Laida „Lietkabelio pulsas“ transliuojama kiekvieną trečiadienį 15.10 val.

– Ar sunku būnant tokiu aukštu susirasti tinkamą avalynę ar rūbus?

– Anksčiau būdavo, kad ateini ir pasiimi tai, kas yra tavo dydžio. Dabar net pačiam keista, kai yra didelis pasirinkimas ir problemų dėl to nėra. Buityje pasitaiko atvejų, kai susitrenkiu galvą: eini, kalbiesi su kažkuo ir užsimiršti, kad reikia pasilenkti, bet durų stakta tai primena (juokiasi).

– 2012–2013 m. žaidėte „Lietkabelyje“, 2018 m. vėl grįžote. Ar labai per tuos metus pasikeitė miestas?

– Žinoma, miestas tikrai pasikeitė: atsirado daugiau vietų, kur gali išeiti pavakarieniauti, patys žmonės atrodo linksmesni. Manau, kad miestas keičiasi, pastatai keičiasi ir pats žmonių požiūris į krepšininkus. Tais laikais dar nebuvo tokio susidomėjimo, dabar daugiau sirgalių ateina į rungtynes.

– O kuo skiriasi pačios komandos?

– Skiriasi žaidėjai, personalas. Tuomet nekovojome nei dėl medalių, nei dėl ketverto, bet būdavo smagu žaisti tiek dabar, tiek tuomet. Svarbiausia yra krepšinis ir mėgaujiesi juo.

– Su kuo labiausiai bičiuliaujatės už aikštės ribų?

– Stengiamės su visais kalbėti, reikia visus įtraukti į vieną šeimą. Aišku, su lietuviais daugiau yra bendrų temų nei su užsieniečiais.

– Kur gyvenate Panevėžyje?

– Gyvenu bute, 4 aukšte, o tai šiek tiek erzina, nes tenka lipti laiptais pastoviai, bet viskas gerai. Butas geras, šilta, jokių problemų.

– Praeitą vasarą žaidėte Kinijoje. Ar labai skiriasi Lietuvos ir Kinijos krepšininkų meistriškumas?

– Labai skiriasi, nes ten žaidimas sukasi aplink užsieniečius ir jie pasikviesti tam, jog „darytų“ rezultatą. Ten viskas paprasta – kas turi geresnius legionierius, tie ir laimi. Mes turėjome neblogų žaidėjų, bet jie nebuvo tokie geri, kokie žaidžia LKL.

– Ar vargindavo nuolatiniai skrydžiai?

– Labiausiai vargindavo laukimas oro uoste, kur reikėdavo būti po 5–6 valandas. Nuolat vėluodavo skrydžiai. Kartą teko laukti net 8 valandas, nes užklupo audra.

– Norite ir šią vasarą žaisti Kinijoje?

– Pirmiausia reikia sulaukti pasiūlymo. Noro užtenka, nes dar nesu veteranas, kuris vasarą turėtų ilsėtis. Jeigu tik bus pasiūlymas, kodėl gi ne?

– Galbūt galite papasakoti apie kasdienį gyvenimą Kinijoje?

– Kai pamato europietį, jiems atrodo lyg būtų stebuklas, nukritęs iš dangaus. Dauguma žmonių neišvyksta iš savo šalies ir nemato pasaulio. Pati šalis – savotiška, bet graži. Žmonės atrodo neturintys gėdos jausmo: ateina ir tempia tave į šoną, kalbina, bando kažką pasakyti, nors nieko ir nesuprantu kiniškai. Nori visi paliesti, nusifotografuoti. Filmavau „Lietkabeliui“ sveikinimą iš Kinijos ir priėjo moteris, kuri padavė man į rankas savo kūdikį ir sako palaikyk. Kažkaip jie aiškina, kad tai neša sėkmę. Kalbant apie maistą, jis kiekviename regione yra skirtingas. Ten, kur gyvenome mes su žmona, būdavo gaminamas itin aštrus maistas. Aš jį mėgstu, todėl buvau įpratęs. Taip pat galima nusipirkti įvairių dalykų, kurių pas mus žmonės net nevalgo.

– Dėmesio labai daug sulaukdavote?

– Taip, jeigu žmonės tik pamato, kad esi ne azijietis, iš karto jiems įdomu pamatyti, kaip atrodo žmogus tarsi iš kito pasaulio.

– Pastaruoju metu auga jūsų žaidimo kreivė. Įgaunate vis daugiau trenerio pasitikėjimo?

– Ne tiek pasitikėjimo, bet tam tikrais momentais treneris atranda tinkamus žaidėjus. Jeigu gerai sekasi rungtynių metu, daugiau ir žaidi.

– Ką manote apie tą bloką D. Gailiui Klaipėdoje?

– Gaila Gailiaus, bet LKL komisija nusprendė, jog buvo „švarus“ blokas, todėl pasiliksiu ir aš su šia nuomone. Lygiai taip pat galvojau ir iš karto po mačo. 100 proc. buvau tikras.

– Šeštadienį su „Dzūkija“ vyko atkakli kova. Ar tai reiškia, kad visi varžovai LKL yra pajėgūs?

– Žinoma, kad su visais reikia kovoti. Prieš tai pasimatė, kai Alytuje pralaimėjome 17 taškų skirtumu. Turi ateiti maksimaliai susikaupęs, nes kitaip gausi per kepurę ir važiuosi namo.

– Sekmadienį laukia dvikova su „Žalgiriu“. Ar turėsite šioms rungtynėms papildomos motyvacijos?

– Motyvacijos yra prieš visas komandas. Aišku, smagu rungtyniauti prieš gerai Europoje atrodančią Eurolygos komandą. Žinoma, norisi priminti, jog pats ten žaidžiau. Norisi ir laimėti, nes šiame sezone dar vienintelių žalgiriečių neįveikėme.

– Ką norėtumėte pasakyti „Lietkabelio“ sirgaliams?

– Prašau mūsų neteisti, kai kažkas sunkiai sekasi. Tiesiog palaikykite mus, nes palaikymas yra labai svarbus ir prašau gausiau rinktis į rungtynes, nes kuo daugiau yra žiūrovų, tuo lengviau mums žaisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją