Vėliau daugkartiniai šalies čempionai ne kartą buvo įkritę į gilią finansinę duobę, todėl ilgus metus žygis Eurolygoje nutrūkdavo TOP-16 etape. Bet šią vasarą „Žalgiris“ išsaugojo atlyginimus susimažinti sutikusius Robertą Javtoką ir Paulių Jankūną, o komandą papildė itin pajėgūs lietuviai ir užsieniečiai: Mantas Kalnietis, Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, australas Brockas Motumas, kanadietis Olivier Hanlanas ir graikas Ianas Vougioukas.
„Galima surasti sąsajų: visi žaidėjai individualiai labai stiprūs, be to, matoma ir gera komandinė dvasia“, – šios ir legendinės 1999 metų „Žalgirio“ komandos panašumus įžvelgė Eurolygos čempionas, 40-metis Tomas Masiulis.
Kauno ekipos vadovai šiame sezone komandai iškėlė tikslą galiausiai patekti tarp 8 stipriausių Senojo žemyno komandų. Apie tai svajoja ir komandos žaidėjai bei treneriai.
„Komanda jau yra subrendusi pasiekti aukštesnius tikslus“, – neabejojo vienas 1999 metų čempioniško „Žalgirio“ narių.
Kalbėdamas su Krepšinis.lt dabartinis „Žalgirio“ dublerių treneris T. Masiulis pasakojo apie augančios žalgiriečių pamainos perspektyvas, prisiminė unikalią L. Lekavičiaus istoriją, gyrė Gintarą Krapiką ir analizavo LKL čempionų galimybes pasiekti seniai neregėtų aukštumų Eurolygoje.
– Šiemet „Žalgirio“ dublerių komandoje – daug talentingo jaunimo. Ar galima su šia sudėtimi laimėti NKL pirmenybes?, – Krepšinis.lt paklausė T. Masiulio.
– Kad ir kur bedalyvautum – visada norisi geriausio rezultato, bet konkretaus tikslo laimėti – nekeliame. Bet krepšinyje viskas įmanoma.
– Jūsų komandoje yra daug individualiai stiprių žaidėjų. Ar nekyla problemų, dalinantis kamuoliu?
– Tikrai ne. Mokomės žaisti kaip komanda – visi žino, kad po vieną žaisdami nelaimėsime. Aikštelėje yra tik vienas kamuolys, todėl vaikinai, norėdami žaisti aukštame lygyje, turi tai suprasti. Vienas žaidėjas gali laimėti vienerias ar kelerias rungtynes, bet ne čempionatą. Bet kamuolio kol kas užtenka (šypteli).
– Ši 1996-1998 metais gimusių vaikinų karta – išties talentinga. Tačiau žinome atvejų, kai net ir patys perspektyviausi į aukštumas nepakyla. Kam iš savo žaidėjų prognozuotumėte šviesiausią ateitį?
– Pavardėmis išskirti nenorėčiau – iš visų „Žalgirio“ sistemoje esančių žaidėjų mes tikimės daug ir norime, kad vyrų krepšinyje jie užkoptų kuo aukščiau. Šis etapas vyrukams – labai svarbus: turime daug pavyzdžių, kai daugiau pasiekė ne perspektyvesnis, o daugiau pastangų įdėjęs žaidėjas. Viskas priklauso nuo daug dalykų, bet pas mus žaidėjai turi geras sąlygas tobulėti ir iš kiekvieno stengiamės išspausti maksimumą. O kaip jiems seksis ateityje – sunku pasakyti.
– Keli dublerių komandos nariai pretendavo ir į pagrindinę „Žalgirio“ komandą, bet galiausiai vis tiek žaidžia NKL. Ar šis lygis jiems nėra per žemas? Kodėl neskolinote jų LKL vidutiniokams?
– Tikrai yra ką veikti ir NKL čempionate. Prieš dvejus metus Marius Grigonis ir Tomas Dimša perėjo į vyrų krepšinį, o Lukas Lekavičius žaidė NKL, kur gavo daug žaidimo laiko. Ir dabar matome, kokią pažangą jis padarė. Be to, šiemet jauni žaidėjai gali lengvai judėti iš NKL į LKL, todėl, jei kas iš pagrindinių žaidėjų gaus traumą, šansas bus suteiktas jaunimui. Jie taip pat dabar gali sportuoti su pagrindine komanda, o paskolinti kitam LKL klubui prarastų šią galimybę. Mūsų komandoje – daugelis dar yra moksleiviai, todėl viską suderinti nėra lengva. Jiems daug geriau žaisti NKL po 20-30 minučių nei LKL po 5 ar mažiau. Tokia mano nuomonė.
– Unikalią L. Lekavičiaus istoriją ir pats stebėjote iš arti. Ar šiemet „Žalgiryje“ jis sugebės atlaikyti konkurenciją?
– Šiemet iš jo visi tikisi daug daugiau: pernai visas klaidas buvo galima nurašyti jaunystei, o šiame sezone ant jo pečių kris didesnė atsakomybė. Bet puikiai jį pažįstu ir žinau, kad net ir po kelių iš eilės nesėkmingų rungtynių jis galvos nenuleis ir visais įmanomais būdais kabinsis į priekį. Dabar jau visi į jį žiūri ne kaip į NKL, o kaip į Lietuvos rinktinės žaidėją. Nors kartelė iškelta aukštai – jis savo darbu tikrai įrodys, kad buvo vertas žaisti tiek rinktinėje, tiek „Žalgiryje“.
– Visi garsiai kalba, kad šiemet „Žalgiris“ yra pajėgus pagaliau patekti į Eurolygos TOP-8 etapą. Kaip vertinate kauniečių galimybes? Galbūt galima pasvajoti ir apie skambesnes pergales?
– Svajoti visada galima ir netgi reikia. Lyginant šio sezono ir paskutinių metų „Žalgirį“ – sudėtis tikrai lygiavertė. Anksčiau patirties ir meistriškumo skirtumas tarp žaidėjų būdavo daug didesnis. Ilgas lygiavertis suolas duos daug naudos ilgo sezono metu. Ant popieriaus komanda tikrai atrodo gerai, bet reikia tai įrodyti aikštėje. Bet ir užsieniečiai šiemet kitokie – žaidžiantys komandinį žaidimą, o ne ant savo pečių bandantys laimėti rungtynes. Surinkta tikrai labai įdomi ir konkurencinga komanda.
– Ši komanda labai panaši į tą legendinį 1999 metų „Žalgirį“: daug gerų lietuvių, o šalia jų – keli pajėgus užsieniečiai. O ar Jūs įžvelgiate panašumų?
– Galima surasti sąsajų: visi žaidėjai individualiai labai stiprūs, be to, matoma ir gera komandinė dvasia. Sakoma, kad žaidimas prasideda nuo rūbinės: visi vieningi, todėl panašumų tikrai galima rasti.
– O kuo ta 1999 metų komanda buvo išskirtinė?
– Kaip ir dabar, taip ir tada daug pajėgių lietuvių neišvažiavo į užsienį, o buvo surinkti „Žalgiryje“. Taip pat pavyko pasikviesti pajėgius užsieniečius, o ir treneris buvo aukšto lygio (Jonas Kazlauskas – Krepšinis.lt). Be to, tuomet tokio spaudimo mes nejautėme: žaidėme dėl „Žalgirio“, dėl Lietuvos. Kiekvienas susitikimas mums būdavo kaip lemiamas – rungtyniavo puikiai nusiteikę. Tai turbūt ir atnešė gerą rezultatą.
– Per tuos 16 metų vos kartą buvo pavykę priartėti prie finalo ketverto. Ko trūkdavo „Žalgiriui“, kad galėtų konkuruoti su elitinėmis komandomis?
– Finansinė komandos padėtis nuolat svyravo: buvo tai geriau, tai blogiau. Šioje srityje reikalingas pastovumas – ir kelerius metus šią tendenciją galima pastebėti. Komanda jau yra subrendusi pasiekti aukštesnių tikslų nei tik TOP-16 etapas.
– „Žalgirio“ sudėtyje šiemet daug lygiaverčių žaidėjų. Ar nesusidurs Gintaras Krapikas su problemomis skirstant jiems minutes?
– Gintaras – aukšto lygio treneris, ką jau yra įrodė praėjusiais metais, todėl manau, kad jis susitvarkys su šia užduotimi. Be to, į komandą surinkti tokie žaidėjai, kurie supranta, kad nežais po 35 minutes. Jie supranta, kad turi žaisti maksimaliai gerai. Ir nesvarbu kiek rungtyniaus: 5 ar 20 minučių.
– Ar pajėgus Vilniaus „Lietuvos rytas“ po ilgos pertraukos LKL finalo serijoje nukarūnuoti „Žalgirį“?
– Apskritai, visas LKL lygis yra smarkiai pakilęs. Pirmosios rungtynės parodė, kad tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ su varžovais turi žaisti pilna jėga. Jau nebegalima taupyti žaidėjų – visų nusiteikimas ir koncentracija turi būti maksimali, kad ir kur benuvažiuosi: į Šiaulius, Prienus, Uteną, ar Klaipėdą. „Lietuvos rytas“ šiemet taip pat surinko įdomią komandą, kuri tikrai gali kovoti su „Žalgiriu“. Tai pagarbos verta komanda, šiemet pasirinkusi kitokią strategiją – daugiau lietuvių ir mažiau užsieniečių. Kol kas sunku spėlioti, bet komanda tikrai gerai sukomplektuota.
