Greta Raseinių esančiame „Karpynės“ sporto centre jau antrą dieną vyksta Jono Valančiūno vardo stovykla, kurioje pluša talentingi 16-17 metų krepšininkai. Aukštaūgis uteniškis – pagrindinė stovyklos figūra, į kurią jaunieji krepšininkai žvelgia itin pagarbiai ir klauso kiekvieno NBA žaidėjo nurodymo.
Kartu su J. Valančiūnu „Karpynėje“ krepšininkams patarimus dalija Arvydas Gronskis, Gintautas Regina, Steponas Babrauskas, pirmadienį čia dirbo Mindaugas Budzinauskas, o trečiadienį vaikinai sulauks svečio ir iš Kauno „Žalgirio“ stovyklos – padirbėti atvyks Darius Maskoliūnas.
Lietuvoje po NBA sezono atostogaujantis J. Valančiūnas pasibaigus antradienio treniruotei atsakė į žurnalistų klausimus ir apie permainas „Raptors“ stovykloje, ir apie naują D. Sabonio karjeros stotelę, pasidalijo mintimis ir apie naujųjų Vilniaus „Lietuvos ryto“ savininkų viliones.
– Jonai, ką pavyko nuveikti po NBA sezono pabaigos iki šios stovyklos? – žurnalistai paklausė J. Valančiūno.
– Šis laikas daugiau buvo skirtas polisiui, pasidariau laisvesnį grafiką ir tiesiog prižiūrėjau kūną – kažkokie krosai, darbas štanginėje, nieko labai rimto. O dabar prasidės tikras darbas. Į Kanadą nekeliausiu, dirbsiu čia. Jau dabar pradėjau sportuoti su fizinio renginio treneriu, mėtau į krepšį. Yra planai, kuriuos Toronto klubas nori su manimi nuveikti, ką pagerinti – ir aš tai darau.
– Į Lietuvos rinktinės stovyklą vėluosite, ar atvyksite laiku?
– Atvyksiu laiku, liepos 21 dieną.
– „Raptors“ klubas pasirašė keletą naujų sutarčių – komandoje toliau rungtyniaus Kyle’as Lowry, Serge’as Ibaka. Ar pats sekate tuos įvykius?
– Taip, po šių įvykių mirgėjo žiniasklaida. Viskas gerai, viskas tvarkoje, tai tikrai geri žaidėjai. Smagu matyti K. Lowry liekant, tai yra jo namai, džiugu.
– Ar tos sutartys gali turėti įtaką paties karjerai Toronte?
– Nemanau, kad mes galime dabar apie tai kalbėti, nes neaišku, kas ką žino. Gali atsiliepti, o gali ir neatsiliepti. Praėjęs sezonas buvo toks pat – dauguma komandos žaidėjų liko. Tai ar jis buvo geras ar blogas, spręsti jums, o ne man.
– Kiek pagrįstos tos kalbos apie jūsų išmainymą į kitą klubą?
– Kalbos yra tam, kad kalbėti. Visiems reikia kažką daryti – vieni gauna pinigus už kalbėjimą, o kiti už žaidimą. Nebūtų įdomu be kalbų – jų bus ir buvo, o kiek yra teisybės, net ir pats nežinau. Visko gali nutikti, kaip ir su Domantu Saboniu atsitiko – jis atvažiavo į „Vasaros lygą“, o buvo išmainytas. NBA yra biznis ir negali niekada žinoti, kas tau gali atsitikti. Gali tavęs nemainyti, o gali ir pačius reikalingiausius žaidėjus išmainyti – niekada nežinai.
– Kaip pačiam atrodo D. Sabonio perspektyvos Indianos „Pacers“?
– Aš manau, kad jam buvo gerai Oklahomoje, nebus blogai ir dabar. „Thunder“ – gera komanda, ten jis gaudavo nemažai laiko aikštėje. „Pacers“, manau, yra panašaus pajėgumo komanda, kuri tikrai gali suteikti minučių, kuri gali duoti prisilietimų prie kamuolio. Nemanau, kad jam išėjo į blogą, gal net į gerą.
– Paties buvusioje komandoje „Lietuvos ryte“ taip pat įvyko esminių permainų. Ar naujieji vadovai nesikreipė kviesdami prisijungti?
– Čia labai daug visokiausių kalbų vyko. Kreipimasis būti ten ar ten, užimti kažkokias pareigas… Nežinau, aš esu krepšinio žaidėjas, žaidžiu krepšinį ir nelendu į vadybą ar į kažkokius kitus reikalus. Kai karjerą baigsiu, žiūrėsiu, gal kažkur į kokią klubo veiklą prisijungsiu, o dabar nelabai domiuosi tokiais dalykais.
– Tačiau vadovai iš tikųjų kalbino, ar tik įvardijo Valančiūno pavardę žiniasklaidoje?
– Buvo kalbų, kalbėjome ir vienaip ir kitaip, galbūt ne visai rimtoje formoje. Bet kol kas mano darbas yra aikštelėje, o ne ofise.
– Dainius Adomaitis minėjo, kad rinktinės žaidimas suksis apie jus. Ar neslegia pečių tokia atsakomybė?
– Suksis apie komandą. Yra kažkokie komandos lyderiai, ramsčiai, bet pats žaidimas vis tiek suksis apie komandą. Nuo senų laikų mes esame galingi kaip kolektyvas, o ne individualiu krepšiniu. Jis – geras, modernus treneris, tikrai surikiuos taip, kaip turi būti.
– Kuo reikšminga ši jūsų vardo stovykla Raseiniuose?
– Norime jaunimą išmokyti kažko naujo. Tai toks amžius – 16-17 metų. Laikas, kai tu patenki į vyrų krepšinį. Ir tie maži pagrindai labai reikšmingi. Stovykla – darbinga, treniruotės po 2-2,5 val. Per tris dienas neišmokysi visko, bet pagrindų kažką išmokyti, patarti, galima įgyti. Anksčiau ir pačiam yra tekę dalyvauti įvairiose stovyklose. Galiu pasakyti, kad tai yra svarbu – auginame naują kartą, kuri pakeis dabartinius žaidėjus. Kaip juos išmokysime, tą ir turėsime.
– Kodėl pasirinkote Raseinius?
– Ši stovykla judanti, kiekvienais metais vis kitur. Buvo geros sąlygos, „Karpynė“ davė salę, geranoriškai bendradarbiavo – kodėl gi ne?
– Ką gero nuveikėte laisvu laiku?
– Didžiąją laiko dalį metuose praleidžiu Kanadoje, todėl grįžęs namo noriu ir pažvejoti, ir pabūti gamtoje, ir su draugais praleisti laiką. Tai mano poilsis, o kažkokių ypatingų hobių neturiu.
– Kaip gyvenimą pakeitė sūnaus gimimas (krepšininko sūneliui Jonui – jau dveji metai, – red. past.)?
– Į gerąją pusę (šypsosi). Smagu matyti, kad sūnus seka tėvo pėdomis. Tikrai domisi krepšiniu, jau tokiame jauname amžiuje – mato, kaip vyrai daro kažkokius pratimus ir stengiasi pakartoti. Tikrai smagu būti tėčiu.
