Kitapus Atlanto krepšinio paslapčių besimokantis 21-erių kaunietis šiame NCAA čempionato sezone sužibo tokiomis ryškiomis spalvomis, kad už galvų griebtis privertė net visko mačiusius amerikiečius.
Sausio pradžioje R. Gustys pasiekė įspūdingą NCAA rekordą – lietuvis tapo pirmuoju krepšininku nuo 2010 metų, kuriam pavyko dvejose rungtynėse iš eilės pelnyti bent 20 taškų ir atkovoti bent 20 kamuolių – pirmame mače puolėjas įmetė 25 taškus ir atkovojo 20 kamuolių, o antrame surinko 23 taškus ir 20 kamuolių.
Per 27 šio sezono rungtynes R. Gustys vidutiniškai pelno 13,6 taško ir atkovoja 12,3 kamuolio. Pagal pastarąjį rodiklį R. Gustys visoje JAV tarp studentų užima net ketvirtą vietą ir lenkia Domantą Sabonį (11,7). Beje, šioje kategorijoje nepralenkiamas yra kitas Lietuvos atstovas Egidijus Mockevičius – vidurio puolėjas atkovoja net po 13,9 kamuolio.
Taip pat R. Gustys buvo pripažintas praėjusios savaitės geriausiu CAA konferencijos krepšininku – aukštaūgis vidutiniškai pelnydavo 21 tašką ir atkovodavo 18 kamuolių. Tokio pripažinimo 206 cm ūgio kaunietis susilaukė jau antrą kartą šį sezoną.
Dar vieną įspūdingą pasirodymą kaunietis surengė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Rungtynėse su „Towson“ komanda jis surinko 16 taškų, sugriebė 12 kamuolių, pasiekė 16-ą dvigubą dublį šį sezoną ir apskritai pelnė pergalingus taškus likus 2,7 sek. iki antrojo kėlinio pabaigos.
Antrakursis Niujorko „Hofstra“ universiteto studentas apie profesionalo karjerą dar negalvoja, bet jau yra išsikėlęs sau pagrindinį tikslą – jis nori vieną dieną praverti Lietuvos vyrų rinktinės duris.
„Esu laimingas dėl Luko Lekavičiaus, kuris jau spėjo pažaisti ir rinktinėje. Jis – puikus krepšininkas ir dar geresnis žmogus. Lukas mums visiems yra pavyzdys, kad sunkus darbas ir didelis noras gali padėti nuversti kalnus. Jis man, ir turbūt kitiems mūsų kartos žaidėjams, suteikia motyvacijos“, – „Žalgirio“ įžaidėją gyrė R. Gustys.
Abu šie jaunieji krepšininkai yra gimę 1994 metais ir kartu rungtyniavo jaunimo rinktinėse. Roko kraityje – 18-mečių Europos čempionato sidabras ir 19-mečių planetos pirmenybių bronza. Šiuose čempionatuose A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinio indėlis į pergales buvo atitinkamai 6 ir 3,6 taško bei 5,4 ir 2,3 atkovoto kamuolio.
Interviu su Krepšinis.lt metu R. Gustys pasakojo apie išsipildžiusią svajonę, JAV krepšinio ypatumus, NCAA pajėgumą, karjeros tikslus ir bendražygius Lietuvos jaunimo rinktinėse.
– Kada ir kodėl nusprendei persikelti į JAV?, – Krepšinis.lt paklausė R. Gusčio.
– Dar būdamas devintoje klasėje itin susidomėjau tokia galimybe. Daug apie JAV nežinojau, bet buvo akivaizdu, kad tai puiki proga išmokti anglų kalbą, pamatyti pasaulį, įgyti geriausią išsilavinimą ir pažinti naują kultūrą. Baigęs 9 klasę, vasarą dalyvavau Stepono Kairio organizuojamoje stovykloje, kurioje yra galimybė būti pastebėtam ir sulaukti pakvietimo į JAV. Deja, jokio pasiūlymo nesulaukiau, todėl dėl svajonės teko nuleisti rankas.
Bet ne ilgam. Rudenį A. Sabonio krepšinio mokykloje mane pakvietė prisijungti prie Arūno Visocko treniruojamos komandos – tai geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime. Iki šiol esu dėkingas šiam treneriui už galimybę atsiskleisti jo komandoje. Tai padėjo pamatus kelionei į išsvajotąją Ameriką.
– Prisimink pirmuosius metus JAV: kas buvo sunkiausia tiek krepšinio, tiek gyvenimo klausimais?
– Sunkiausia – būti taip toli nuo šeimos. Buvo labai sunku priprasti prie kitokio maisto ir gėrimų. Aišku, anglų kalba irgi buvo sunki, tačiau pavyko labai greitai persilaužti ir jau galėjau kalbėti laisvai. Reikėjo laiko priprasti ir prie kultūros ar tradicijų, nes Lietuvoje nėra kai kurių švenčių, kokios minimos JAV. Taip pat reikėjo priprasti prie 12 valandų laiko. Dar iki šiol datą rašau lietuvišku eiliškumu – vis dar gaunu už tai velnių (šypteli).
Kalbant apie krepšinį, tai jis buvo ženkliai greitesnis – aikštėje daug chaoso. Mano komandoje buvo labai talentingų žaidėjų, kurie kartais stengdavosi vieni įveikti visą varžovų komandą (žaidė „Oak Hill Academy“ mokykloje – Krepšinis.lt). Įdomiausia, kad vidurinių mokyklų čempionate nebūdavo atakos laiko, todėl kai kurios komandos kamuolį laikydavo be galo ilgai. Bet prie naujo krepšinio stiliaus ir taisyklių pripratau labai greitai.
– Kuo skiriasi JAV ir Lietuvos krepšinio mokyklos?
– Skiriasi labai daug kuo: čia yra periodai, kada gali pradėti treniruotis. Ir čia tiesiog daugiau žiūrima į individualų darbą, o Lietuvoje – į komandinį. Be to, JAV viskas suderinta taip, kad mokslas ir krepšinis eitų petys į petį. Praleidai paskaitas – teks praleisti ir rungtynes. Todėl, jeigu myli krepšinį, turi pamilti ir mokslus.
– Šiame sezone demonstruoji įspūdingus rezultatus, ypač kovojant dėl kamuolių. Kas lėmė tokį staigų tavo karjeros šuolį?
– Sveikata. Praėję metai buvo sunkūs ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ypač sunku buvo po kirkšnies traumos. Bet nepavadinčiau aš jų įspūdingais – tiesiog iš trenerio sulaukiu daug žaidimo laiko ir pasitikėjimo, o komandos draugai nuolat stengiasi atrasti mane laisvą. Įgavau gerą sportinę formą ir žinau savo vaidmenį komandoje – tik tiek. Aišku, mane ir patį truputį stebina, kad jau keturis kartus pavyko atkovoti po 20 ar daugiau kamuolių. Galbūt atsiduriu tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku?.. (šypteli)
– Kokias išskirtum savo žaidimo stiprybes ir silpnybes?
– Stiprybė – atkovoti kamuoliai. Dar galėčiau įvardinti ir rezultatyvius perdavimus, nes tikrai moku atrasti atsidengusius savo komandos draugus. O silpnybių, tai turiu daug, bet pati didžiausia – baudų metimai, kurie pastaruoju metu manęs nedžiugina.
– Tave vadina „Uola“. Kaip kilo ši pravardė?
– Amerikoje mane vadina „Rock“ – tai tiesiog mano vardo trumpinys. Bet gal ir dėl to, kad esu stipriausias komandoje – nuo krūtinės štangą stumiu su didžiausiu svoriu – 145 kg (juokiasi).
– Koks yra NCAA lygis? Galima tai pavadinti tiesiog studentišku krepšiniu ar čia kur kas profesionalesnis lygis?
– NCAA lygis yra labai aukštas: pirmame divizione žaidžia daugiau nei 350 komandų, o mes užimame 70 vietą tarp visų universitetų. Kiekvienais metais iš NCAA į NBA per naujokų biržą patenka apie 50 studentų, o kurie nepatenka turi galimybę išvažiuoti rungtyniauti Europoje. Lygis – tikrai aukštas ir labai profesionalus – kiekvienas rungtynes transliuoja ESPN ar kiti didžiausi sporto kanalai. Visos komandos specialiai ruošiasi rungtynėms – žiūri ir analizuoja vaizdo įrašus, kitaip sakant, atlieka namų darbus. Tiek trenerių, tiek žaidėjų požiūris yra labai rimtas. Vienintelis skirtumas – vietoje pinigų mes gauname išsilavinimą.
– Kaip manai, kodėl Lietuvoje mažai kam žinomi krepšininkai NCAA sugeba sužibėti visu gražumu?
– Todėl, kad Lietuvoje apie juos nešnekama. Kiekvieną vakarą per televiziją rodoma tik vieno krepšininko statistika ir kalbama tik apie jį, nors NCAA pirmame divizione žaidžia bent 15 lietuvių. Bet rodomas tik vienas, todėl kitų niekas ir nežino. Bet, aišku, JAV yra didesnės galimybės sportuoti ir tobulėti – daugiau dėmesio skiriama kiekvienam žaidėjui.
– Dabar esi antrakursis. Kokius pats sau keli tikslus likusiems dvejiems metams?
– Nesustoti tobulėti ir kasmet demonstruoti vis geresnius rezultatus. Taip pat norėčiau žaisti „Kovo beprotybėje“ (NCAA atkrintamosios varžybos – Krepšinis.lt) ir dominuoti savoje konferencijoje.
– Jau galbūt pasvajoji ir apie profesionalo karjerą? Kur norėtum ją pradėti?
– Apie tai dar daug negalvoju, bet tikiuosi, kad pavyks žaisti ten, kur galėsiu save parodyti ir atsiskleisti.
– Didžiausias karjeros tikslas? NBA? Eurolyga?
– Mano didžiausias karjeros tikslas yra Lietuvos rinktinė. Jeigu į ją patekčiau, tai būtų svajonės išsipildymas.
– O kalbant apie konkretų klubą? Galbūt „Žalgiris“? Juk esi kaunietis...
– Žinoma. Kiekvienas kaunietis krepšininkas norėtų atstovauti „Žalgiriui“. Aš – ne išimtis.
– Esi žaidęs 1994 metų gimimo vaikinų rinktinėje. Kol kas iš jos tik tu, Marius Grigonis ir Lukas Lekavičius esate labiau aptarinėjami spaudoje. Kaip manai, kodėl ne visiems pavyko įsižaisti? O galbūt jie dar įsibėgės?
– Manau, kad įsibėgės, nes mūsų karta – tikrai labai talentinga. Labai džiaugiuosi, kad puikiai sekasi Mariui Grigoniui. Ypač esu laimingas dėl Luko Lekavičiaus, kuris jau spėjo pažaisti ir rinktinėje. Jis – puikus krepšininkas ir dar geresnis žmogus. Lukas mums visiems yra pavyzdys, kad sunkus darbas ir didelis noras gali padėti nuversti kalnus. Jis man, ir turbūt kitiems mūsų kartos žaidėjams, suteikia motyvacijos.
