Vos tik persikėlęs į tolimąją Rusiją, krepšininkas sulaukė daugybės pagyrų: „Unics“ treneris Jevgenijus Pašutinas buvo vienas tų liaupsintojų, kuris pareiškė, kad lietuvis turi „fenomenalią ranką“. Ir panašu, kad A. Milaknio sugebėjimus jis įvertina ne žodžiais, bet ir darbais: Europos taurės turnyre ant parketo lietuvis praleidžia po 28, o VTB Vieningoje lygoje – po 18 minučių.
„Viskas daugiau mažiau taip, kaip ir tikėjausi. Su treneriu taip pat gan lengvai randame bendrą kalbą. Kol kas viskas klostosi gerai – niekuo nesiskundžiu“, – apie pirmąjį mėnesį, praleistą Tatarstano Respublikos sostinėje, pasakojo A. Milaknis.
Ritualo nepamiršta
Su „Uniks“ klubu dvejų metų sutartį pasirašęs lietuvis su savimi iš Kauno atsivežė ir senąjį bagažą – ne tik sugebėjimus aikštėje, bet ir požiūrį į darbą. Kaip „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje, taip ir Kazanės ekipoje A. Milaknis prieš kiekvienas rungtynes stengiasi atlikti tradicinį ritualą – į salę atvykęs 2 valandomis anksčiau surengia tolimų metimų seriją.
„Yra čia salė, kuri visada laisva. Namų rungtynėse visada tai išnaudoju. Kiek įmanoma, anksčiau į salę ateinu ir išvykos rungtynėse. Nieko nekeičiu“, – sakė „snaiperis“.
Ir panašu, kad toks ritualas tikrai padeda – štai Bandirmos (Turkijos miestas) arenos lankus išbandęs A. Milaknis rungtynių metu į „Banvit“ krepšį įmetė net 7 tritaškius iš 9 bei pelnė 23 taškus – tai du jo asmeniniai rekordai Senojo žemyno turnyruose.
Mūsiškis taip pat surinko 19 naudingumo balų – daugiausiai Europos taurės turnyre. Bet tiek pat jis buvo surinkęs, kuomet su „Žalgiriu“ žaidė prieš Tel Avivo „Maccabi“ klubą.
Nors krepšininkui 29-eri metai, o vasarą jis praleido prakaitą liedamas rinktinės treniruotėse, nuovargio A. Milaknis nejaučia.
„Nuovargis – kaip į galvą įsikalsi. Jeigu galvosi, kad esi pavargęs, tai ir būsi pavargęs. Nors tos kelionės Rusijoje ne iš lengvųjų, bet fiziškai jaučiuosi gan neblogai“, – pripažino „Unics“ naujokas.
O keliauti tenka iš ties dažnai ir pakankamai toli – žaidėjams iš Kazanės jau teko skristi į Turkiją, Kazachstaną ir Suomiją.
„Laisvo laiko beveik neturiu: daug keliaujame, treniruojamės ir daug rungtynių žaidžiame. Kol kas pilną laisvą dieną tik vieną turėjau. Miestą apžiūrėti spėjau tik pro autobuso langą, bet tikrai paliko gerą įspūdį: gražus, didelis, yra ką veikti ir kur nueiti“, – apie naujuosius namus kalbėjo A. Milaknis.
Pasiilgsta Eurolygos
Tiesa, senųjų namų jis dar tikrai nepamiršo. Labiausiai jam trūksta atkaklių kovų su „Žalgiriu“ Eurolygoje. Bet Europos taurės turnyro silpnu pavadinti jis taip pat nesiryžo.
„Prarajos tarp šių turnyrų nėra, bet galiu pasakyti, kad skirtumas tikrai juntamas. Europos taurėje žaidžia ne šalių čempionai, o tai ypač jaučiasi grupių etape. Nesakau, kad tai žemo lygio turnyras, nes visos komandos moka žaisti krepšinį, bet jaučiasi, kad tai ne Eurolygos lygio rungtynės“, – kartėlio neslėpė buvęs ilgametis žalgirietis.
Vis tik aukščiausio lygio krepšinio A. Milaknis paragauti galės vietiniame čempionate – VTB lygoje rungtyniauja net trys Eurolygos klubai: Maskvos CSKA, Maskvos srities „Chimki“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“.
„Dar nežaidėme su favoritais, todėl sunku pasakyti koks lygis. Bet ir iki šiol žaisti tikrai nebuvo lengva. O tokių komandų kaip CSKA ar „Chimki“ vardai puošia turnyrą ir suteikia jam vieno iš stipresnių Europoje statusą. Žaisti su tokiais varžovais yra vienas malonumas“, – akistatų su Rusijos milžinais su nekantrumu laukė lietuvis.
2011 metų Europos taurės čempionai ir 2014 metų vicečempionai praėjusiame sezone žaidė Eurolygoje, bet nesugebėjo prasibrauti į TOP-16 etapą, nors Madride ir sugebėjo parklupdyti „Real“ krepšininkus. Europos taurėje žygis baigėsi pusfinalyje prieš vėliau vicečempione tapusią Las Palmaso „Gran Canaria“ ekipą.
Tačiau dar didesnė nesėkmė komandą ištiko nacionalinėse pirmenybėse – jau ketvirtfinalyje buvo nusileista „Lokomotiv“ klubui ir kelionė link medalių buvo baigta ganėtinai anksti.
„Visi nori pasirodyti geriau nei praėjusiais metais. Faktas, kad komanda suburta pergalėms, todėl tiek VTB lygoje, tiek Europos taurėje norime būti tarp prizininkų“, – „Uniks“ sezono tikslus atskleidė A. Milaknis.
Svajoja apie Rio
Nė karto į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą nepakviestas 29-erių gynėjas po įspūdingo praėjusio sezono, kuriame tapo LKL finalo serijos naudingiausiu žaidėju, sudomino ir Joną Kazlauską. „Lietuvos rytą“ lemiamose kovose tolimais šūviais baudęs A. Milaknis iškart sulaukė trenerio pasitikėjimo bei kartu su dar 11 geriausių šalies krepšininkų išvyko į Europos pirmenybes, iš kurių vėliau grįžo kaip vicečempionas.
„Rezultatą galima vertinti tik aukščiausiais balais – juk iškovojome olimpinį kelialapį, o toks tikslas mums ir buvo keliamas. Bet dabar čempionato nuotaikomis jau nebegyvenu, nes ir Rusijoje daug darbo yra – mintys nukreiptos visai kitur. Gal kada vėliau, kai vėl išsitrauksiu medalį, tie geri prisiminimai sugrįš“, – kovas Rygoje ir Lilyje prisiminė A. Milaknis.
Jis, kaip ir visa Lietuvos komanda, buksavo grupės etape Rygoje: per pirmas ketverias rungtynes „snaiperis“ žaidė vos 20 minučių ir pelnė tik 2 taškus. Tačiau A. Milaknis iššovė tada, kai to labiausiai reikėjo – mūšyje dėl pirmos vietos D grupėje jis ant parketo praleido net 33 minutes ir į čekų krepšį „suleido“ 4 tritaškius, iš viso tąkart surinkęs 13 taškų.
Dvi tolimas „bombas“ krepšininkas švystelėjo ir gruzinų bei italų krepšį, po vieną – serbams ir ispanams.
„Buvo žiauriai gera ir malonu, kad patekau į rinktinę, buvau jos dalimi ir pamačiau viską iš arti. Žaidžiau paties aukščiausio lygio varžybose, o tai neįkainojama patirtis, kurios niekur kitur negausi“, – apie debiutą šalies „svajonių“ komandoje pasakojo A. Milaknis.
Daugybės svarbių žaidėjų netekusi ir keturiais naujokais pasipildžiusi J. Kazlausko kariauna viršijo visus lūkesčius ir nokautavusi ne vieną galingą komandą suklupo tik finale bei pasipuošusi sidabro medaliais į kišenę įsidėjo kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Dalyvauti jose – kiekvieno sportininkę svajonė ir didžiausias tikslas. Ne išimtis ir A. Milaknis.
„Svajoti ir galvoti dar ne laikas – visas sezonas prieš akis, turiu naujame klube aibę darbų atlikti. Tik po sezono, kai vėl bus skelbiami sąrašai, žiūrėsime, kokie bus norai ir galimybės – nenoriu prisikalbėti. Bet faktas, kad olimpiadoje dalyvauti nori visi. Be jokių kalbų, norėčiau ir aš“, – smagia gaida pokalbį užbaigė lietuvis.
