Simboliška, kad pergalę prieš „Žalgirį“ (70:67) priminsiantį tinklelį arenoje po rungtynių kirpo būtent R. Stipčevičius.
32-ejų kroato metimai „Ryto“ komandą įkvėpė lemiamam šturmui ketvirtajame kėlinyje, pasibaigusiam ilgai lauktu triumfu – naujo trofėjaus Vilnius ir sostinės krepšinio fanai laukė nuo pat 2016-ųjų vasario, kai dar tuomet Tomo Pačėso treniruotas „Lietuvos rytas“ taip pat buvo laimėjęs analogišką finalą.
Simboliška ir tai, kad tinklelis „Ryto“ rūbinėje kabėjo būtent ant A. Butkevičiaus kaklo.
Rezultatyviausiai ir naudingiausiai tarp visų „Ryto“ lietuvių žaidęs 26-erių puolėjas apskritai iškovojo pirmą titulą per savo profesionalo karjerą, prasidėjusią beveik prieš dešimtmetį.
Nors, kaip pripažįsta pats 10 taškų pelnęs, 5 kamuolius atkovojęs ir 10 naudingumo balų surinkęs žemaitis, dar prieš keletą mėnesių jis pats vargiai tikėjo tuo, kad „Ryto“ komanda turi galimybių ant menčių guldyti tokius varžovus kaip „Žalgiris“.
Krepšininkas neslepia – situacija „Ryto“ rūbinėje iš esmės pasikeitė po to, kai kolektyvą papildė galingas baltarusių milžinas Artiomas Parachovskis, o ekipą skaldęs ir neigiamas emocijas skleidęs amerikietis Dominique'as Suttonas buvo „paleistas“ ir paliko Vilnių.
„Kas lėmė tai, kad komanda finale sugebėjo įveikti „Žalgirį“ ir iškovojo taurę?“, – paklausėme A. Butkevičiaus.
– Nelengva pasakyti, bet manau, kad visi aikštėje atidavė savo širdis, atidavė visas jėgas ir galiausiai, ačiū Dievui, pabaigoje sukrito tie metimai – persvėrėme rezultatą. Tada viskas pakrypo pergalinga linkme.
– Kiek svarbus buvo R.Stipčevičiaus duotas impulsas ir jo tritaškiai?
– Be galo svarbus. Kaip aš sakau, jis yra mažas žmogus su didele širdimi. Labai džiaugiuosi, kad jam pavyko pataikyti tuos lemiamus metimus. Jie patraukė mus tais sunkiais momentais.
– Turbūt tai užkūrė visą komandą?
– Be abejo, be abejo. Mes tik po jo metimų ir perlaužėme rungtynių eigą. Visas rungtynes atsilikome tai 5, tai 3 taškais, atrodė ta riba neperžengiama. Ir tie du jo tritaškiai, ar net daugiau metimų – sunku iš karto užfiksuoti (kroatas iš viso pelnė 13 taškų, iš kurių 11 – įskaitant ir 3 tritaškius – ketvirtame kėlinyje, – red. past.) – tikrai perlaužė rungtynes.
– Bet atrodo, kad ir pats „Žalgiris“ rungtynių pabaigoje užstrigo?
– Abi komandos nežaidė puolamojo krepšinio, vyravo klampus ir gynybinis krepšinis, o mums galiausiai „sukrito“ tie metimai. Aišku, galėjo rungtynių baigtis pasisukti ir į kitą pusę – būtų jie pataikę, būtų galbūt ir kitaip pasibaigę. Ačiū Dievui, kad šiandien mums sėkmė nusišypsojo ir Rokas tuos metimus pataikė.
– Arnai, pačiam tai yra pirmas titulas profesionalaus krepšininko karjeroje. Ką jis reiškia asmeniškai?
– Mes kovojame dėl tų titulų, ir kiekvieną sezoną yra noras jų laimėti kuo daugiau. Dirbi kiekvieną dieną – ypač su šita komanda: kiek mes turėjome pradžioje neaiškumų, kiek pasikeitimų, traumų...
Ir kas būtų prieš porą mėnesių pasakęs, kad mes toliau kovosime Europos taurės aštuonete ir iškovosime Karaliaus Mindaugo taurę? Tai net ir aš galbūt būčiau stipriai suabejojęs, nes stabilaus žaidimo nerodėme. Bet praėjome pro visą tą mėšlą ir galiausiai turime progą džiaugtis. Dabar tikrai jaučiame, kad esame pilna komanda, emociškai kiekvienas palaiko kiekvieną ir tikrai esame kaip šeima.
– Kas iš tikrųjų padėjo taip susicementuoti komandai?
– Ilgai ieškojome to recepto. Galbūt buvo ir netinkamų žmonių komandoje. Atvyko Artiomas Parachovskis, kuris davė gerą impulsą. Išvyko Dominique'as, galbūt ne visada pritapdavęs prie to mūsų emocinio būdo. Galbūt taip geriausia sakyti. Ir dabar, atrodo, visi esame toje vietoje, kiekvienas žino, ko nori iš komandos ir tai duoda rezultatų.
