Ketvirtą sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje rungtyniaujantis lietuvis žaidžia savo geriausią karjeros sezoną, nors jį ir buvo pristabdžiusi piršto trauma. Savisaugos instinkto lydimas 213 cm ūgio „centras“ dar įtvirtina pirštą teipais, bet pripažįsta, kad kasdien jaučiasi vis geriau.
„Nėra gerai gauti traumą, bet turėjau laiko padirbėti su savo greičiu. Ir iš trenerių sulaukiu pagyrų, kad pagerėjo bėgimo technika“, – produktyviai išnaudotu laiku džiaugėsi J. Valančiūnas.
Pastaruosius du sezonus jo atstovaujama „Raptors“ suklupo jau pirmame atkrintamųjų varžybų rate: Bruklino „Nets“ vyrukams pralaimėta 3:4, o pernai kiek netikėtai skaudžiai net 0:4 neprilygta Vašingtono „Wizards“ komandai. Lietuvis pripažįsta – jau pats laikas žengti bent vienu žingsneliu daugiau.
Tiesa, kuo ilgiau tęsis uteniškio sezonas, tuo mažiau liks laiko pasiruošti olimpinėms žaidynėms. Jos J. Valančiūnui bus jau antros, nors žaisdamas Rio de Žaneire jis bus vos 24-erių. Bet į rekordus krepšininkas nesitaiko – jis mėgaujasi kiekviena galimybe sudalyvauti tokio rango varžybose.
„Visų pirma reikia patekti į dvyliktuką, – šyptelėjo Lietuvos rinktinės lyderis. – Smagu garsinti Lietuvą“, – kiek surimtėjęs didžiavosi 12,2 taško ir 8,8 atkovoto kamuolio šiame NBA sezone renkantis J. Valančiūnas.
Išsamiame Krepšinis.lt interviu vienas geriausių šalies krepšininkų atskleidė nebijantis tarnauti kariuomenėje, džiaugėsi galėjęs Londone pasimatyti su savo šeima, pasakojo apie savo vaidmenį „Raptors“ komandoje ir karjerą baigiančio Kobe Bryanto bumą JAV bei išsakė šilčiausius žodžius apie Joną Kazlauską, per pastaruosius metus iš Lietuvos rinktinės išspaudusio daugiau nei maksimumą.
– Kaip sužinojai, kad esi šaukiamas į kariuomenę?, – Krepšinis.lt paklausė J. Valančiūno.
– Iš pradžių sužinojau iš draugų, o po to pamačiau ir žiniasklaidoje. Gerai sureagavau: tai yra normalus dalykas, viskas pagal įstatymus – jeigu reikės, eisiu ir darysiu.
– Bet tu gyveni Kanadoje, turi žmoną, vaiką, žaidi NBA, todėl pagal įstatymą tau tarnauti nėra būtina. O ką darytum, jeigu būtum eilinis Jonas Valančiūnas iš Utenos?
– Aš esu paprastas lietuvis Jonas (juokiasi). Neskraidau padebesiais – esu paprastas žmogus. Laikysiuosi įstatymų ir jeigu reikės, tikrai eisiu.
– O kaip situacija su ranka? Matome, kad vis dar su įtvaru...
– Prieš treniruotes dar susiteipuoju dėl apsaugos, kad neatsitiktų kas nors negero. Čia toks minkštas teipas – ranka jaučiasi tvirčiau.
– Kai kalbėjau su tavo pirmuoju treneriu Gintautu Regina, jis sakė, kad tau ši trauma išeis į naudą. Ar sutiktum su tokiu teiginiu?
– Taip ir atsitiko. Aišku, traumą gauti nėra gerai – tai negatyvus dalykas. Bet turėjau laiko padirbėti su savo greičiu ir pakeisti bėgimo techniką. Mėnuo – ilgas laiko tarpas, todėl turėjome nemažai laiko patobulinti mano bėgimo kondiciją.
– Socialiniuose tinkluose matėme vaizdelius, kaip atlieki staigumo judesius. Ar pats aikštelėje jautiesi greitesnis?
– Jaučiuosi geriau. Ir iš trenerių sulaukiu pagyrų, kad pagerėjo bėgimo technika. Tai patikėsime jais (šypteli).
– Prieš sezoną visi akcentavo, kad tiek tau, tiek visai „Raptors“ komandai reikia pagerinti gynybą. Ar jautiesi patobulinęs šį žaidimo elementą?
– Mes bandome tapti gynybos komanda – visiems reikia tobulinti gynybą ir visiems reikia daryti savo darbą gynyboje.
– Tau šis sezonas NBA jau ketvirtas. Turėjai laiko apsiprasti, o ir statistika kol kas geriausia per pastaruosius metus. Kaip pats įvertintum savo sportinę formą?
– Jaučiuosi gerai, jaučiuosi patogiai, jaučiuosi ten, kur turėčiau būti. Galbūt trauma šiek tiek išderino, bet manau, kad viskas bus gerai. Svarbiausia komandos rodikliai.
– Pakalbėkime apie asmeninius rodiklius: vienose rungtynėse atlieki po 15, kitose – po 5 metimus. Nuo ko tai priklauso?
– Priklauso nuo varžovų komandos ir jos gynybos sistemos. Juk tai komandinis sportas – vieną dieną vienas atlieka daugiau metimų, kitą kartą – kitas.
– „Raptors“ praėjusius du sezonus suklupdavo pirmame atkrintamųjų varžybų etape. Ar jaučiate, kad šiemet jau žengsite žingsneliu toliau?
– Mums jau reikia kažkaip pakeisti tą žingsnį (šypteli), nes jau dvejus metus iš eilės nepavyko įveikti pirmosios kartelės. Būtent toks ir yra mūsų šio sezono tikslas.
– NBA „Global Games“ rungtynėse dalyvausi pirmą kartą. Ar smagu sugrįžti į Europą? Galbūt ir šeimos nariai tave aplankė?
– Smagu sugrįžti į Londoną. Vis tiek čia jau antrą kartą esu, prisimenu olimpiadą. Smagu būti arčiau namų – ir šeima atvažiavo palaikyti, vis tiek ne per toliausiai ta Lietuva.
– Ši olimpiada tau bus jau antra, nors tuo metu būsi tik 24-erių. Tavo komandos draugas Luisas Scola, kuriam bus 36-eri, žais ketvirtoje. Galbūt kėsinsiesi į jo rekordą?
– Nesikėsinu į jokius rekordus, tiesiog smagu dalyvauti olimpiadoje. Dar visų pirma reikia patekti į dvyliktuką (šypteli). Smagu bus dalyvauti pasiruošime ir smagu garsinti Lietuvą.
– Pastaruosius metus iš Lietuvos rinktinės mažai kas tikėjosi tokių puikių rezultatų, bet net ir turėdamas problemų Jonas Kazlauskas viskas sustygavo tobulai. Kuo šis treneris toks unikalus?
– Jis žino, ką daro. Treneris moka padaryti, kad ir žaidėjai būtų patenkinti, ir kad komandos rezultatai būtų geri. Jonas Kazlauskas yra labai aukšto lygio treneris ir aš džiaugiuosi galėdamas dirbti su juo.
– Ar atvykus į Londoną jaučiasi, kad esi kitame žemyne?
– Jaučiasi ir laiko skirtumas, ir miego trūkumas, nes esame išsiderinę – dar neįsivažiavome į Europos laiko juostą.
– Komandos draugai sakė, kad ši kelionė leis jums dar labiau susicementuoti.
– Ir taip labai daug laiko kartu praleidžiame (juokiasi). Juk ir gyvename beveik kartu, ir skraidome kasdien. Kelionėse praleidžiame labai daug laiko, todėl mums tai tik dar viena kelionė.
– Kai „Magic“ puolėjas Andrew Nicholsonas sulaukė klausimo, ar reikės jiems dvigubinti gynybą prieš tave ir Bismacką Biyombo, jis atsakė, kad nereikės, nes jūsų gynėjai labai retai perduoda kamuolį „centrams“. Ką gali atsakyti į šį pareiškimą?
– Tai jis gal geriau žino mūsų puolimą (juokiasi). Reikės jį nustebinti.
– „Magic“ šiemet rungtyniauja kur kas geriau nei pernai. Kaip vertini šią komandą?
– Nė vienos nenuvertinu. Jie žaidžia tikrai gerai ir turi gerų žaidėjų visose pozicijose. Žiūrėsime, kaip seksis, bet nenoriu prisikalbėti prieš rungtynes.
– Nikola Vučevičius sakė, kad jam smagu žaisti prieš Joną Valančiūną. Kaip tu pats vertini šią europietišką dvikovą?
– Jis yra labai pajėgus „centras“ ir tikrai gerai žaidžia nugara į krepšį. Ir man smagu prieš jį žaisti (šypteli). Tikrai malonu, kad yra tokių „centrų“, kurie dominuoja NBA.
– NBA dabar yra toks reiškinys kaip Kobe Bryanto atsisveikinimo serija. Ar pats pastebi padidėjusį susidomėjimą šiuo žaidėju?
– Jis yra NBA etalonas. Tokius žaidėjus galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, todėl tikrai didelis įvykis, kad jis baigia karjerą. Susidomėjimas kiekvienoje arenoje yra labai didelis. Kai žaidėme namų rungtynes prieš „Lakers“, daugybė sirgalių vilkėjo jo marškinėlius. Juk jis vienas iš krepšinio Dievų.
