Iš archyvo: Sabas – apie triumfą Eurolygoje, NBA divizioną Europoje ir vyriausią sūnų aikštelėje

 (6)
Skaudantys pečiai nebuvo problema. Problema nebuvo ir varžovai. Arvydas Sabonis žengė į aikštelę ir „atliko savo darbą“. Per dvejas rungtynes Lietuvos krepšinio legenda pelnė 44 taškus, atkovojo 16 kamuolių ir pirmasis iš mūsų šalies krepšininkų ne tik tapo Eurolygos čempionu, bet į viršų iškėlė ir naudingiausiam finalo ketverto žaidėjui (MVP) skirtą prizą. „Nežinau, kaip būčiau atlaikęs dar vieną pralaimėjimą finale. Tai man buvo labai svarbu“, – 1995-ųjų Eurolygos finalo ketvertą prisiminė Sabas.
Arvydas Sabonis
© DELFI montažas

Nors šį savaitgalį Eurolygos finalo ketverto turnyre Berlyne ir nebus Lietuvos krepšinio atstovų, mūsų šalis kuo didžiuotis tikrai turi kuo. Per visą šio prestižiškiausio klubinio turnyro istoriją čempionais, be 1999-ųjų Kauno „Žalgirio“ krepšininkų, yra tapę dar 6 lietuviai, o du iš jų – A. Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius – netgi buvo apdovanoti finalo ketverto MVP titulu.

Nieko keisto, kad kelią link prestižiškiausio Senąjame žemyne trofėjaus pirmasis prasiskynė Sabas – dominuojanti 221 cm ūgio jėga po krepšiais, į neviltį variusi ne tik Lietuvos rinktinės, bet ir visų klubų, kuriems atstovavo milžinas, varžovus.

Pirmą ir paskutinį kartą Sabas Eurolygoje triumfavo prieš 21-erius metus – 1995-aisiais Saragosoje. Pusfinalyje lietuvio atstovauta Madrido „Real“ ekipa 62:49 nugalėjo Limožo CSP, o finale 73:61 – Pirėjo „Olympiakos“ ekipą.

Netrukus po šio triumfu pažymėto sezono, iš viso Madride praleidęs trejus metus, A. Sabonis persikėlė į NBA. Ten jis apsivilko Portlando „Trail Blazers“ marškinėlius ir, jo paties žodžiais tariant, tapo „30-mečiu naujoku“. 2002-aisiais, tuomet „Trail Blazers“ vis dar atstovavusį A. Sabonį apie legendinį jo triumfą turnyre ir pakalbino Eurolygos žurnalistai.

Pateikiame šį istorija jau tapusį pokalbį su garsiausiu mūsų šalies krepšininku.

– Arvydai, galima sakyti, kad trečias kartas nemelavo?

– Ačiū Dievui, taip. Aš nežinau, kaip būčiau atlaikęs dar vieną pralaimėjimą finale. Iki tol buvau iškovojęs daugybę titulų su Kauno „Žalgiriu“, Sovietų Sąjungos rinktine, Lietuvos rinktine, Madrido „Real“ klubu, tačiau man vis tiek trūko pačio svarbiausio klubinio titulo. Ir mums pavyko!

– Ir kaip jūs tai padarėte?

– Turėjome tikrai gerą komandą. Željko Obradovičius, mūsų treneris, žinojo kaip išnaudoti žaidėjų individualias savybes, kaip padaryti iš mūsų vieną kumštį. Mūsų pagrindinis tikslas buvo Eurolyga ir iš tikrųjų visos komandos pastangos buvo dedamos į tai, kad iškovotume šį titulą. Aš neslėpsiu, kad iki smulkmenų neprisimenu visko, kas nutiko tą sezoną – netgi neprisimenu, kaip nuvažiavome į Saragosą. Tačiau aš tikrai prisimenu finalo ketvertą!

– Pradžioje Limožas, o finale – „Olympiakos“ ...

– Mes nesunkiai įveikėme Limožo komandą, jie netgi nepelnė 50 taškų. Tai buvo mūsų kerštas už pralaimėjimą pusfinalyje prieš dvejus metus. O finale, rungtynėse su graikais, mes taip pat neturėjome jokių problemų. Aš prisimenu kad buvau ne pačios geriausios formos – skaudėjo pečius – tačiau vis tiek sugebėjau atlikti savo darbą.

– Pusfiinalyje pelnėte 21 tašką ir atkovojote 9 kamuolius, o finale surinkote 23 taškus ir atkovojote 7 kamuolius. Tiesiog „atlikote savo darbą?“

– Aš žaidžiau gerai, bet mes turėjome tikrai gerą komandą. Joe Arlauckas buvo puikus žaidėjas puolime. Antonio Martinas man padėjo grumiantis po lenta. Jose Miguelis Antunezas buvo geras gynėjas, gynyboje fantastiškai dirbo Garcia Collas ir Ismaelis Santosas. Jose Biriukovas buvo puikus metikas, ir, svarbiausia, puikus draugas.

– Ar vis dar bendraujate su kai kuriais tų laikų komandos draugais?

– Taip, daugiausia vasarų metu, kuomet aš dažniausiai būnu Ispanijoje. Aš vis pasikalbu su J. Biriukovu ar G. Collu... tai yra puikūs prisiminimai. Tai buvo titulas, kuris suteikė nepaprastai daug džiaugsmo, atšventėme tikrai labai stipriai. Ir turbūt aš esu vienintelis iš komandos, kuris vis dar žaidžia.

– NBA nuolat pritraukia geriausius žaidėjus iš Europos. Manote, kad tokia mada tęsis ir toliau?

– Aš nematau priežasčių, kodėl tai turėtų liautis. Tokie yra rinkos įstatymai, kaip ir gyvenimo įstatymai, taisyklės. Viskas – kaip ir manoje Lietuvoje: tai yra maža šalis, kuri negali išlaikyti savo talentų, tačiau joje nuolat gimsta nauji ir nauji. Tas pats yra ir likusioje Europoje: čia visuomet bus daug jaunų talentų.

– Ar įsivaizduojate NBA divizioną Europoje?

– Kodėl gi ne? Tai sudėtinga, bet nėra neįmanoma. Viskas priklauso nuo pinigų. Jeigu finansai leidžia, tai gali būti pelningas verslas...

– Tiktai verslas?

– Na gerai, verslas ir pramoga.

– Mes girdėjome, kad jūsų vyriausiasis sūnus Žygimantas buvo pakviestas į regioninę savo amžiaus Andalūzijos regiono rinktinę. Galima sakyti, kad Sabonių dinastija tęs pasirodymą aikštelėje?

– Anksti kažką prognozuoti. Šį mėnesį jam dar tik bus dvylika. Aš apskritai sūnaus nemačiau visus metus, kadangi mano šeima gyvena Toremolinose, o čia, JAV, aš gyvenu vienas – treniruojuosi, žaidžiu, keliauju ir miegu. Jis iš tikrųjų turi talenta, ir tikrai nemanau, kad buvo pakviestas tik todėl, kad yra Sabonis. Jis išsikovojo savo vietą dėl savo talento.

O štai kaip legendinę „Real“ komandą ir pergalę Saragosoje prisimena buvęs lietuvio bendražygis J. Arlauckas.

„Į komandą atvykus Ž. Obradovičiui viskas pasikeitė. Mes nebeturėjome tokios laisvės, kokią suteikdavo ankstesni treneriai. Jis pakietė viską,buvo itin griežtas, tačiau tai davė rezultatų: susikoncentravimas į tikslą – pergalę Eurolygoje – buvo lemiamas faktorius. Jo griežtumas mus šokiravo, tačiau ilgainiui prie to pripratome ir tapome geriausiais“, – prisiminė jis.

„Aš pats galiu prisipažinti, kad žaisti kartu su A. Saboniu pradžioje man buvo labai sunku. Mėgdavau rungtyniauti po krepšiu, tačiau „Real“ gretose šią poziciją užėmė Sabas. Jis prašydavo, tiesiog reikalaudavo kamuolio, ir jo buvo vertas. Ilgainiui mes vienas prie kito pripratome, ir galiu pasakyti, kad greta A. Sabonio aš dar labiau patobulėjau, nors tuo metu ir taip jau buvau subrendęs krepšininkas. Saragosoje Sabui buvo nelengva. Jis kiek negalavo, turėjo problemų dėl pražangų, tačiau galų gale aikštelėje padarė tai, ko visi ir laukė – vedė komandą į priekį ir pelnytai iškovojo MVP titulą“, – pažymėjo J. Arlauckas.

Be A. Sabonio, Š. Jasikevičiaus (čempionas keturis sykius) ir 1999-ųjų „Žalgirio“ komandos, Eurolygoje triumfavę Ramūnas Šiškauskas, Martynas Gecevičius, Robertas Javtokas ir Jonas Mačiulis, kuris Eurolygą laimėjo pernai su ta pačia komanda kaip ir Sabas – „Real“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Herojai

„Adios“ neskubantis ištarti Ispanijos mohikanas: P. Gasolio gražiausi momentai (1)

„Adios“ neskubantis ištarti Ispanijos mohikanas: P. Gasolio gražiausi momentai
Po Europos čempionato apie karjeros pabaigą rinktinėje paskelbė tokie žaidėjai kaip ispanų legenda Juanas Carlosas Navarro ar slovėnų didvyris Goranas Dragičius.

Su demonais kovojusios Rusijos rinktinės „šventasis“ A. Švedas: įsimintiniausios akimirkos

Su demonais kovojusios Rusijos rinktinės „šventasis“ A. Švedas: įsimintiniausios akimirkos
Rusijos rinktinės lyderis Aleksejus Švedas tapo rezultatyviausiu Europos čempionato žaidėju ir buvo išrinktas į geriausių turnyro krepšininkų penketuką.

Europos čempionato žvaigždes tramdęs lietuvis: gal iš tikrųjų nesame tokie prasti? specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (8)

Europos čempionato žvaigždes tramdęs lietuvis: gal iš tikrųjų nesame tokie prasti?
Ties vidurio linija ant parketo pagriuvę Marcas Gasolis ir Gokseninas Koksalis griebė kamuolį. Vienas teisėjas parodė ginčo ženklą, o Tomas Jasevičius skyrė pražangą ispanui. Rankas išskėtęs Sergio Scariolo klausiamai žiūrėjo į lietuvį, bet šis užtikrintai iškėlė kumštį į viršų, o kita ranka leido Ispanijos rinktinės treneriui suprasti – teisėjas įsitikinęs savo sprendimu. Europos čempionato žvaigždes ne kartą raminęs T. Jasevičius neliko nepastebėtas: FIBA jį dirbti paskyrė ir finalinių kovų dieną. „Tai ne tik mano, bet ir visų Lietuvos teisėjų įvertinimas: gal iš tikrųjų mes nesame tokie prasti, kaip kartais žmonės nori pasakyti?“, – šyptelėdamas retoriškai klausė 40-metis teisėjas.

Migruojantys paukščiai: Europos čempionai iš Šiaurės Amerikos ir Afrikos dėl vieno žaidėjo braukė įstatymus (20)

Migruojantys paukščiai: Europos čempionai iš Šiaurės Amerikos ir Afrikos
Kas sieja Jugoslaviją, Graikiją, Ispaniją ir Lietuvą? Skaičiuojant nuo 1990-ųjų, kai Sovietų Sąjungos subyrėjimas ir globalizacija smarkiai pakeitė krepšinio veidą, tik šių keturių šalių rinktinės tapo Europos čempionėmis versdamosis be svetur gimusių žaidėjų. Senojo žemyno laurus yra užsikabinę krepšininkai iš JAV, Kanados, Kongo, buvusio Zairo.

Aštrialiežuvis R. Kurtinaitis šovė į padangę dar vieną sparnuotą frazę (52)

Aštrialiežuvis R. Kurtinaitis šovė į padangę dar vieną sparnuotą frazę
Rimas Kurtinaitis kaip niekas kitas turtina Lietuvos krepšinio frazeologizmų žodyną. Priežodžiais tapusius posakius apie skirtumą tarp krepšinio ir sekso arba užkaltus Kauno sporto halės langus išgarsinęs treneris pirmadienį rėžė dar vieną potencialų tautosakos „perliuką“.

Kaip kulka išlekianti iš ginklo: nesustabdomo G. Dragičiaus žaidimo epizodai finale (3)

Kaip kulka išlekianti iš ginklo: nesustabdomo G. Dragičiaus žaidimo epizodai finale
Įspūdingai finale žaidęs Goranas Dragičius slovėnams iš viso pelnė net 35 taškus – 20 iš jų vien per antrą kėlinį!

Susigraudinęs serbų lyderis sunkiai rinko žodžius, treneris širdo ant teisėjų specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (74)

Susigraudinęs serbų lyderis sunkiai rinko žodžius, treneris širdo ant teisėjų
Trečius metus iš eilės finalas – trečius metus iš eilės sidabras. Aleksandrui Djordjevičiui nepavyko nutraukti sidabrinio prakeiksmo, tačiau jis buvo įsitikinęs – savo auksą serbai dar iškovos. Tiesa, nors specialistas ir pripažino Slovėnijos krepšininkų jėgą, tačiau negailėjo riebios kritikos teisėjų atžvilgiu.

Velniškas slovėnų siautulys: šampaną laistęs L. Dončičius ir duoklė sirgalių armijai specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (288)

Velniškas slovėnų siautulys: šampaną laistęs L. Dončičius ir duoklė sirgalių armijai
Lėktuvais, traukiniais, autobusais ir automobiliais į Stambulą sugužėję Slovėnijos krepšinio gerbėjai nepasigailėjo sukorę 1,5 tūkst. kilometrų. Medalį savo kišenėje jau turėję Igorio Kokoškovo auklėtiniai papildomos energijos pastūmėti jį pavertė auksiniu. „Be sirgalių visa tai nebūtų virtę realybe. Žinome, kad jiems iki Stambulo tolimas kelias, bet jų vis tiek susirinko 6 tūkstančiai. Neįtikėtinas jausmas. Slovėnija, mes namo grįžtame būdami čempionais“, – po pergalės prieš serbus 93:85 spaudos konferencijoje į tautiečius kreipėsi MVP prizą atsiėmęs Goranas Dragičius.

Vienas prieš visus: Serbijos gynybą įveikęs L. Dončičius visa jėga sugrūdo kamuolį į krepšį (2)

Vienas prieš visus: Serbijos gynybą įveikęs L. Dončičius visa jėga sugrūdo kamuolį į krepšį
18-metis Slovėnijos vunderkindas Luka Dončičius visa jėga sugrūdo kamuolį iš viršaus į serbų krepšį.

Ispanai nusilenkė savo legendai, o P. Gasolis suintrigavo gerbėjus specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (29)

Ispanai nusilenkė savo legendai, o P. Gasolis suintrigavo gerbėjus
Galbūt geresnį finišą Ispanijos rinktinėje Juanas Carlosas Navarro ir galėjo įsivaizduoti, tačiau po paskutinių karjeros rungtynių aikštę palikęs 37-erių veteranas buvo laimingas ir dėkojo savo komandos draugams už galimybę pasitraukti su medaliu ant kaklo. Tuo metu jo bendraamžis Pau Gasolis, kalbėdamas apie savo ateitį nacionalinėje komandoje, suintrigavo gerbėjus.

Serbų milžino istorija rinktinėje: vardan bendro tikslo teko užkasti karo kirvį specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (10)

Serbų milžino istorija rinktinėje: vardan bendro tikslo teko užkasti karo kirvį
Milošas Teodosičius, Nikola Jokičius, Nemanja Bjelica, Miroslavas Raduljica, Nemanja Nedovičius, Nikola Kaliničius, Stefanas Markovičius ir Marko Simonovičius – serbai šią vasarą neteko mažiausiai 8 rinktinės kalibro žaidėjų. Tačiau Aleksandro Djordjevičiaus auklėtiniai vis tiek prasibrovė į Europos čempionato finalą, nes sugebėjo rasti pamainas prarastiems lyderiams. Vienas tokių – Bobanas Marjanovičius, žaidžiantis geriausią savo karjeros čempionatą. Tiesa, jeigu ne skaudūs praradimai, galbūt 222 cm ūgio milžino Serbijos rinktinėje net nebūtų.

Nepalaužiamas serbų karys - didelis Slovėnijos galvos skausmas prieš finalą (1)

Nepalaužiamas serbų karys - didelis Slovėnijos galvos skausmas prieš finalą
Pusfinalyje su Rusija serbas Bogdanas Bogdanovičius pelnė 24 taškus, pataikydamas komandai labai svarbiais momentais. Milošui Teodosičiui nedalyvaujant čempionate žaidimo gijas savo rankose laikantis B. Bogdanovičius, skirtingai nei Milošas, dar ir puikiai ginasi.

L. Dončičiaus magija: 18-metis vunderkindas, pakerėjęs visą Europą specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (70)

L. Dončičiaus magija: 18-metis vunderkindas, pakerėjęs visą Europą
Tiksint paskutinėms pusfinalio prieš Ispanijos rinktinę minutėms Luka Dončičius po kiekvienos sėkmingos savo komandos atakos į gynybą grįždavo pasistrikinėdamas ir išsišiepęs iki ausų. 18-metis Slovėnijos vunderkindas vos tik debiutavęs su nacionalinės komandos apranga namo grįš su medaliu. „Jis jau dabar ypatingas žaidėjas. Ir nors yra jaunas – tikrai nėra vaikas. Jo potencialas beribis“, – stebuklus ant parketo išdarinėjantį ir visą Europą iš susižavėjimo aikčioti verčiantį auklėtinį vertino slovėnų treneris Igoris Kokoškovas.

„Eurobasket 2017“ pusfinalio TOP-5: skrajojantys serbai ir dieviškas G. Dragičiaus metimas

„Eurobasket 2017“ pusfinalio TOP-5: skrajojantys serbai ir dieviškas G. Dragičiaus metimas
„Eurobasket 2017“ pusfinalio gražiausių epizodų penketuke pamatysime Pau Gasolio dėjimą kontratakoje, Bobano Marjanovičiaus bloką, Timofejaus Mozgovo dėjimą, skrajojančius serbus ir Gorano Dragičiaus dievišką metimą su pražanga.

Įspūdingas A. Djordjevičiaus žygis: serbai pasiryžę nutraukti sidabrinį prakeiksmą specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (46)

Įspūdingas A. Djordjevičiaus žygis: serbai pasiryžę nutraukti sidabrinį prakeiksmą
Serbijos krepšininkai, net ir praradę daugybę aukščiausios klasės žaidėjų, vis tiek sugebėjo prasibrauti į Europos čempionato finalą. Aleksandro Djordjevičiaus auklėtiniai Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje 87:79 ant menčių paguldė daugelį nustebinusią ir kaip reikiant pasispardžiusią Rusijos rinktinę. Po pergalės pusfinalyje serbų vairininkas liaupsino savo kariauną ir vylėsi, kad jam pagaliau pavyks nutraukti sidabrinį prakeiksmą.