O kur dar geriau pasitikti karjeros saulėlydį, jei ne Lietuvoje ir ne su broliu vienoje ekipoje?
„Nebuvo jokių abejonių likti Panevėžyje, – sakė Darjušas. – Aš noriu dar žaisti. Noriu žaisti kartu su broliu vienoje komandoje. Organizacijos pajėgumas ir tikslai man yra žinomi, tad jei klubas domisi ir pasitiki, abejonių likti tikrai nekyla.
Agentui nesakiau, kad ieškotų ar domėtųsi kitais pasiūlymais. Mano amžiuje blaškytis nesinori, o „Lietkabelis“ manęs nenuvylė nei vienu aspektu. Apie karjeros pabaigą minčių yra visada, tačiau sveikas užbaigiau sezoną ir tikiu savo jėgomis, kad dar galiu žaisti.“
Šiuo metu krepšininkas ilsisi po įspūdingiausio „Lietkabelio“ sezono klubo istorijoje.
Žinutę lygos ekipoms panevėžiečiai nusiuntė jau pirmajame praėjusio sezono mače, kuomet namuose įspūdingai nukovė Kauno „Žalgirį“. Panevėžiečiai per pirmuosius 10 sezono dvikovų iškovojo 8 pergales, o fantastišką žaidimą demonstravo ir likusioje sezono dalyje.
Puiki sezono pradžia lėmė, kad ekipai mažiau reikėjo nugaros traumos padarinius besigydančio Darjušo pagalbos. Nors atsigavimas po traumos užsitęsė, tačiau „Lietkabelio“ strategas Kazys Maksvytis buvo supratingas, jis veteraną tausojo kiek galėjo.
Pasitikėjimas davė vaisių. Reguliariajame sezone Lavrinovičius vidutiniškai žaidė po kiek daugiau nei 11 minučių, pelnė 4,6 taško, atkovojo 2,4 kamuolio bei rinko 4,8 naudingumo balo. Viskas apsivertė atėjus lemiamų išbandymų metui. Darjušas pusfinalio antrajame mače su „Lietuvos rytu“ per 17 minučių pelnė 20 taškų, o ši įspūdinga pergalė pastatė pamatus tolimesnei sėkmingai serijai, kurioje Aukštaitijos sostinės komanda vilniečius parbloškė rezultatu 3-1.
Atkrintamosiose varžybose Darjušas jau žaidė po 16 minučių, pelnė 7,6 taško, atkovojo 2,8 kamuolio bei rinko po 9,5 naudingumo balo.
„Sezono metu psichologiškai sunku nebuvo, nes ekipai puikiai sekėsi ir be manęs, – pasakojo Darjušas. – Kai rezultatai yra geri, tuomet ir spaudimas nėra toks didelis. Viskas būna kitaip, kai rezultatai blogi, tuomet prasideda ieškojimas problemų, norisi, kad grįžtų traumuoti žaidėjai ir panašiai.
Kai rezultatai geri, tuomet spaudimo nėra, tau duoda laiko atsigauti ir grįžti į formą. Kazys yra labai žmogiškas treneris ir suprantantis situaciją, tad jis mane pataupydavo ir pasaugodavo, o atkrintamosiose varžybose aš atsigavau.“
Fantastišką panevėžiečių sezoną vainikavo tiek LKL, tiek KMT sidabro apdovanojimai. Abiejuose finaluose nusileista tik tituluotam Kauno „Žalgiriui“.
Ypatingai rimta jėga „Lietkabelis“ patapo namų tvirtovėje, kurioje praėjusį sezoną pergalės neiškovojo nei „Lietuvos rytas“, nei „Neptūnas“, o „Žalgiris“ laimėjo tik kartą per keturis susitikimus.
„Tai išskirtinis pasiekimas, nes šiuos apdovanojimus iškovojome su klubu, kuris iki tol neturėjo tokių laimėjimų, – aiškino Lavrinovičius. – Iškovoti medalį visada smagiau su ne tokia pajėgia komanda, kurios biudžetas nėra didelis.“
Pasiekimų būta ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Krepšinis pastebimai atsigavo Panevėžio mieste, o žmonės ėmė plūsti į „Cido“ areną palaikyti savo miesto komandos.
„Lietkabelis“ ne kartą praėjusį sezoną gerino klubo lankomumo rekordus, o ketvirtąjį finalo serijos mačą Panevėžyje stebėjo net 7013 sirgalių. Tai naujas „Cido“ arenos rekordas, aplenkęs net Lietuvos rinktinę, kuri 2011-aisiais metais Europos čempionato namų rungtynes žaidė būtent Panevėžyje.
Panevėžio ekipos namų rungtynes atkrintamosiose varžybose stebėjo vidutiniškai 5253 žiūrovai, o tai yra geriausias rezultatas tarp visų lygos komandų. Antroje vietoje liko „Neptūnas“, kurį „Švyturio“ arenoje stebėdavo 5235 aistruoliai. Tuo metu trečioje vietoje esantį „Žalgirį“ – 4675 žiūrovai.
Palyginimui 2015–16 sezone „Lietkabelio“ kovas vidutiniškai stebėdavo 1506 žiūrovai, o tai buvo šeštas rezultatas tarp visų LKL komandų.
„Krepšinio pagyvėjimas Panevėžyje jaučiasi labai stipriai, – pasakojo Darjušas. – Gatvėje ramus praeiti negaliu, nebent pasislėpęs ir kampais (juokiasi). Jeigu su broliu kur išėję duodame gerbėjui parašą, tuomet reikia susitaikyti, kad tą darysime dar bent 20 minučių.
Panevėžyje nesutikau nė vieno žmogaus, kuris nesidomi krepšiniu. Visi kartu ir pergyveno, ir džiaugėsi pergalėmis. Palaikymas jautėsi visada. Labai džiugu, kad žmonės taip stipriai domisi krepšiniu ir gausiai ateina palaikyti.“
