aA
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990-ųjų kovo 11-ąją užbaigė ir beveik penkis dešimtmečius trukusią mūsų šalies sportininkų atstovavimo sovietinės imperijos rinktinėms epochą.
Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Lietuvos Nepriklausomybės aktas / Foto: "Gigantes del Basket" žurnalas, Delfi archyvas.
Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Lietuvos Nepriklausomybės aktas / Foto: "Gigantes del Basket" žurnalas, Delfi archyvas.
© DELFI montažas

Apie tai, kaip vyko Lietuvos pasitraukimas iš Sovietų Sąjungos sporto sistemos ir kokios buvo artimiausios šio reiškinio pasekmės, Delfi išsamiai rašė minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

Šiandien, pažymint 31-ąsias šios mūsų šaliai svarbios datos metines, trumpai persikeliame į 1990-ųjų Ispaniją. Ten su vietos žiniasklaida savo mintimis apie įvykius gimtinėje dalijosi vieni ryškiausių to meto Lietuvos ambasadorių užsienyje – du buvę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ir tikros sporto žvaigždės, į Valjadolido „Forum“ komandą 1989-ųjų viduryje persikėlę Arvydas Sabonis ir Valdemaras Chomičius.

„Gigantes del Basket“ žurnalo reporteris Jose Miguelis Ortega abu lietuvius pakalbino prabėgus kelioms dienoms po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o bendras interviu su krepšininkais buvo išspausdintas 1990-ųjų balandžio leidinio numeryje.

„Krepšinis liepsnoja. Sabonis ir Chomičius pažymi, kad yra lietuviai ir niekada nebeeatstovaus Sovietų Sąjungai“, – akcentuojama garsiausio Ispanijos krepšinio žurnalo viršelyje, o publikuotame tekste abu žaidėjai vieningai kalba ne tik apie šio politinio įvykio svarbą, bet ir būsimą naują jėgų pasiskirstymą Europos rinktinių krepšinio žemėlapyje.

"Gigantes del Basket" 1990-ųjų balandžio numerio viršelis
"Gigantes del Basket" 1990-ųjų balandžio numerio viršelis

Nežinia kokia kalba J. M. Ortegai tuomet pavyko prašnekinti įprastai santūrų A. Sabonį, tačiau apie tuometinius įvykius Lietuvoje, kurie ilgainiui pradėti vadinti Sovietų Sąjungos egzistavimo pabaigos pradžia, 25-erių krepšininkas kalbėjo itin drąsiai ir sklandžiai.

„Tai yra kažkas, ko visuomet troškome, tačiau tuo pat metu negalėjome pasiekti dėl sovietinio režimo specifikos. Lietuva buvo šalis, kurią prieš 50 metų okupavo sovietai, nors nė vienas lietuvis to nenorėjo. Noras atgauti Nepriklausomybę nuolat gyvavo mūsų mintyse ir kai tai pagaliau pasiekėme, esame labai laimingi“, – ispanų žurnalistui dėstė A. Sabonis.

Viskas, to niekada nebus, tai jau praeitis. Niekuomet nebežaisime sovietų rinktinėse. Nė vienas iš Lietuvos žaidėjų to nedarys. Kaip tu, būdamas ispanas, galėtum vilkėti kitos šalies rinktinės aprangą?
Arvydas Sabonis

Publikacijos autoriui paminėjus, kad Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas Lietuvą ragina atšaukti Nepriklausomybės aktą, krepšininkas gūžtelėjo pečiais.

„Turbūt jį patį spaudžia tam tikri sektoriai Maskvoje, tačiau tie, kurie galvoja, jog įmanoma atšaukti jau paskelbtą Nepriklausomybę, tiesiog nepažįsta lietuvių. Mes ne iš tų kurie tik kalbame ir kalbame, ką daryti, kaip vyksta kai kuriose kitose sovietinėse respublikose. Mes tokie, kurie apmasto padėtį ir tuomet veikia“, – teigė Sabas.

Kaip pažymi „Gigantes del Basket“ publikacijos žurnalistas, užsukus į V. Chomičiaus apartamentus Valjadolide į akis iš karto krenta didžiulė Lietuvos trispalvė, o lentynose matyti keletas smulkių suvenyrų, krepšininkui primenančių tėvynę. Paklaustas, ar jaučia nostalgiją gimtinei ir Kaunui, tuomet tik pirmą sezoną legionieriaus duoną krimtęs 30-metis kaunietis pripažino:

„Kartais tikrai jaučiu, o ypač – tokiais svarbiai mūsų ateičiai momentais. Patiems norėtųsi būti gimtinėje ir viską išgyventi intensyviau, intymiau, tačiau esame sportininkai profesionalai ir turime vykdyti savo įsipareigojimus. Iš esmės viską, kas vyksta Lietuvoje, bandome išgyventi per atstumą, įdėmiai sekame įvykius, kiek tai yra įmanoma.“

Netrukus V. Chomičius ispanams paaiškino ir tam tikrą sovietinės okupacijos specifiką. „Sovietai visų pirma mus engė kultūriškai. Visuomet tai suvokėme, tačiau negalėjome apie tai kalbėti atvirai. Aš esu įsitikinęs, kad mes tikrai galėsime egzistuoti kaip nepriklausoma šalis. Turime ir stiprų žemės ūkį, ir kitą pramonę, gebėsime eksportuoti ir importuoti“, – tvirtino lietuvis.

Kalbai pasisukus apie ilgus metus trukusį sovietų okupuotų valstybių sportininkų atstovavimą SSRS rinktinėms, iniciatyvą pokalbyje perėmė A. Sabonis.

„Viskas, to niekada nebus, tai jau praeitis. Niekuomet nebežaisime sovietų rinktinėse. Nė vienas iš Lietuvos žaidėjų to nedarys. Kaip tu, būdamas ispanas, galėtum vilkėti kitos šalies rinktinės aprangą?“ – retoriškai klausė aukštaūgis.

Paklaustas, ar dabar gali teigti, jog būtų norėjęs niekada nežaisti sovietinėse rinktinėse, A. Sabonis skėstelėjo rankomis.

„Aš būčiau norėjęs, kad Lietuva būtų buvusi laisva ir būtų turėjusi galimybę suformuoti savo rinktinę. Bet tai nebuvo įmanoma, aplinkybės mus vertė atstovauti Sovietų Sąjungai“, – konstatavo jis.

"Gigantes del Basket" 1990-ųjų balandžio numerio straipsnis
"Gigantes del Basket" 1990-ųjų balandžio numerio straipsnis
© DELFI montažas

Tuo metu iki Barselonos olimpinių žaidynių buvo likę vos kiek daugiau nei dveji metai, tačiau geriausių Lietuvos krepšininkų galvose jau sukosi mintis, kaip į jas patekti būtent atkurtos šalies rinktinėje. Tai atspindi ši pranašiška V. Chomičiaus citata:

„Nebus lengva ten atsidurti, kadangi yra daugybė procedūrų, kurias reikia atlikti per dvejus metus. Bet kuriuo atveju, būtų fantastiška olimpinėse žaidynėse atstovauti Lietuvos rinktinei. Marčiulionis, Sabonis, Kurtinaitis, Chomičius... Kokią gerą komandą galėtume suformuoti“.

Svajonei buvo lemta išsipildyti – po dvejų metų Lietuvos rinktinė į Barselonos olimpines žaidynes prasimušė per Ispanijoje vykusį atrankos turnyrą ir jose iškovojo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) krepšininkus, tarp kurių buvo ir nemažai žaidėjų, kartu su lietuviais atstovavusių sovietinėms komandoms.

Visgi ilgai egzistuoti ir šiam SSRS rinktinės pagrindu suformuotam dariniui nebuvo lemta. 1993-iųjų Europos čempionate jau žaidė Rusijos rinktinė, o ne jungtinė komanda.

Vieną sezoną kartu „Forum“ komandoje pažaidusių A. Sabonio ir V. Chomičiaus keliai išsiskyrė. Gynėjas po metų persikėlė žaisti į Italiją, o vidurio puolėjas Valjadolide užsibuvo dar du sezonus. Toks buvo ir paties Sabo planas.

„Iš esmės norėčiau likti šiame mieste, nes čia jaučiuosi patogiai, mano šeimai čia patinka, ji laiminga. Tačiau jeigu nutiktų taip, kad tektų išvykti, visų pirma norėčiau žaisti kokioje nors kitoje Ispanijos komandoje“, – mūsų apžvelgto „dvigubo“ interviu pabaigoje teigė lietuvis.

1992 m. A. Sabonis persikėlė į Madrido „Real“, o 1995 m. jo karjera pasuko į NBA – Portlando „Trail Blazers“ komandą.

Krepsinis.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(108 žmonės įvertino)
4.9167

Sezono uždangai nusileidus: „Barcelonos“ pokyčiai, iškalbingi viršeliai ir šou ant parketo

Klubinio krepšinio sezono finišas Ispanijoje buvo toli gražu ne toks, kokio tikėjosi Šarūnas...

Kandusis Kleiza – apie savo neformą, savanaudį Macijauską ir Brolius, kurie turėjo žaisti NBA (1)

Galbūt Lino Kleizos sugrįžimas ant parketo nebuvo toks įspūdingas, kokio jis pats norėtų,...

Sportbačius pakabinę ir savo sūnums estafetę perdavę Lavrinovičiai: pagaliau! MVP laimėtojas nustebęs (1)

Prieš kone trisdešimt metų Šarūno Marčiulionio akademijoje Vilniuje savo kelionę į krepšinio...

Iš ginklus sudėjusio stratego – priekaištai Jasikevičiui: jis nemandagus, trūko pagarbos mums

Ispanijos čempionų titulą ginanti „ Barcelona “ praėjusį penktadienį Badalonoje 63:60...

Lavrinovičiai prieš paskutinį savo šokį: galvojome, užsidirbsime pinigų ir nieko nebeveiksime, bet mes – ne tokie žmonės (2)

Broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai savo profesionalų karjerą pradėjo prieš jau beveik...

Top naujienos

Kas iš tikrųjų vyksta su planais stiprinti su NATO pajėgas Lietuvoje: problema visai ne Vokietijoje

Lietuva nori stiprinti NATO priešakines pajėgas – siekia, kad čia būtų nuolat dislokuota...

Lietuvos įmonės susiduria su užsakymų nukėlimu: pasaulinėje rinkoje – niūrios nuotaikos

Lietuvos įmonės kalba apie komponentų krizę, su kuria šiuo metu susiduriama pasaulyje. Teigiama,...

Rimvydas Valatka. Ukraina, krauju nuplauta

Birželio 23-ąją įvyko tai, ką 2013-ųjų lapkričio 21-ąją nutraukė Janukovyčiaus klika....

Karas Ukrainoje. Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė Rusija teigia smogusi raketų gamyklai Kyjive (1)

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimai, jog Rusiją įsiutins Ukrainai suteiktas...

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kubilius apie prognozuojamą krizę: gerai, kad žmonių lūkesčiai dar nėra labai dramatiški (4)

Kitapus Atlanto niaukiantis ekonominio dangaus debesims, gyventojai ir Lietuvoje perspėjami dėl...

Verslas PliusDavid Goodman

Daugiau nei pusė pasaulio vartotojų pandemijos metu netaupė

Daugiau nei pusė pagrindinių ekonomikų vartotojų per pandemiją nesukaupė santaupų, rodo apklausa.

Sinoptikai: visą savaitę Lietuvos nepaliks tikra kaitra

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis tropinė oro masė - bus karšta, tokią prognozę...

Monika Marija nustebino išvaizdos pokyčiais: pamatykite, kaip dabar atrodo garsi atlikėja (2)

Atlikėja Monika Marija nevengia išvaizdos pokyčių – anksčiau moteris nusirėžė ilgus,...

Po siaubingos kaktomušos užsiliepsnojo „Audi“: ne gelbėjo, o filmavo, kaip sudegė 17-metis (5)

Nuo narkotinių medžiagų apsvaigusio jauno vyro vairuojamas automobilis „ Audi A4 “ kaktomuša...

Kremliaus kritikai: asmeninę Xi Jinpingo žinią gavęs Putinas akivaizdžiai išsidavė (5)

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas neseniai pasižymėjo drąsiais pareiškimais,...