„Stengėmės, kovojom, tikrai kiekvienas iš mūsų atidavė viską. Norėjome garbingai užbaigti turnyrą, bet nepavyko. Pabaigoje padarėme porą klaidų puolime, po kurių jie pelnė lengvus taškus“, – lėtai žodžius rūbinėje rinko Kšyštofas Lavrinovičius.
„Ką mes bedarytumėm, ką mes bekalbėtumėm – mums niekas neišeina. Atrodo, viskas gerai, apsiginam 20 sekundžių, bet vis tiek varžovai įmeta tritaškį per rankas“, – galvą kraipė „Brolis“.
„Po pertraukos vėl atėjo nuovargis, dėl kurio mes kaip visada pradėjome priimti blogus sprendimus – tai mus išmuša iš vėžių ir gaunasi griuvimas: tiek puolime, tiek gynyboje situacija tampa nebekontroliuojama“, – savo pastebėjimais dalijosi laikinojo trenerio pareigas einantis A. Gronskis.
„Siemens“ arenoje vilniečiai šiemet pralaimėjo visas 6 rungtynes: iki šiol Europos taurės dvikovas Stambulo „Bešiktaš“ (87:91), Saratovo „Avtodor“ (81:97), Sankt Peterburgo „Zenit“ (65:70) ir net Solnoko „Olaj“ (98:99) komandoms, o LKL čempionate – Kauno „Žalgiriui“ (68:82).
Paskutinę „Lietuvos ryto“ pergalę didžiausia sostinės krepšinio aikštė regėjo prieš pusantrų metų – 2014-ųjų birželio 11 dieną buvo įveiktas tuometinis Prienų „TonyBet“ klubas (65:102).
„Priežasčių galima rasti daug. Galvojam mes jau tris mėnesius, bet nieko neprigalvojam. Atrodo vieną dieną priežastį randam, bet kitą dieną atsiranda kita“, – atsakymų vis dar nežinojo K. Lavrinovičius, pripažinęs, kad tai blogiausias sezono startas ilgoje jo karjeroje.
Prieš jį Antanas Kavaliauskas garsiai pareiškė, kad komandos tikslas – laimėti visus įmanomus turnyrus. Toks pareiškimas sužavėjo ir aukščiausio lygio kovų išsiilgusius gerbėjus – į pirmąjį mačą sostinėje susirinko apie 5 tūkstančius žiūrovų. Bet kaip po kiekvienos nesėkmės viltis žengti toliau vis labiau nyko, taip pat greitai tuštėjo ir „Siemens“ arenos tribūnos.
„Aš labai nustebęs gerąja prasme, kad jie atėjo visą laiką mūsų palaikyti. Ačiū jiems. Atidavėme visą širdį, bet svarbiausia dabar nenukabinti nosių. Dar ilgas sezonas – laimėjus kažkokį titulą galima sezoną padaryti ne tokį blogą, kaip pradėjom. Yra stimulas dėl ko sportuoti, negalime nuleisti rankų“, – optimistiškai į priekį žvelgti bandė K. Lavrinovičius.
„Ryte tu, kelkis iš miegų, kai suklupsi – stok, tik nepasiduok, visada kovok“, – vos tik prasidėjus rungtynėms skandavo ištikimiausi sirgaliai.
Po fiasko antrame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre, dabar „Lietuvos rytui“ beliko kovos tik vietiniame fronte: dėl Karaliaus Mindaugo taurės ir LKL čempionų žiedų.
„Mes visi esame lietuviai, todėl mums nereikia jokių papildomų motyvacijų. Reikia turėti savigarbos“, – rėžė 36-erių veteranas.
Per likusius beveik penkis LKL reguliariojo sezono mėnesius – 18 savaičių – vilniečiai dar sužais 23 rungtynes. Ir toli gražu ne visose jose teks susidurti su tolygiais oponentais.
Gruodį dar liko sužaisti 4, sausį – 6, vasarį – 3, kovą – 4, o balandį – 6 mačus. Ar tokio krūvio sezono metu pakanka į Lietuvos rinktinę pretenduojantiems krepšininkams?
„Realybė yra tokia, kokia yra. Mums dabar reikia ištreniruoti žaidėjus, kuriuos turime. Bus daugiau laiko lopyti skyles, kad galėtumėm tapti geresne komanda. Anksčiau jo trukdavo, nes būdavo varžybos kas antrą dieną. Žaidėjai gaudavo didelį krūvį, todėl po rungtynių reikėdavo jiems skirti laisvo laiko atsigavimui. O dabar tą laiką galėsime produktyviai išnaudoti. Ir viskas bus gerai“, – pozityviai apie ateitį kalbėjo A. Gronskis.
Trečiadienio vakarą aikštelėje pasirodyti negalėjo prieš savaitę treniruotėje stipriai galvą susitrenkęs Julius Jucikas ir atsinaujinusius čiurnos skausmus pajutęs Artūras Gudaitis.
Ne gana to, likus porai minučių susižeidė ir A. Kavaliauskas – kapitonas pasisuko čiurną. Tiesa, kokio trauma sunkumo – dar nėra aišku.
„Mums svarbiausia, kad visi išsigydytų traumas. Per šį mėnesį turėjome vos 4 treniruotes, kuriose visi 12 žaidėjų buvo sveiki“, – dėl palengvėjusio tvarkaraščio kiek atsikvėpė A. Gronskis.
Kitas rungtynes „Lietuvos rytas“ žais šeštadienį namuose prieš Panevėžio „Lietkabelį“.
