Košmariški skrydžiai
Karjeros vingiai į Rusiją tuomet 28-erių E. Žukauską nuvedė 2001-ųjų rudenį, kuomet į Rostovo miestą jam teko persikelti tiesiai iš Vakarų Europos mokslo centro – Bolonijos, kur vidurio puolėjas gynė vietos „Paf“ ekipos garbę. Kalbėdamas su Krepšinis.lt aukštaūgis pripažino, kad pirmoji pažintis su Rusija buvo labai įsimintina ir netgi egzotiška.
„Netrūko daug keistų dalykų. Labiausiai įsiminė sena rusų aviacijos bazė. Į rungtynes skrisdavome net su kariniais lėktuvais, pritaikytais parašiutininkams. Garsas neizoliuotas, viskas švilpia, kaukia, komandos amerikiečiai sėdi už galvų susiėmę – kad tik tas košmaras greičiau baigtųsi. Tie lėktuvai itin greit pakildavo, bet dar greičiau ir nusileisdavo , – juokėsi E. Žukauskas. – Tais laikais baisu būdavo ir gatvėmis važinėti – duobės tokios, kad pataikęs ir ratą pamest galėdavai. Laimei, man jau pasisekė atvykti į Rostovą, kur komanda buvo perkelta iš Mineralinių Vandenų. Žmonės sakė, kad ten būdavo dar baisiau.“
1946-aisiais įkurtas „Lokomotiv“ klubas namų rungtynes Mineraliniuose Vandenyse žaidė iki pat XXI a. pradžios. Vėliau klubo bazė atsidūrė Rostove, o 2009-aisiais „Loko“ vadinama ekipa persikėlė į Krasnodarą.
Nors prabėgo jau daug metų, pažįstamų žmonių klube E. Žukauskas turi iki šiol. Ir ne bet kokių – kartu su lietuviu „Lokomotiv“ gretose žaidęs Andrejus Vediščevas šiuo metu yra žinomas verslininkas ir klubo prezidentas.
„Netgi stebėtina, kad jis šitiek daug pasiekė. Buvo toks ramus vaikis, aikštėje niekuo neišsiskirdavo ir apskritai iš jo žodį sunkiai išpešdavai, tačiau sutardavome labai gerai. Džiaugiuosi, kad žmogui pasisekė iškilti – kiek žinau, būtent Andrejaus pastangomis „Lokomotiv“ pavyko reformuoti, o keisti ten tikrai buvo ką“, – prakalbęs apie buvusį bičiulį, vieną keisčiausių karjeros istorijų prisiminė E. Žukauskas. Pasak klaipėdiečio, „Lokomotiv“ klube jam teko susidurti su išskirtiniu žmogaus piktnaudžiavimo savo pareigomis atveju.
Treneris – tik rungtynėse
„Buvo „Lokomotiv“ klube toks veikėjas Anatolijus Suchačiovas, kuris oficialiai užėmė vyriausiojo trenerio pareigas. Tačiau visas absurdiškumas tame, kad jis niekada nedalyvavo nei kokioje nors treniruotėje, nei pasiruošime – atvykdavo tiesiai „ant gatavo“, į rungtynes. Tuomet komandoje dirbo šviesaus atminimo Rimantas Girskis, kuris mus ir paruošdavo rungtynėms. Tik po to ateidavo Suchačiovo eilė. Nieko panašaus per karjerą nesu nei matęs, nei girdėjęs, – šyptelėjo E. Žukauskas. – Kiek girdėjau, būtent A. Vediščevo pastangų dėka ir pavyko iš klubo pašalinti tą Suchačiovą.“
Tiesa, nors komanda ir buvo treniruojama labai keistais metodais, 2001-2002 m. „Lokomotiv“ liko per žingsnelį nuo tarptautinio trofėjaus – Radivojaus Koračo taurės finale per dvejas rungtynes rusai 167-172 nusileido Nansi „Sluc“ ekipai iš Prancūzijos. Tuo metu su E. Žukausku „Lokomotiv“ atstovavo ir NBA patirties turintis gynėjas Jamesas Robinsonas. Jį 1993-ųjų naujokų biržoje Portlando „Trail Blazers“ pasirinko aukštu 21-uoju numeriu, vieną sezoną Portlande gynėjas praleido kartu su Arvydu Saboniu. Nors tuometinė „Loko“ žvaigždė R. Koračo finale pelnė po 18,5 taško, laimėti nepavyko.
„Tiesą sakant, sezonas „Lokomotiv“ buvo neblogas – komanda treniruota keistai, tačiau rezultatai pakankamai padorūs“, – nusijuokė E. Žukauskas, po Rostove praleistų metų persikėlęs į kitą Rusijos klubą – Kazanės „Uniks“.
E. Žukauskas toli gražu nebuvo paskutinis Lietuvos atstovas „Lokomotiv“ klube. 2004-2005 m. šioje komandoje žaidė Giedrius Gustas, kurį laiką ją treniravo Kęstutis Kemzūra, o vėliau A. Vediščevas į Rusiją pasikvietė ir Simą Jasaitį su Mantu Kalniečiu.
Simpatijos – „Žalgiriui“
Šių dienų „Žalgirio“ komanda žiniasklaidoje neretai palyginama su 1998-1999 m. Jono Kazlausko kariauna, kuri kartu su E. Žukausku užkariavo Eurolygą. Anot paties aukštaūgio, panašumų iš tiesų galima įžvelgti.
„Manau, šiais metais „Žalgiris“ pajėgus pasiekti nemažai, kadangi savo gretose turi daug rinktinės narių. Būtent tuo ši komanda man ir primena tą legendinį „Žalgirį“, kuomet, pasistiprinę keliais pajėgiais legionieriais – Tyusu Edney, Anthony Bowie ir Jiri Zideku, mes žygiavome per Europą, – pažymėjo E. Žukauskas. – Įspūdį palieka tai, kad patyrę žalgiriečiai nenuleidžia rankų, kovoja iki galo. Tai parodė ir rungtynės Lenkijoje su „Stelmet“ – komanda atsiliko, tačiau sugebėjo susiimti ir įrodyti savo.“
Pasak vidurio puolėjo, nurašyti jokiu būdu negalima ir „Lietuvos ryto“, kurio garbę pats E. Žukauskas gynė 2006-2007 m. sezone.
„Lietuvos rytas“– taip pat kovojanti ir perspektyvi komanda. Kad ir ką išleisi į aikštę, visi gali pataikyti, visi gali kovoti dėl kamuolio, visi gali gintis. Įdomiausia, kad Mindaugas Lukauskis atrodo visiškai nepasikeitęs,lyg užsimarinavęs laike. Atrodo, kad tik jaunyn – nieko neskauda, deda, bėga, asmeniškai labai džiaugiuosi jo žaidimu“, – 36-erių metų „Lietuvos ryto“ žaidėją gyrė E. Žukauskas.
Paklaustas, kurią komandą palaiko, kuomet tarpusavyje grumiasi Kaunas ir Vilnius, klaipėdietis neslėpė, kad jo simpatijos visgi atitenka „Žalgiriui“. Būtent čia jis iškovojo ryškiausias karjeros pergales, būtent čia 2009 m. Eurelijus užbaigė savo profesionalo karjerą.
„Jeigu atvirai, labiau sergu už „Žalgirį“ – ten esu praleidęs žymiai daugiau metų. Tačiau kai „Lietuvos rytas“ žaidžia Europos turnyruose, tikrai palaikau vilniečius. Ir apskritai, kai vilniečiai pralaimi Kaunui, man jų šiek tiek gaila“, – juokėsi vidurio puolėjas.
„Kol kas sunku spręsti, kaip susiklostys savaitgalio rungtynės ir visas čempionatas. Dar tik pati sezono pradžia, komandos turi susistyguoti. Tačiau man atrodo, kad šis LKL čempionatas turi didelį potencialą. Labiausiai džiaugiuosi, kad tiek „Žalgiryje“, tiek „Lietuvos ryte“ yra daug lietuvių krepšininkų – tai man svarbiausias dalykas“, – surimtėjęs pokalbį baigė pašnekovas.
Eurolygos mačas su „Lokomotiv-Kuban“ penktadienį „Žalgirio“ arenoje prasidės 19.45 val. o LKL dvikova su „Lietuvos rytu“ – sekmadienį 17 val.
