Pirmasis akiratyje – puikiai šią savaitę už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę sužaidęs M. Blaževičius. 207 centimetrų vidurio puolėjas šią vasarą pasirašė ilgalaikę sutartį su Vilniaus „Ryto“ komanda, o trečiadienį atstovaudamas Lietuvos rinktinei pelnė 25 taškus ir surinko tiek pat naudingumo balų. Žaidėjas pasidalino savo emocijomis, išskirtine patirtimi bei ateities planais.

– Rugsėjo 1 d. švenčiate dvigubą šventę – grįžimą į mokyklą bei savo gimtadienį. Ar gimtadienis Jums yra ypatingas?

– Gimtadienio dieną susitikome su giminėmis, o močiutė kaip reikiant palepino cepelinais. Nepasakyčiau, kad labai švenčiu šią dieną. Žinoma, malonu gauti sveikinimų, bet tai nėra mėgstamiausia mano metų šventė.

– Kokios nuotaikos grįžus į mokyklą?

– Kol kas dar sunku suprasti, kad reikės lankyti mokyklą prie tokio įtempto „Ryto“ tvarkaraščio. Aišku, pasiilgau klasiokų, bet klube praleidžiu beveik visą dieną, o komandos draugai jau yra tapę mano antrąja šeima.

– Kas jus paskatino pasirinkti krepšinį?

– Buvau gana aukštas, todėl mane pastebėjo bei į krepšinį pastūmėjo treneris P. Budėnas. Esu labai jam dėkingas už nuolatinį palaikymą ir reikalingas pamokas. Tiesa, paauglystėje atsirado ir kitų įvairių veiklų, bei minčių, tačiau tas pats treneris mane nuolat motyvavo tęsti pradėtą darbą. Jo dėka sugebėjau išlaikyti aukštą lygį iki šių dienų.

– Ar visuomet galvojote, kad rungtyniausite vidurio puolėjo pozicijoje?

– Iš pradžių mane labiau traukė lengvojo krašto puolėjo pozicija, tačiau laikui bėgant vis dažniau pradėdavau rungtyniauti po krepšiu ir įsimylėjau šią rolę. Labai mėgstu pasistumdyti dėl kamuolių.

– Šiemet laimėjote Eurolygos jaunimo pirmenybes. Kas labiausiai įsiminė iš šios įspūdingos kelionės?

– Buvo fantastika! Niekas mumis netikėjo, tačiau nebūdami favoritais sugebėjome triumfuoti. Toks nuvertinimas mums tikrai pridėjo sportinio pykčio bei motyvacijos, kuri mus užvedė pergalingai kovai. Šie įspūdžiai man tikrai išliks visam gyvenimui.

– Vasarą su „Rytu“ pasirašėte ilgalaikę sutartį. Koks jausmas, emocijos susieti ateitį su savo miesto komanda?

– Tuo metu nelabai supratau savo situacijos ir tik dabar pradėjau suvokti, kaip tai yra rimta. Niekada nesitikėjau, kad pasieksiu tokį lygį. Iš pradžių buvau apimtas didelės euforijos, bet po to supratau, kad tai yra didelė atsakomybė. Privalau sunkiai dirbti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų. Apetitas kyla bevalgant.

– Kaip sekasi treniruotis su pagrindine komanda ir kokie pagrindiniai skirtumai, lyginant su jaunimo treniruotėmis?

– Labiausiai skiriasi treniruočių greičiai bei jėga. Juk Martyno Echodo ar Evaldo Kairio po krepšiais taip lengvai nepastumsi. „Ryto“ ekipoje itin jaučiasi didelis susikaupimas, jokio atsipalaidavimo, o visi krepšininkai yra visiški profesionalai ir aikštėje visuomet atiduoda visą save.

– Kas dar be krepšinio jums patinka? Kuo domitės?

– Miegas (juokiasi). Laisvu laiku stengiuosi skirto laiko savo draugams, pasižiūriu mėgstamą filmą ar serialą bei atsiverčiu kokią psichologinę knygą. Taip pat turiu didelę aistrą maisto gaminimui. Virtuvėje dažnai eksperimentuoju, o viską ruošiu taip, kaip skanu man pačiam.

– Koks jūsų nuomone yra geriausias šiuo metu žaidžiančių krepšininkų penketas?

– Įžaidėjo pozicijoje Russellas Westbrookas, atakuojančio gynėjo – Jamesas Hardenas, o dėl lengvojo krašto vietos nėra net jokių diskusijų, nes šią vietą užima LeBronas Jamesas. Po krepšiais mano komandos garbę gintų Anthony Davisas ir DeMarcusas Cousinsas.

– Kokie jūsų ateities tikslai bei troškimai žaidžiant „Ryto“ ekipoje?

– Norisi sparčiai tobulėti, tvirtai atsistoti ant kojų ir įsitvirtinti pagrindinėje Vilniaus komandoje. Apie tolimesnę ateitį kol kas negalvoju.

– Puikiai sužaidėte Lietuvos rinktinės mače su Suomija. Kaip sužinojote, kad teks atstovauti Lietuvos rinktinei? Ar tai buvo netikėta?

– Sulaukiau draugės žinutės, kuri man netikėtai ir pranešė, kad vyksime į Suomiją. Kitą dieną pasikalbėjome su komandos draugais ir tuomet tik supratome situaciją ir tai, kad mums teko didelė garbė.

– Buvote ypač naudingas ir rezultatyvus. Kas tai lėmė?

– Nebuvo taip, kad treneris norėjo žaisti per mane, tačiau puikiai sužaidžiau keliose atakose ir rungtynių metu planas keitėsi. Tuomet man pradėjo sektis dar labiau, bet tuomet įvyko tas nelemtas trečias kėlinys. Kita vertus, šios rungtynės tikrai buvo įsimintinos, gera pamoka bei neįkainojama patirtis.