Tačiau ištikimiausiems „Lietuvos ryto“ aistruoliams tai – juokas pro ašaras. Vilniaus krepšininkai užsitraukė tokią sarmatą, kokios nebuvo per visą klubo istoriją.
Sostinės ekipą Lietuvos krepšinio lygos čempionto pusfinalyje tris kartus iš eilės nuskriaudė senukų kapela – veteranų prikimštas Panevėžio „Lietkabelis“, kurį vilniečiai neseniai reguliariojo sezono pabaigoje sudorojo 32 taškais.
Rimo Kurtinaičio auklėtiniams dabar ir LKL bronza – nelengvai pasiekiamas tikslas. Klaipėdos „Neptūnas“ atrodo labiau motyvuotas nei „Lietuvos rytas“.
„Lietuvos ryto“ vadybos, ekipos komplektavimo krachą rodo ir tas faktas, jog 2000 vietų arena neužpildoma net per įnirtingus LKL pusfinalio mačus.
Kalbant apie komplektavimą bene didžiausia vilniečių bėda buvo ta, kad ji neturėjo bent kiek padoresnio įžaidėjo. O juk šios pozicijos krepšininkai yra daug pigesni nei aukštaūgiai, todėl nesurasti aukštesnio lygio atakų organizatoriaus yra nedovanotinas aplaidumas.
Gali pastatyti prie komandos vairo ką tik nori – net Željko Obradovičių ar Greggą Popovichių, tačiau be kūrybingo įžaidėjo tokia ekipa kalnų nenuvers. Prisiminkime, Ž. Obradovičius su Stambulo „Fenerbahče“ nieko nenuveikė, kai įžaidėjai buvo siautėjantys aikštėje Bo McCalebbas, Andrew Goudelockas. Arba įžaidėjas turi būti velniškai stiprus individualiai, bet tokie jau kainuoja brangiau.
„Lietuvos rytas“ šį sezoną turėjo Rashauną Broadusą, Joshą Akognoną, dabar yra Corey Fisheris ir Clevinas Hannah. Jie galbūt tiktų LKL vidutiniokams, bet ne Vilniaus komandai, kuri pastaruosius keletą metų nuolat svajoja išversti iš sosto Kauno „Žalgirį“. Kai kas paprieštaraus dėl C. Fisherio, kuris turi taiklią ranką ir gali prisvaidyti tritaškių, tačiau jo gynyba kiauresnė nei vargetos kišenė. Šis amerikietis yra tipiškas gatvės krepšinio atstovas.
Tiesa, pats „Lietuvos rytas“ dabar sparčiais žingsniais artėja prie LKL vidutiniokų. Jei ketvirtfinalyje vilniečiai būtų kovoję ne su Pasvalio, o Utenos komanda, o jos žaidėjai nebūtų fiziškai išsekę sezono pabaigoje, dar nežinia, ar R. Kurtinaičio kareiviai būtų patekę į pusfinalį.
Jeigu kitąmet Vilniaus klubas vėl prisipirks lapetų ir fisherių, kitą sezoną gali pramušti ir dugną.
Kai kurie sirgaliai, specialistai daugumą šunų karia ant R. Kurtinaičio, kuris tik keletą mėnesių diriguoja sostinės komandai. Buvęs ekipos strategas Tomas Pačėsas galbūt pabūgo toliau darbuotis ir Kurtį pakišo po tanku.
Vis dėlto reikia pripažinti, jog ne tik dauguma žaidėjų, bet ir pats R. Kurtinaitis toli gražu dar nėra geriausios sportinės formos. Pusfinalyje beveik nematėme vilniečių presingo visoje aikštėje žaidžiant prieš vyriausią LKL klubą – „Lietkabelį“. Tik ketvirtosiose serijos rungtynėse Kurtis sumąstė, kad apčiuopiamos naudos gali duoti žaidimas žemu penketu – su Tayloru Brownu vidurio puolėjo pozicijoje.
Keista ir tai, kad „Lietuvos rytas“ turėdamas puikius metikus Jimmy Baroną bei Roką Giedraitį išskydo prieš panevėžiečius, kurių visi trys pagrindiniai aukštaūgiai (broliai Lavrinovičiai ir Simas Galdikas) yra lėti ir nemobilūs. Daugelis sostinės klubo derinių nebuvo efektyvūs.
Nepakankamai buvo išnaudotas ir Artūras Gudaitis, kuris per tris paskutines pusfinalio serijos dvikovas vidutiniškai krapštė tik po 6 taškelius. Kita vertus, jam pačiam žūtbūt reikia mokytis apgaulingų judesių žaidžiant nugarą į krepšį. Jei pasitaiko fiziškai stipresnis oponentas, kurio A. Gudaitis negali nustumti, jis puldamas tampa statistu.
Dar galima prisiminti keistus ankstesnius R. Kurtinaičio sprendimus rungtyniaujant prieš „Žalgirį“ ir „Juventus“. Į aikštę leidžiamas Deividas Gailius, kad gintųsi prieš Paulių Jankūną! Arba žaidžiama su lėčiausiu LKL „centru“ Adamu Lapeta, kai rungtyniauja P. Jankūnas su Brocku Motumu. Dvikovoje su „Juventus“ R. Giedraitis prisimenamas tik likus kelioms minutėms iki mačo pabaigos, o iki tol be poilsio bėgioja po ligos neatsigavęs ir minusinius naudingumo balus renkantis D. Gailius. R. Kurtinaitis akivaizdžiai buvo atitrūkęs nuo krepšinio po intensyvių medžioklių ir žvejybų.
Tačiau nurašyti R. Kurtinaičio neskubėčiau. Jeigu jam bus leista burti komandą ir jei pavyks surasti keletą kovingų ir kvalifikuotų krepšininkų, „Lietuvos rytas“ gali pradėti kilti iš dugno. Viena svarbiausių dalykų – surasti atletiškų, šoklių, judrių, varžovų gynėjus galinčių pristabdyti aukštaūgių. Šiuolaikiniame krepšinyje jie užsakinėja muziką.
Jei Kurčio neišmes, jis atsistatydinti neketina. Bet turbūt jau atėjo laikas pagalvoti apie permainas klubo vadovybėje.
