Bet viena aišku jau dabar: olimpinės misijos Kinijoje neatlikusiems Dainiaus Adomaičio auklėtiniams, vadovavimą kuriems artimiausiu metu greičiausiai perims naujas treneris, patekti į Japoniją nebus paprasta – dėl paskutinių keturių laisvų vietų prie lango traukinyje į Tokiją grumsis net 24 keleiviai.
Tarp jų bus ir fiasko planetos pirmenybėse patyrusios, bet galingos Serbijos, Graikijos, Italijos, Turkijos rinktinės, ir, ko gero, Europos čempionė Slovėnija su krepšinio vunderkindu Luka Dončičiumi, kuriems FIBA turėtų suteikti vardinį kvietimą.
Dabar įdomiausia tai, kam FIBA suteiks teisę rengti tuos keturis atrankos turnyrus, per kuriuos bus galima prasibrauti į 2020-ųjų olimpiadą, ir kaip ji paskirstys 24 dalyves į grupes.
Prieš 2016-ųjų žaidynes Rio vyko trys atrankos turnyrai – Belgrade, Turine ir Maniloje, o jų nugalėtojais tapo Serbijos, Kroatijos ir Prancūzijos vyrai.
Tuomet FIBA burtus traukė remdamasi komandų pajėgumu, t. y. jų reitingu, ir geografiniu principu, siekdama, kad viename mieste nesigrumtų daugiau nei trys komandos iš to paties žemyno.
O 2012-aisiais, kai buvo rengiamas tik vienas kvalifikacinis turnyras, kurį priėmė Venesuela, 12 rinktinių iš pradžių buvo padalintos į tris krepšelius grynai pagal regioninį aspektą, o tada ištraukti burtai. Sėkmė Karakase nusišypsojo Rusijai, Lietuvai ir Nigerijai, kuri sensacingai pranoko Graikiją.
Kokia tvarka bus 2020-aisiais, kol kas nepaskelbta. Žinomos tik tam tikros datos: iki šio spalio pabaigos šalys, sumokėjusios 23 tūkst. eurų, gali teikti savo paraiškas FIBA organizacijai surengti vieną iš olimpinių atrankos turnyrų, o keturios jų šeimininkės paaiškės kovą. Pačios varžybos vyks birželį, o vos po kelių savaičių startuos Tokijo olimpinės žaidynės, kurios tęsis liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis.
Lietuvos krepšinio federacija su prezidentu Arvydu Saboniu priešakyje neslepia savo ambicijų surengti tokį turnyrą Kaune.
„Žaisdami namuose galbūt turėsime geresnį šansą. O jeigu patektume į žaidynes, irgi niekur keliauti nebereikėtų, iškart būtų galima ruoštis olimpiadai. Palyginkite, koks būtų skirtumas, jei tektų žaisti kur nors Amerikoje – kokios ilgos būtų kelionės, aklimatizacija ir visa kita“, – Krepšinis.lt sakė Sabas.
Bet trukdžių kyla dar net nesusidūrus su konkurentais, kurie, skatinami panašių motyvų, taip pat pretenduos į teisę dėl olimpinio kelialapio kovoti savoje teritorijoje.
Oficialiai nustatytas mokestis, kurį šeimininkai turės atskaičiuoti FIBA, yra 2,3 mln. eurų. Bet tai – minimali suma. FIBA „nedraudžia“ pasiūlyti daugiau pinigų, tad galiausiai atrankos šeimininkų rinkimai virsta savotišku aukcionu, kur viską lemia aukštesnė kaina.
Aštuonių bilietų į 2020-ųjų olimpiadą savininkai jau žinomi: tai – Japonija (šeimininkė), Australija (Okeanijos atstovė), JAV ir Argentina (stipriausios Amerikos komandos), Nigerija (geriausia Afrikos rinktinė čempionate), Iranas (pajėgiausia Azijos komanda) ir Ispanija bei Prancūzija (Europos galingosios).
Dėl likusių keturių vietų Tokijuje bekompromisė kova užvirs kitų metų birželį vyksiančiuose keturiuose atrankos turnyruose, viename kurių pasirodys ir Lietuvos rinktinė.
16 jau žinomų atrankos turnyrų dalyvių:
Serbija, Lietuva, Graikija, Rusija, Italija, Turkija, Vokietija, Čekija, Lenkija; Brazilija, Venesuela, Puerto Rikas, Dominika, Kanada; Tunisas; Naujoji Zelandija.
Realiausios pretendentės į likusias 8 vietas:
dvi iš Europos – Slovėnija (FIBA 7), Kroatija (FIBA 9) arba Latvija (FIBA 15);
dvi iš Afrikos – Senegalas (FIBA 37), Angola (FIBA 39), Egiptas (FIBA 52), Kamerūnas (FIBA 58), Marokas (FIBA 60) arba Dramblio Kaulo Krantas (FIBA 64);
dvi iš Amerikos – Urugvajus (FIBA 34), Panama (FIBA 43), Mergelių salos (FIBA 46) arba Bahamos (FIBA 59);
dvi iš Azijos/Okeanijos – Kinija (FIBA 30), Filipinai (FIBA 31), Pietų Korėja (FIBA 32) arba Jordanija (FIBA 49).
Penktadienio rungtynių pasaulio čempionate tvarkaraštis:
14.00 val. SERBIJA – JAV (dėl 5-8 vietų, Donguanas)
16.00 val. LENKIJA – ČEKIJA (dėl 5-8 vietų, Šanchajus)
