Į Kiniją G. Krapikas persikėlė prieš 2018-2019 m. sezono pradžią, tačiau jo vadovaujama „Monkey Kings“ komanda šios šalies čempionate kalnų nenuvertė – finišavo tik 19-a tarp 20 komandų.
Visgi, nors rezultatai ir nebuvo geri, sugrįžęs į Lietuvą joje kaunietis ilgai neužsibuvo. Sulaukęs skambučio, jis vėl išskubėjo į Nankiną, kur jo laukė jau kiek kitokios darbo sąlygos.
Interviu prieš rungtynes tarp Prancūzijos ir Lietuvos G. Krapikas papasakojo apie permainas „Monkey Kings“ klube, gyvenimo Kinijoje ypatybes ir pažymėjo, kad Lietuvos rinktinei bus labai nelengva išspręsti problemas, kurių Dainiaus Adomaičio auklėtiniai prisidarė per pirmuos du grupės rungtynių Donguane kėlinius.
„Aš manau, kad šansų patekti į kitą etapą dar turime. Rezultatai yra teigiami, ypatingai tos pirmos dvejos rungtynės su Senegalu ir Kanada, kur žaidimas buvo labai solidus. Du paskutiniai kėliniai rungtynėse su Australija taip pat buvo labai geri, tačiau du pirmieji mums pridarė nemažai bėdų. Ir jų pasekmes kol kas jaučiame – rinktinės laukia labai didelis darbas, kad pavyktų kompensuoti tuos du labai prastai sužaistus pirmuosius kėlinius“, – teigė pats ilgus metus ir Antano Sireikos, ir Jono Kazlausko asistentu Lietuvos rinktinėje dirbęs G. Krapikas.
– Treneri, ar neatrodo apmaudu, kad viena turnyrinio medžio pusė čempionate yra sąlyginai silpna, o kita, kurioje yra lietuviai – daug stipresnė?
– Šitie nepasitenkinimai nieko nepakeis. Apmaudu ar neapmaudu, realybė yra tokia ir reikia galvoti, kaip iš šios situacijos išsisukti. Galima ir daugiau surasti nepasitenkinimo priežasčių, bet tai nieko nekeičia.
– Kaip jums asmeniškai patinka čempionato organizacija – kinus pažįstate gerai, ar to ir tikėjotės?
– Aš įsivaizduoju, kad jiems yra labai svarbu pasauliui parodyti, jog jie moka organizuoti tokius renginius. Kad jie skiria lėšų, kad jie skiria didelį žmonių kiekį. Jų yra daug ir užtektinai, tačiau problemų taip pat yra. Kiek kalbėjau su rinktinės trenerių kolektyvu, jie susiduria su interneto greičio problema. Labai sunku susirinkti medžiagą, ją atsisiųsti greitai – kaip kad esame įpratę. Viskas užtrunka, ir kai niekas kita kalba nekalba, nėra lengva komunikuoti. Aišku, visi turi po kalbantį pagalbininką, bet kai prireikia kažko asmeniško... Aš jau daugiau nei metus čia, bet kiniškai nekalbu. Ir yra sudėtinga dėl tos gestų kalbos, nes jei Europoje ji gelbėja, čia sunkiai.
– Kaip jūs pats sprendžiate situacijas, kai reikia kažką atsisiųsti, pasižiūrėti?
– Vietiniams, kurie turi vietoje pirktus įrenginius, kompiuterius ir kitką – jiems viskas lengviau. Tačiau kai atvažiuojia užsienietis su kitur registruotu kompiuteriu, reikia naudoti VPN, atsiranda trūkdžių. Ir aš asmeniškai galiu įsivaizduoti. Viskas iš esmės išsisprendžia, bet užtrunka ilgiau.
– Koks apskritai yra kinų santykis su Lietuvos krepšiniu? Ar jis yra pažįstamas Kinijoje, ar jam yra pagarba?
– Manau, kad jeigu bet kurioje šalyje paklausite, sulauksite to paties atsakymo. Mūsų krepšinis daug metų yra pasaulinio reitingo aukštose pozicijose, todėl visur žinomas. Be to, čia mūsų atstovų buvo nuo seno. Teko skaityti straipsnių ir apie lietuvių žaidėjus, kurie čia atsirado dar 1997-aisiais. Žinoma, didžiausią reklamą mums padarė J. Kazlauskas, kuris treniravo ir rinktinę, ir čempionišką kinų klubinę komandą. Jo įdirbis Kinijoje mūsų įvaizdžiui yra labai didelis.
– Ar bendraujant su kinais jaučiasi savotiškas J. Kazlausko kultas?
– Žiūrint, su kuo kalbėsi. Tie kurie jį mažiau pažinojo, žino tiek, kad jis yra labai geras treneris. O kas pažįsta geriau, tikrai žino, kiek jis daug davė pačiam Kinijos krepšiniui.
– Kaip jums pačiam sekėsi burti Nankino komandos sudėtį prieš naują sezoną?
– Pasakysiu, kad pats komandos nebūriau. Nes nuo pavasario miesto savivaldybė žymiai stipriau pradėjo remti komandą, ir jos noras buvo matyti vietinį vyriausiąjį trenerį prie ekipos vairo. O aš esu trenerių štabo konsultantas. Bet kadangi oficialiai tokios padėties nėra ir ant suolelio sėdėti su leidimu statuso neturiu, aš užimu komandos trenerio-konsultanto pareigas. Ir komandos jau nekomplektavau.
– Ką patartumėte sirgaliams pamatyti Nankine?
– Tai turtingas miestas, kuriame prasidėjo viskas Kinijos mokslas. Puikus zoologijos sodas, daug studentų, tikrai yra ką pasižiūrėti. Sakyčiau, reikia nepagailėti laiko, nes miestas didžiulis ir su kamščiais. Aišku, su metro paprasčiau, bet su automobiliu sudėtinga.
– Sakėte, kad maistas labai neblogas. Ką rekomenduojate?
– Sakyčiau, visą paletę. Maistas tikrai sveikas. Aš kai gyvenau Lietuvoje, lyg ir stengiausi sveikai maitintis, bet vis tiek ir tų bulvių nepagaili, ir tos grietinės prie koldūnų su spirgučiais. Čia to visko nėra, daug daržovių. Aš kadangi pats ryžių nelabai mėgstu, tai viską su garintom daržovėm. Aišku, jeigu kur už kampo valgysi, tai gali ir bėdų būti. Bet normaliose maitinimo įstaigose viskas puiku.
Primename, kad Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės tarpusavio rungtynes pradės 15 val. Lietuvius šiame mače tenkina tik pergalė. Ir geriausia, kad ji būtų pasiekta didesne nei 5 taškų persvara.
Pralaimėjimo atveju galimybių patekti į ketvirtfinalį nebetektume, o laimėję mažiau nei 5 taškais būtume priklausomi ir nuo paskutinio turo rungtynių tarp Australijos ir Prancūzijos rinktinių rezultato.
