Europos taurėje matėme beviltišką „Lietuvos rytą“, kurio atgaivinti nesugebėjo net trys treneriai – nei Marcelo Nicola, nei Aurimas Jasilionis, nei Arvydas Gronskis. Vos tik atvykęs į Vilnių T. Pačėsas atvirai pareiškė, kad komanda yra subyrėjusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Bet naują popieriaus lapą vertęs karštakošis treneris turėjo pradėti ne nuo nulio, o nuo minuso – jam teko lopyti spragas, kurias paliko M. Nicola – ypatingai fizinį pasiruošimą. Su T. Pačėso pasirodymu išvydome visai kitą vilniečių veidą – kovingesnį, degantį noru ir net dirbantį gynyboje.
„Lietuvos rytas“ su naujuoju strategu iškovojo 5 pergales iš eilės, tačiau per pastaruosius penkis mačus areną nuleistomis galvomis paliko dažniau nei su pergale kišenėje. Iš pradžių buvo kluptelėjimas Panevėžyje prieš „Lietkabelį“ (65:75), bet paskui vilniečiai savų žiūrovų akivaizdoje nokautavo „Žalgirį“ (78:72) ir palaužė kovingąjį Prienų-Birštono „Vytautą“ (93:84).
Atrodytų, komanda pakilime ir dabar jau po jos kojomis kris visi varžovai. Tačiau nieko panašaus – du sekmadienius iš eilės pralaimėta išvykose: Pasvalyje „Pieno žvaigždėms“ (77:81) ir Utenoje „Juventus“ (88:92) vyrukams. Kaip ekipa, įveikusi šalies čempionus, gali pralaimėti vidutiniokams?
Apie visa tai – Krepšinis.lt pokalbis su buvusiu Vilniaus „Statytos“ žaidėju ir „Lietuvos ryto“ treneriu Alfredu Vainausku.
– Lietuvos grandai LKL čempionate kitoms komandoms pralaimi retai, o jeigu tai nutinka, pavadiname sensacija. O kaip pavadintumėte šiuos tris „Lietuvos ryto“ suklupimus?, – Krepšinis.lt paklausė A. Vainausko.
– Iš naujo trenerio mes iškart norime labai daug. Komandoje buvo labai daug blaškymosi ir ieškojimo to trenerio, kuris galėtų išgelbėti „Lietuvos rytą“. Visi tikėjosi, kad Pačėsas bus būtent tas žmogus. Su savo griežta ranka Tomas turėjo pakeisti visą komandos braižą. Buvo priimtas sunkus sprendimas ir dabar matome rezultatą. Visi tikėjosi, kad įvyks stebuklas. Bet jis neįvyko. Po tokių pralaimėjimų atsakymo ieškoti reikia labai giliai. Mano nuomone, mes per daug tikėjomės iš šios komandos. Atrodo, surinkta gera sudėtis, bet eilinėse rungtynėse krentama į duobę, o po to labai sunkiai iš jos išlipama arba išvis neišlipama.
– „Lietuvos rytas“ jau įrodė, kad gali įveikti „Žalgirį“, tai galbūt šie pralaimėjimai nieko nereiškia?
– Pergalė prieš „Žalgirį“ buvo tas stūmoklis, kuris, atrodė, atėjus Pačėsui viskas susidėlios į savo vietas. Bet po tų gerų rungtynių vėl sekė 3 pralaimėjimai – atrodo vėl kažkas įvyko. Gal vėl treneris blogas? Manau, kad tokių sprendimą dar nereikėtų daryti – komanda turi sugrįžti. Negali turėdamas tokią komplektaciją pralaimėti „Pieno žvaigždėms“, „Lietkabeliui“ ar „Juventus“.
– Vos tik atvykęs į „Lietuvos rytą“ Tomas Pačėsas pastebėjo spragą fiziniame pasirengime. Galbūt toks prastas vilniečių žaidimas – nuovargio požymis po alinančių treniruočių?
– Kiek girdėjau kalbų, tai „Lietuvos ryto“ treniruotės tapo labai intensyvios, komanda praktiškai neturėjo laisvų dienų ir bandė sugrąžinti savo fizinį pasiruošimą. Galbūt buvo per daug persistengta ir tas didelis noras greitai viską pasiekti davė tokį nereikalingą impulsą. Bet nesutinku, kad komanda nebuvo tinkamai pasiruošusi sezonui. Kai rezultatai netenkina, visada yra ieškoma priežasčių ir dažniausiai visos kritikos strėlės lekia į trenerius. Bet pirmiausia reikia žiūrėti nuo savęs. Atėjus Pačėsui visi pamatė pokyčius, buvo įveiktas „Žalgiris“, bet viena kita klaida ir vėl viskas prasideda iš naujo. Žaidėjai taip pat turi prisiimti atsakomybę.
– Šiemet T. Pačėsas – jau ketvirtas „Lietuvos ryto“ treneris. Galbūt žaidėjams sunku dar susigaudyti tose skirtingose taktinėse schemose ir to pusantro mėnesio tiesiog neužteko?
– Matėme tą gerą impulsą vos atėjus Pačėsui, bet dabar vėl reikia kažko naujo ieškoti. Reikia treneriui dar duoti laiko, nors pas mus niekas nelaukia. Bet galbūt jau šiemet nebematysime jokių pokyčių. Nors čia „Lietuvos rytas“ – nieko nuostabaus. Čia eilinė dilema: vieną dieną treneris yra, kitą – jau nebe. Labai teisingai padarė „Žalgiris“, Šarūnui Jasikevičiui suteikęs 2,5 metų, per kuriuos jis galės lipdyti komandą. Tas pats turėtų būti ir „Lietuvos ryte“ – reikia tikėti treneriu, o ne šalia stovėti su dalgiu ir laukti, kol bus galima galvą nukirsti.
– T. Pačėsas akivaizdai eksperimentuoja su sudėtimi, tarsi ieškodamas optimaliausių variantų. Ar sutiktumėte, kad visos šios rungtynės yra tik „treniruotės“ prieš svarbiausius mūšius Karaliaus taurės turnyre?
– Normalu, kai treneris ieško, bet kai komanda dega ir reikia rasti optimalių būdų, kaip iškovoti pergalę, nemanau, kad verta eksperimentuoti. Nenoriu sumenkinti kitų komandų, bet tokie klubai kaip „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ negali sau leisti pralaimėti LKL čempionate. Reikėtų paminėti, kad šiemet visos komandos kaip reikiant sustiprėjusios ir pasipildžiusios pajėgiais žaidėjais. Tačiau bet kokiu atveju „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, turėdami tokius vardus, taškus barstyti gali tik tarpusavio rungtynėse. Tikiu, kad komanda eksperimentuoja ir ruošiasi taurės varžyboms, bet kai komanda dega ir reikia laimėti – eksperimentai baigiasi.
– Antanas Kavaliauskas sakė, kad T. Pačėso riksmai užveda komandą. O ar gali būti, kad kitiems žaidėjams jie kaip tik įvaro baimę?
– Kiekvienam žaidėjui yra kitaip, bet jeigu tokie trenerio metodai netenkina, tai žaidėjas turi tik du variantus: atsisėsti pačiame suoliuko gale ir tapti dvyliktu žaidėju arba susidėti lagaminus ir palikti komandą. Vienas treneris daugiau emocijų išreiškia, antras – mažiau, o trečias gali į ausį duoti. Bet čia yra Pačėso asmeninis reikalas – jis supranta, kad komanda turi būti valdoma būtent taip – iš jėgos pusės.
– Po pralaimėjimo „Lietkabeliui“ T. Pačėsas pripažino, kad komandoje yra labai didelė bėda – tinginystė gynyboje. Apie tai kritikos strėlės į komandą skrieja jau kurį laiką. Ar matote bent kažkokių pokyčių?
– Koks gali būti pasakymas „komanda tingi gintis“? Kai žaidėjai gauna gerus pinigus ir rungtyniauja geroje komandoje, kurioje viskas daroma dėl pergalių, toks pasakymas nesuprantamas. Jeigu žaidėjas tingi gintis, jo šioje komandoje tiesiog negali būti. Tai kažkoks nesusipratimas. Jeigu atėjai į „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“, tu turi pradėti nuo gynybos, o tik tada galvoti, kaip užpulti. Žaisti rusiškos ruletės, galvodami, kad įmesime daugiau taškų už varžovus, negalime. Juk čia Lietuva – čia visai kitas mentalitetas. Galbūt komandai reikia ieškoti tokių žaidėjų, kurie nori gintis, o ne tik pulti, nes pastaruoju metu praleidžiama tikrai per daug taškų.
– Jūsų reziumė: šie trys pralaimėjimai – tragedija ar juos galima nurašyti laiko trūkumui?
– Reikia nurašyti laikui. Treneris tikrai yra geras. Man nepatinka žmonės, kurie kritikuoja, neva jis nedirbo kelerius metus. Bet jis tikrai nebuvo atitolęs nuo krepšinio. Tomas – stiprus treneris ir „Lietuvos rytas“, jį įsigydamas, priėmė teisingą sprendimą. Duokime dar laiko ir pamatysite, kaip šį komanda atsistos. Reikia treneriui leisti kurti, o ne šalia stovėti ir daužyti. Palaukime vasario 19-21 dienų (vyks Karaliaus Mindaugo taurės turnyras – Krepšinis.lt), kurių metu viskas ir išsispręs.
