Tad, anot Lenkijoje dirbančio Mindaugo Budzinausko, šios šalies krepšinio bendruomenė nekantriai laukia saviškių starto Kinijoje.
Daug optimizmo Lenkijos krepšinio sirgaliams įpūtė FIBA 2019 burtai, kurie mūsų kaimynus nubloškė į A grupę kartu su turnyro šeimininke Kinija, tik du kontrolinius testus sužaidusiais Dramblio Kaulo Kranto krepšininkais bei Venesuela.
Tad išvydus tokią grupę, anot M. Budzinausko, Lenkijos krepšinio bendruomenę apėmė nepamatuotas optimizmas: drąsiausi ekspertai prognozavo Lenkijai vietą stipriausiųjų ketverte.
Su Lenkija mūsų keliai buvo susidūrę pasaulio čempionato C grupės atrankoje. Kaimynai problemų lietuviams nekėlė nei namų (75:55), nei išvykos rungtynėse (Gdanske 79:91).
Pirmoje atrankos grupėje lenkai į priekį praleido tik lietuvius, antrame atrankos etape sugebėjo dukart įveikti kroatus, Nyderlandų rinktinę, namie italus ir užimdama J grupėje antrą vietą iškovojo kelialapį į Kiniją.
Pakeliui į Pekiną, kuriame ir vyks A grupės kovos, lenkai sužaidė 10 kontrolinių testų, laimėjo tik tris kartus (prieš Jordaniją, Iraną ir Nyderlandus), o pralaimėjo ne pirmo ešelono komandoms: dukart čekams, Tunisui, Vengrijai, Vokietijai, Nigerijai ir Juodkalnijai.
Kaip pasiruošę lenkai, įsitikinti galėsime jų pirmame mače šeštadienį prieš Venesuelą (11:00 val. Lietuvos laiku).
Mintimis apie Lenkijos rinktinės šansus, jų galimybes ir čempionato favoritus pasidalino kaimyninėje šalyje dirbantis M. Budzinauskas.
– Lenkija A grupėje susitiks su Venesuela, Kinija, Dramblio Kaulo Krantu, ar pačioje Lenkijoje jaučiamas susidomėjimas pasaulio čempionatu Kinijoje?
– Taip, susidomėjimas labai didelis ir išaugęs. Aišku, pačios Lenkijos mastu, tai nėra kažkoks ypatingas įvykis, bet krepšinio bendruomenė labai pakylėta, nekantriai laukė šio čempionato.
Visgi po eilės metų pertraukos lenkai prasibrovė į planetos čempionatą.
Akivaizdu, jiems labai pasisekė su burtais ir varžovais grupėje. Gana didelis šansas lenkams žengti į kitą etapą. Visa Lenkija tuo tiki.
Bet yra toks niuansas (šypsosi). Lenkijoje, kalbant ne tik apie krepšinį, mėgstama išpūsti didelį burbulą, lūkesčiai – per daug nepamatuoti. Kartais pasigirsta nuomonių, jog Lenkija gali ir pusfinalį pasiekti.
Aišku, taip dauguma nemano, bet yra labai drąsių optimistų.
Nerimą kelia Lenkijos nelabai sėkmingų draugiškų rungtynių serija. Atrodė gana blankiai, nors komandos potencialas nemažas, ekipa pajėgi, turi stiprių žaidėjų, bus labai įdomu stebėti jų pasirodymą Kinijoje.
Manau, lenkai turėtų patekti į kitą etapą, tai gana pavojingas varžovas bet kuriai ekipai.
– Kur slypi Lenkijos rinktinės pranašumai?
– Gana nusistovėjusi rinktinės sudėtis, komandos branduolys ilgai žaidžia kartu. Ekipai nuo 2014-ųjų vadovauja strategas Mike’as Tayloras. Tie patys žaidėjai varžėsi ir atrankoje į pasaulio čempionatą, jie puikiai vienas kitą supranta ir tai gali būti Lenkijos didelė stiprybė.
Žinoma, atskirose pozicijose yra niuansų, gal trūksta atletiškumo po krepšiu, trūksta jėgos kovojant dėl kamuolių.
Be abejo, ta rinktinė problemų turi, bet yra ir gerų žaidėjų, ypač gynėjų. Manau, Lenkija turėtų su Kinija kovoti dėl pirmos vietos grupėje, turėtų būti įdomi kova.
– Serbai pasiruošimo ciklą įveikė be pralaimėjimų, skirtingai nei JAV, kuri suklupo prieš Australiją. Jūsų manymu, ar serbai – išties ta komanda, kuri gali įveikti nukraujavusius amerikiečius? Ir ar apskritai JAV jūs laikote favorite šiame čempionate?
– Faktas, serbai yra vieni čempionato favoritų, bet ne vieninteliai. Manau, kad yra būrys komandų, galinčių iškovoti auksą – be serbų ir amerikiečiai, ispanai, Graikija, Lietuva.
Tai penkios pagrindinės komandos, kurios gali pretenduoti į medalius. Gal serbai – laipteliu aukščiau už kitas. Iš kitos pusės, tai taip pat pažeidžiama komanda, nebus taip, kad pereis per visą čempionatą nesutikusi pasipriešinimo. Drįsčiau sakyti, kad serbai, užmigę ant laurų, gali netikėtai suklupti atkrintamosiose.
Niekas negali garantuoti, kad serbai lengvai pasieks finalą ar taps čempionais.
– Praėjusiais metais DELFI TV kalbėjote apie savo savijautą, kovą su onkologine liga, kokia situacija yra šiandien, tos sveikatos problemos – jau praeitis?
– Visi tyrimai rodo, kad viskas yra tvarkoje, liga yra įveikta ir viskas yra gerai. Liko dar viena kojos operacija, kol kas vaikštau su ramentais, tačiau visa kita yra puiku.
Džiaugiuosi, kad po beveik metų pertraukos ir tokių problemų jau galiu grįžti į komandą, tai labai motyvuoja, psichologiškai jaučiuosi labai gerai.
Naudodamasis proga noriu padėkoti medikams. Likau maloniai nustebintas ir viduje jaučiau pasididžiavimą – kiek sutikau medikų, klinikų personalo, likau sužavėtas jų darbu, puikiai atliko darbą ir man labai padėjo.
Džiaugiuosi tą galėdamas papasakoti. Gydžiausi Santariškių klinikų onkologiniame skyriuje, operacija atlikta Lazdynų ligoninėje.
– Grįžote dirbti į Ščecino klubą, „King Wilki Morskie“ komandoje vienu metu žaidė net trys lietuviai – Tauras Jogėla, Martynas Paliukėnas ir Martynas Sajus, šiemet komandoje krepšininkų iš Lietuvos nebus?
– Panašu, kad ne. Lenkijos lygoje gali būti tik penki legionieriai, o mes jau turime penkis užsieniečius.
Kalbėjausi su ne vienu lietuviu, kviečiausi, tačiau taip susiklostė, kad nepavyko susitarti arba dėl finansinių sąlygų, arba kažkas sulaukė geresnių pasiūlymų, kažkas norėjo likti Lietuvoje.
Bet pavyko pasikviesti tokius krepšininkus, kurių ir norėjau tam tikrose pozicijose. Gal pavyks dar lietuvius prisikalbinti sezono eigoje, jei komandoje kas keistųsi.
Lenkijos rinktinės sudėtis: Aleksander Balcerowski („Grand Canaria“), Aaron Cel (Torunės „Polski Cukier“), Karol Gruszecki (Torunės „Polski Cukier“), Adam Hrycaniuk (Malagos „Unicaja“), Lukasz Koszarek (Zielona Gora „Stelmet Enea“), Damianas Kuligas (Stambulo BBSK), Kamilas Laczynski (Vroclavo „Anwil“), Dominikas Olejniczakas, Mateuszas Ponitka (Krasnodaro „Lokomotiv“), A.J. Slaughteris (Vilerbano ASVEL), Michal Sokolowski (Zielonos Gora „Stelmet Enea“) ir Adamas Waczynski (Malagos „Unicaja").
