Nors „Siemens“ arenoje penktadienio vakarą vyksiančios rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos teoriškai tėra tik kontrolinis ir iš esmės nieko nelemiantis mačas prieš Europos čempionatą, motyvacijos kovoti dėl pergalės mūsų rinktinei tikrai neturėtų stigti.

Įprastai apie jokius revanšus prieš kontrolines rungtynes nėra kalbama, tačiau daliai šių metų Lietuvos rinktinės žaidėjų kraujas venose užvirti turėtų vien išvydus užrašą „España“ ant varžovų komandos marškinėlių.
Šįkart lietuvius psichologiškai įveikėme pačią pirmą minutę. Bent jau man taip atrodo. Jie nieko negalėjo padaryti. Ar lietuviai bijo mūsų? Nežinau, to reikia klausti jų. Mes šias rungtynes žaidėme kaip finalą, žaidėme kaip Ispanija.
Jose Manuelis Calderonas
Būtent ispanai 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse padėjo itin tvirtus pagrindus Lietuvos rinktinės nuopuoliui, pasibaigusiam ankstyvu iškritimu iš turnyro ir vėliau sekusiu komandos vedlio J. Kazlausko pasitraukimu iš pareigų.

„Iš tikrųjų, negerbiame nei savęs, nei žmonių, kurie nemiegojo Lietuvoje. Mes esame olimpiadoje, o tokios rungtynės yra pamoka, bet per skaudi“, – tolesnę rinktinės ateitį žaidynėse po ispanų antausio tuomet tarsi išpranašavo dabartinis mūsų komandos kapitonas Mantas Kalnietis.

Tikrą Lietuvoje tvyrojusią sportinio gedulo atmosferą tą naktį praskaidrinti pavyko tik kitam mūsų šalies sportininkui – sunkiaatletis Aurimas Didžbalis iškovojo bronzos medalį ir tokiu būdu kilstelėjo tautiečių pesimistinę nuotaiką, kuri kilo tiek pasižiūrėjus į galutinį rungtynių rezultatą, tiek į statistikos protokolą.

Pavyzdžiui, kovą dėl atšokusių kamuolių Lietuva pralaimėjo 25-41, pagal rezultatyvius perdavimus nusileido 13-31, prarado 15 kamuolių (varžovai – 9), pataikė 6 iš 23 tritaškių (26 proc.), kai ispanai tolimus metimus realizavo 50 proc. taiklumu ir „įsūdė“ net 16 iš 32 „bombų“. Pagrindinis Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas tąsyk prametė visus 6 dvitaškius ir nepelnė nė taško, kai jo oponentas Pau Gaolis mūsiškiams atseikėjo 23 taškus per 23 minutes, pataikydamas visus 5 tritaškius.

Be pagrindinio įžaidėjo M. Kalniečio, praėjusiais metais Brazilijoje Lietuvos rinktinei atstovavo dar 5 šių metų ekipos krepšininkai – minėtasis J. Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Marius Grigonis, Jonas Mačiulis ir Adas Juškevičius.

Tuo metu Ispanijos rinktinė, be trenerių štabo, šiuo metu savo gretose turi 6 istorinės pergalės dalyvius. Tai – Sergio Rodriguezas, Ricky Rubio, Juanas Carlosas Navarro, Pau Gasolis, Willy Hernangomezas ir Alexas Abrinesas. Tiesa, pastarasis egzekuciją lietuviams Rio de Žaneire stebėjo nuo atsarginių suolo.
Kažkur plaukiojome, atrodo, kad ne čia buvome. Leidome varžovams pajusti ritmą, o kai tokia talentinga komanda įsibėgėja, patys matėte, ką išdarinėja: tu neįmeti savo metimų, o jie nuo vienos kojos, atsilošę pataiko. Kai juos paleidi į priekį, tada jau viso gero.
Mantas Kalnietis
Pergalė 50 taškų pranašumu yra pati didžiausia Ispanijos rinktinei per visą olimpinių žaidynių istoriją, o didesniu taškų skirtumu (55) ispanai apskritai yra laimėję tik vieną kartą per visų trijų didžiųjų turnyrų – olimpinių žaidynių, Europos ir pasaulio čempionatų istoriją. 1986-aisiais planetos pirmenybėse jie 125:70 nuskriaudė Panamą.

„Tik po švilpuko buvo pikta, o po to pasidarė gėda. Visi nuleidome rankas. Treneriai visada neša atsakomybę, jei komandai kažkas nepavyksta. Pirmiausia kalti yra treneriai“, – po rungtynių situaciją apibūdino J. Kazlauskas.

Tuo metu ilgametis Ispanijos rinktinės įžaidėjas, karjerą nacionalinėje komandoje po žaidynių pabaigęs Jose Manuelis Calderonas, kalbėdamas su Krepšinis.lt mėgavosi rezultatu ir tikino, kad Lietuvos rinktinę įveikė iš karto po rungtynių pradžią paskelbusio švilpuko.
Lyg kokie mokyklinukai būtume. Reikia bizūno, bet juk jie – suaugę vyrai.
Jonas Kazlauskas
„Šįkart lietuvius psichologiškai įveikėme pačią pirmą minutę. Bent jau man taip atrodo. Jie nieko negalėjo padaryti. Ar lietuviai bijo mūsų? Nežinau, to reikia klausti jų. Mes šias rungtynes žaidėme kaip finalą, žaidėme kaip Ispanija. Ne kartą buvome tokiose situacijose, todėl žinome, kaip tai daryti“, – kalbėjo veteranas, vėliau kartu su komanda pasipuošęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronza.

Ieškoti priežasčių, kas iš tikrųjų lietuviams nutiko tą vakarą Rio de Žaneire, nebeverta, tačiau iš karto po rungtynių ištarti M. Kalniečio žodžiai labai tiksliai apibendrina tai, ko Dainiui Adomaičiui ir jo kariaunai reikės nepamiršti ne tik kovojant su Ispanija, bet ir su kitais grėsmingais varžovais Europos čempionate.

„Kažkur plaukiojome, atrodo, kad ne čia buvome. Leidome varžovams pajusti ritmą, o kai tokia talentinga komanda įsibėgėja, patys matėte, ką išdarinėja: tu neįmeti savo metimų, o jie nuo vienos kojos, atsilošę pataiko. Kai juos paleidi į priekį, tada jau viso gero“, – kalbėjo Mantas.

Lietuvos ir Ispanijos rinktinės tarpusavio dvikovą Vilniuje pradės penktadienį 19.30 val. Abiems komandoms tai bus paskutinis pasirengimo mačas prieš Europos čempionatą, kuris startuos rugpjūčio 31 d.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)