Nei savo žaidimu, nei rezultatais šiemet pernelyg nedžiuginę panevėžiečiai atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Gintaru Kadžiuliu ir jau turi naują vedlį serbą Nenadą Čanaką, taip pat porą naujokų komandos sudėtyje.
Permainų supurtytas „Lietkabelis“ savaitgalį iškart parodė kitą veidą ir iškovojo kol kas solidžiausią pergalę šiame sezone – 21 taško skirtumu pranoko Kėdainių „Nevėžį“ bei įsitvirtino ketvirtoje LKL turnyro lentelės vietoje.
Ko iš tiesų galima tikėtis iš persitvarkančio Panevėžio klubo? Kokių ambicijų ir tikslų LKL turi pats J. Vainauskas? Kaip jis vertina dabartinius ekipos žaidėjus ir ar žada toliau išlikti toks agresyvus krepšinio rinkoje? Ką buvęs visų skambiausių „Lietuvos ryto“ pergalių liudininkas mano apie naująjį Vilniaus „Rytą“? Kokiam projektui, apie kurį intensyviai mąsto jo tėvas Gedvydas, jis linki sėkmės? Ir už ką bravo šių metų Kauno „Žalgiriui“?
Apie visa tai ir dar daugiau – išsamus J. Vainausko interviu DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su Vaidu Čeponiu, kuris jos pabaigoje tradiciškai paims bizūną jį labiausiai nuvylusiam Lietuvos žaidėjui, o gal net ir visai komandai.
– Jonai, į LKL grįžtate po nemažos pertraukos. Su kokiomis ambicijomis ir tikslais vėl brendate į krepšinio upę?
– „Lietkabelio“ sirgaliai gali tikėtis, kad tos permainos, kurias mes atliekame dabar, atneš gerus rezultatus. Mano atsiradimą „Lietkabelyje“ lėmė tai, kad yra iškeltas tikslas būtu tarp keturių stipriausių Lietuvos komandų, bet jam jau sezono pradžioje iškilo rimta grėsmė, nes, jeigu sekėte LKL rezultatus, vos nepralaimėta namuose Alytaus „Dzūkijai“, taškai išdalinti Pasvalio ir Prienų komandoms. Situacija tikrai buvo pakankamai rimta. Ją reikėjo stabilizuoti, nuraminti. Manau, kad tą padaryti pavyko.
Reikia patekti ir į kitą FIBA Čempionų lygos etapą, o tai lengva nebus, nes esame vienoje pajėgiausių grupių ir jau pralaimėjome Antverpeno „Giants“ klubui. Buvo galimybė atsigriebti Bamberge, mums trūko labai nedaug, bet tokia realybė šiandien: viena pergalė, trys pralaimėjimai ir reikės įdėti daug darbo, sėkmės išvykose bei ruoštis kiekvienoms rungtynėms kaip paskutinėms ir svarbiausioms. Šiaip jau taip ir reikėtų ruoštis visada.
– Sakote, kad LKL čempionate jūsų tikslas – pirmasis ketvertukas. „Lietkabelis“ pagal savo biudžetą ir sudėtį, ko gero, yra trečia komanda Lietuvoje. Ar neturėtumėte siekti prizinės vietos?
– Kokiais kriterijais remiantis trečia? Klaipėdos „Neptūno“ sudėtis yra gerokai pranašesnė. Komanda sukomplektuota į braižą, į pozicijas, žaidžia kartu jau ilgą laiką. Treneriai vadovauja sėkmingai jau ne vieną sezoną. Šiandien jie yra aiškūs favoritai kovoje dėl antros vietos.
– Jonai, jums atvykus į Panevėžį komandoje iškart įvyko aibė pasikeitimų: nusamdytas naujas treneris Nenadas Čanakas, nusipirktas serbų gynėjas Stefanas Sinovecas, pasikviestas talentingas 16-metis panevėžietis Mantas Rubštavičius. Kaip vertinate juos, ar planuojate daugiau pokyčių ir kuriose pozicijose?
– N. Čanakas yra ramus, išmanantis savo darbą, labai aiškiai ir tiksliai susitelkiantis į detales. Jis nėra toks emocionalus kaip didžioji dalis serbų, dėl to aš manau, kad lietuvių krepšininkams bus labai priimtinas. Tai – mandagus, išsilavinęs žmogus. Treneriui mokame tikrai didelį atlyginimą, tai norėtųsi, kad jis jį užsidirbtų ne tik užsiimdamas pagrindine komanda, bet ir rezerviniais krepšininkais, kad paliktų kažkokį palikimą čia ir išvažiavęs.
16-metis M. Rubštavičius yra vienas talentingiausių savo kartos žaidėjų. Belgrado „Partizan“ ar „Crvena Zvezda“ klubuose tokio amžiaus žaidėjai žaidžia nuolatos. Ieškosiu dar vieno-kito jauno žmogaus, mes sudėtyje dar tikrai turime vietos. Jei nerasime Panevėžyje, ieškosime kitur.
S. Sinoveco niekas nematė žaidžiančio įžaidėju, tačiau kažkada taip buvo ir su Chucku Eidsonu. Šiek tiek šlubuoja jo tritaškių procentas, bet tai nebus problema. Nuo jo lengvai atsitraukti kaip nuo Chriso Kramerio varžovai negalės. Beje, jis atvažiuos už 60 procentų mažesnę kainą nei mūsų garsusis Dominicas Mavra.
– Kieno iš dabartinių „Lietkabelio“ narių žaidimas jūsų netenkina? Gal dėl to paties D. Mavros kainos ir kokybės santykio kyla abejonių?
– Taip, mūsų silpniausiai atrodantis žaidėjas yra brangiausias visoje komandoje. Tai yra didelė problema – išspręsiu ją. Tik negaliu pasakyti kada, nes tai gali susilpninti mano derybinę poziciją.
– Vaidas praėjusios savaitės laidoje negailėjo kritikos ir Mindaugui Kupšui. Ar tenkina jo forma ir žaidimas?
– Aš galiu iš karto pasakyti, kad vienas iš mūsų žaidimo variantų bus per didelį centrą, kurį mes turime. Jis yra aukštas, gabus, techniškas. Psichologija jo silpnoji pusė, ją reikią stiprinti. M. Kupšas nėra piktybinis tinginys ar nelaimėlis, tai – puikus, jaunas, „fun“ žmogus, turintis daug potencialo. Čia yra mano darbas jį atskleisti, o treneris tikrai suras, kaip išnaudoti jį. Tai jau buvo matyti ir prieš „Nevėžį“, kai mes laimėjome kovą dėl atkovotų kamuolių 41 prieš 21.
– Rinkdamasis naują trenerį jūs kalbėjotės ir su Rimu Kurtinaičiu. Kodėl nepavyko su juo susitarti?
– Rimas paprašė laiko – netgi kelių mėnesių. Mums permainas reikėjo daryti iškart, nes po poros mėnesių, jei viskas būtų toliau ėję taip kaip ėjo, mums būtų labai greitai pasibaigęs Europos turnyras, o LKL būtų išdalinta dar daugiau taškų – neaišku, kaip juos būtų reikėję susirinkti atgal.
– Šiemet labai krito Panevėžio „Cido“ arenos lankomumas. Kaip tikitės susigrąžinti žiūrovus?
– Man irgi dėl to labai neramu. Geru žaidimu ir pergalėmis. Panevėžys yra sportinis miestas. Mes turime žaisti gerai, elgtis kaip komanda, patikti žmonėms, juos džiuginti, o ne juos liūdinti. Na, kas nori žiūrėti kančios krepšinį?
– „Žalgiris“ turi gražią tradiciją vieną kitą mačą per sezoną sužaisti savo senutėje Sporto halėje. Ar nesvarstote galimybės, kad ir „Lietkabelis“ kurį vakarą galėtų persikelti į legendinius Sporto rūmus?
– Puiki mintis. Tikiuosi, kad mūsų rinkodaros direktorius stebi šią laidą ir klausosi mūsų. „Aukštaitijos“ sporto komplekse teko praleisti nemažai laiko su „Lietuvos rytu“ ir, kiek aš atsimenu, lankomumas ten buvo vienas didžiausių visoje LKL, nors, tiesa, daug kas prasmukdavo be bilietų. Man pasakojo pats Vaidas kažkada (šypsosi).
– Jonai, jūsų pavardė visiems pirmiausia asocijuojasi su šlovingais „Lietuvos ryto“ laikais – dviem iškovotomis Europos taurėmis, sėkmingu žaidimu Eurolygoje, penkiais LKL čempionų titulais. Ar dar jaučiate sentimentus šiam klubui?
– Ne, tos komandos nebėra. Yra „Rytas“ – su kitu pavadinimu, kitu ženklu, kitais žmonėmis, kurie nieko bendro su „Lietuvos rytu“ ar Vilniaus krepšinio aukso amžiumi neturi.
Nė vienas iš jų neprisidėjo nei prie pergalių, nei prie arenos statybos, nei prie sostinės krepšinio kilimo. Darius Gudelis sugebėjo prisidėti tiktai prie Vilniaus krepšinio griūties. Dabar tai yra visiškai kitas klubas – aš taip jį ir vertinu. Rytas man asocijuojasi su tuo, kad yra laikas keltis, ir su Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ sūreliais, kuriuos mėgsta mano dukra. Viso labo tiek.
Sentimentai Vilniui, mano miestui, kuriame aš gimiau, užaugau, ir jo krepšinio istorijai, „Lietuvos ryto“ ir „Siemens“ arenoms, sirgaliams, ultroms, visiems mano bendražygiams – taip aš juos nešiojuosi širdyje kiekvieną dieną.
– Esate minėjęs, kad „Rytas“ – probleminis klubas. Ką turite omenyje, jei ne paslaptis?
– Va nekonsultuosiu aš jų už dyką čia viešai. Patys prisidarė, tegul patys ir sprendžiasi. Aš dabar „Lietkabelį“ konsultuoju.
– Po jūsų pasitraukimo 2011 metais „Lietuvos rytas“ nieko apčiuopiamesnio nebelaimėjo, išskyrus vienintelę Karaliaus Mindaugo taurę, ir tris kartus net liko be LKL finalo. Jūsų manymu, kodėl komanda išklydo iš pergalių kelio?
– Nenoriu apie tai kalbėti. Ir taip mano tėvui buvo pakankamai skaudus tas etapas visose gyvenimo srityse, tačiau man smagu, kad jis sugrįžo į formą, atgavo ambicijas ir yra pasiruošęs atkurti „Lietuvos ryto“ klubą. Tai mane džiugina ir linkiu jam sėkmės tą darant.
– Viename interviu apie savo santykius su tėvu sakėte taip: „Dirbdami kartu su tėvu tikrai galime būti nenugalimi, o dirbdami atskirai nei vienas, nei kitas per daug nepasiekėme“. Neplanuojate suvienyti jėgų?
– Dabar kurį laiką kartu mes neturime, kur dirbti, nes „Lietuvos ryto“ klubas dar nėra atkurtas, o visi kiti krepšinio projektai mano gyvenime jam yra neįdomūs. Tą ne vieną kartą ir aiškiai jis yra išdėstęs.
Kalbant apie papildomas lėšas „Lietkabeliui“ – vėlgi viskas matysis ant marškinėlių, aprangų ir salės, kas yra tie žmonės, kurie prisidės finansuojant komandą. Toks bus mano įnašas šalia visų kitų.
Kas dėl „Lietuvos ryto“ sugrįžimo, matyt, reikės dar šiek tiek palaukti. Tikiuosi, kad mano tėvui pavyks. O ar mums pavyks susitarti ir dirbti kartu, parodys laikas. Dabar visos mano mintys ir viltys yra susijusios su „Lietkabeliu“, partneryste su A. Bieliausku ir situacijos stabilizavimu. Labai norėčiau džiuginti Panevėžio publiką pergalėmis.
– Tėvo užmojis yra atkurti „Lietuvos ryto“ komandą? Kada jis tai padarys?
– Taip, tik nežinau kada. Mes labai retai bendraujame. Bet kai bendraujame, šita mintis skamba dažnai.
– Sklando kalbos, kad ateidami į „Lietkabelį“ jūs atsinešėte 150 tūkst. eurų. Ar tai tiesa?
– Grynais ar pavedimu? Iš kur pinigai, juk aš – neturtingas žmogus (šypsosi). Turiu turtingų draugų, kurie nori gero krepšinio ir tiek. Pirma sąlyga yra padaryti tą krepšinį gerą, o tada pinigai, kiek jų tiems keitimams reikės, atsiras. Kas tie žmonės? Matysis ant marškinėlių ir stendų. Niekas pinigų šiaip neduoda. Bet visiškai neaišku, kiek – 50, 100 ar 200 tūkstančių eurų – reikės. Kiek reikės, tiek.
– Jonai, giriate tai, kaip tvarkosi ir dirba „Žalgiris“. Tikite, kad žalgiriečiai ir šį sezoną gali pasiekti Eurolygos finalo ketvertą?
– „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas geriausių Europos klubų. Nemanau, kad jis yra susilpnėjęs, ypač, kai atvažiavo naujas įžaidėjas. Aš neatsimenu „Žalgirio“, turinčio tris lygiaverčius įžaidėjus, niekada per jo istoriją. Komandos sudėtis yra be priekaištų – neliko nė vieno atsitiktinio žaidėjo. Laurynas Birutis prieš mano prognozes įsijungė kuo puikiausiai. Tai – bravo „Žalgiriui“. Jis ir išvykose, ir namuose kovoja iki pat galo, beveik visas rungtynes gali laimėti jų pabaigoje, nebijo žaisti pratęsimų, o į kiekvieną pralaimėjimą sureaguoja pergalėmis. Taip ir turi atrodyti rimtas klubas.
Visas pokalbis ir V. Čeponio bizūnas „Rytui“ – laidos „Krepšinio zona“ vaizdo įraše.
