Toronto „Raptors“ šiemet pirmą kartą į NBA sostą atvedusio 52-ejų specialisto gyvenimo istorija gerokai skiriasi nuo daugelio stipriausioje planetos lygoje vietą po saule išsikovojusių kolegų.
Birmingamo „Bullets“, Mančesterio „Giants“, Londono „Towers“ – šias Anglijos komandas amerikietis treniravo prieš 20 metų.
Vėliau karjeros laiptai taip pat smarkiai sukosi, kol ėmė kilti į viršų. Tuo metu N. Nurse'o vadovaujami klubai dažnai lankydavosi Lietuvoje
„Su Vilniaus „Rytu“ žaidėme net du kartus ir sykį laimėjome. Ar pamenu tą pergalę? Jūs rimtai? Tai viena didžiausių pergalių mano karjeroje“, – sarkastiškai šypsojosi treneris.
Kanados žurnalistė jo paklausė, ką būtent tuo metu treniravo dabartinis nacionalinės komandos strategas.
„Brighton Bears“. Labai galinga komanda“, – vėl ironizavo specialistas, su anglais vilniečius nustebinęs 2004-aisiais Eurolygoje, o taip pat Europoje stovėjęs prie Ostendės „Telindus“ (Belgija) vairo.
Pripažinimą tėvynėje jam kažkuria prasme atnešė Jonas Valančiūnas.
Kuomet lietuvis 2011 metais buvo pakviestas NBA naujokų biržoje, „Raptors“ nusamdė Senąjį žemyną gerai pažįstantį N. Nurse'ą ir patikėjo jam užduotį rūpintis jaunojo vidurio puolėjo progresu.
Progresavo abu, bet NBA titulą jau laimėjo tik vienas: šiemet „Raptors“ išsiuntė pusseptintų metų Toronte gyvenusį uteniškį į Memfio „Grizzlies“.
Kažin ar J. Valančiūnas dėl to labai griežia dantį būtent ant N. Nurse'o. Vis dėlto antradienį galės atsiskaityti.
Pirmą čempionato dieną Donguane australams nusileidę kanadiečiai yra priremti prie sienos. Jei pralaimėtų ir Lietuvai, kelionė link pasaulio čempionato medalių jiems veikiausiai jau būtų baigta.
„Lietuva – viena geriausių komandų pasaulyje. Aukšta, stipri, patyrusi, tiesiog gera ekipa. Ką čia daugiau bepridursi.
Daug jūsų žaidėjų jau seniai pramynė kelius FIBA turnyruose atstovaudami savo šaliai. Kai kuriuos jų pats sutikau olimpinėse žaidynėse Londone 2012 metais. Taigi, jie šioje virtuvėje sukasi jau senokai. Turėsime žaisti nepaprastai, kad įveiktume lietuvius. Ir tai bus žūtbūtinis mūšis, kurį privalome laimėti, jei norime žengti tolyn“, – sakė N. Nurse'as
Kanados trenerio interviu – ne tik apie planetos pirmenybių aktualijas, bet ir jo ryšį su „mylimiausiu“ auklėtiniu bei bandymą į „Raptors“ trenerių štabą prisikviesti Kauno „Žalgirio“ vedlį Šarūną Jasikevičių.
– Lietuva turbūt panaši į Australiją jėga, kurią turi po krepšiu? – paklausėme N. Nurse'o
– Taip, manau, tai geras palyginimas. Australija turi aibę pajėgių aukštaūgių, Lietuva – taip pat. Žinoma, mums geriausiai pažįstami J. Valančiūnas ir Domantas Sabonis, bet yra ir kitų gerų žaidėjų.
Vakar varžovų ūgis mums buvo didelė problema. Turėsime kažką dėl to daryti, galbūt žaisti aukštesniais penketais. Turėsime žaisti taip, kad kažkaip aikštėje būtume aukštesni nei gyvenime.
– Vakar gerokai pasiginčijote su arbitrais. Kuo perėjimas nuo NBA prie FIBA teisėjavimo jus kelia daugiausiai abejonių?
– Man pasirodė, kad aikštėje buvo daug vaidybos. Ir teisėjai sušvilpė pražangas mums kiekvieną mielą kartą. Tai – žaidimo dalis, o Australija turi patyrusių krepšininkų, mokančių ja pasinaudoti. Vis dėlto norėjau akreipti į tai dėmesį. O dar Cory Josephas, kuris pats yra veteranas, yra nuverčiamas ant parketo ir kažkokiu būdu užsidirba trečią pražangą. Tai – brangiai mums kainuojantis teisėjų sprendimas, dėl jo turiu išimti iš žaidimo savo geriausią krepšininką dar iki pertraukos. Tiesiog kovojau už savo komandą, visada taip darysiu.
– J. Valančiūną pažįstate ypač gerai – juk kartu dirbote daug metų. Ar jaučiatės prisidėjęs prie jo tobulėjimo?
– Penkerius metus dirbau su juo kaip trenerio asistentas, pusę – kaip vyriausiasis treneris. Ir visą tą laiką nuolat matydavome vienas kitą. Nemanau, kad buvo kitas vyrukas, su kuriuo būčiau praleidęs tiek daug laiko kartu, užsimezgė tvirtas, ilgalaikis ryšys.
Kai atvykau į „Raptors“, iškart buvau priskirtas Jono priežiūrai. Tai buvo geras laikas. Visi, kas pažįsta Joną, žino, kad jis yra šaunus vaikinas. Smagu būti šalia jo, jis – labai maloni asmenybė.
Prisimenu, kaip pirmą kartą atskridau į Lietuvą. Tuomet jis buvo tik baudos aikštelės žaidėjas, daugiau nieko nemokėjo. Norėjau, kad jis geriau įgustų žaisti visoje aikštėje, geriau valdytų kamuolį, geriau jį perduotų, geriau bėgtų ir statytų geresnes užtvaras, net geriau mestų iš tolimesnių nuotolių. Buvo smagu matyti, kaip visos tos žaidimo erdvės pamažu jam prasivėrė. Jam taip pat patiko šiek tiek išplėsti savo sugebėjimus.
Na, užteks tų istorijų apie Joną, juk ir taip akivaizdu, kad jį myliu. Rytoj pabandysiu išspardyti jo užpakalį (juokiasi – Krepšinis.lt).
– Kaip manote, kodėl persikėlęs į Memfį J. Valančiūnas ėmė žaisti geriau?
– Ten jis žaidė geriau, ar ne? Turbūt ten geresni treneriai (šypsosi – Krepšinis.lt). Jei rimtai, akivaizdu, kad ten jis gavo kur kas didesnį vaidmenį, kur kas daugiau galimybių.
– Pernai „Raptors“ siūlė Š. Jasikevičiui pirmojo vyriausiojo trenerio asistento postą – jei jis būtų sutikęs, būtumėte tapę kolegomis. Daug žinote apie jo darbo stilių ir trenerio karjerą?
– Tiesa, kad su juo buvo keletas pokalbių. O aš pats su juo susiskambinau gal dešimt ar tuziną kartų.
Kelis kartus jis žaidė prieš mano treniruojamas komandas. Vėliau, be abejo, dažnai matydavau per televizorių, kaip žaidžia jo vadovaujamas „Žalgiris“. Tai, ką matėme, mums patiko. Tuo metu bandžiau suburti įvairiapusišką, margą trenerių kolektyvą. Man patinka viso pasaulio krepšinis, todėl norėjau kuo platesnės pagalbininkų geografijos.
Akivaizdu, kad Š. Jasikevičiaus akcijos smarkiai kyla, o gal jau ir pakilo iki pat viršaus.
– Vakar Kanadoje jūsų auklėtiniui Ejimui Melvinui gimė vaikas. Ar, pats būdamas tėvu, davėte jam patarimų?
– Pasakiau jam – puikiai padirbėta. Jam gimė berniukas. Tikėkimės, kad kažkada kartu sėdėsime tribūnoje ir kaip tėvai žiūrėsime į savo vaikus, žaidžiančius Kanados rinktinėje. Maždaug kokiais 2040 ar 2045 metais.
Primename, kad pirmame H grupės ture sekmadienį Kanada 92:108 nusileido Australijai, o Lietuva 101:47 nušlavė Senegalą.
Lietuva ir Kanada jėgas bandys antradienį, nuo 14.30 val. Lietuvos laiku. Pirmą etapą lietuviai užbaigs ketvirtadienį su australais.
Į antrą etapą iškops dvi geriausios pogrupio komandos, likusios toliau varžysis dėl 17-32 vietų ir kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
