Ispanijos rinktinę su pertraukomis S. Scariolo treniruoja nuo 2009-ųjų. Per tą laiką italo treniruojami ispanai tris kartus (2009, 2011 ir 2015 m.) tapo Europos pirmenybių laimėtojais, o šį sekmadienį, finale Pekine 95:75 sutriuškinę Argentiną, antrą kartą istorijoje tapo planetos čempionais.

Pirmą sykį Ispanija pasaulio pirmenybes laimėjo dar 2006-aisiais, tačiau tuomet prie ekipos vairo dar stovėjo treneris ispanas – Pepu Hernandezas.

Apskritai S. Scariolo pastarasis sezonas buvo išskirtinis. Būdamas Toronto „Raptors“ trenerių štabo nariu jis kartu su Marcu Gasoliu triumfavo NBA pirmenybėse, o Kinijoje jau jo paties vadovaujami ispanai sugebėjo laimėti visas 8 rungtynes, ypač efektingai tai padarydami finale.

Pasaulio čempionato galutinis medis

Tenka sutikti su faktu, kad lyginant su kitomis komandomis, ispanų kelias čempionato pradžioje buvo nuklotas rožėmis, nes pirmoje grupėje būsimiems čempionams teko žaisti su Puerto Riku, Tunisu ir Iranu.

Antrajame užduotis gerokai pasunkėjo, tačiau ir su ja ispanai susitvarkė nepriekaištingai – įveiktos Italijos ir Serbijos rinktinės.

Tokiu būdu ketvirtfinalyje ispanams pavyko užsitarnauti sąlyginai silpniausią varžovą – Lenkiją, ir tik pusfinalyje S. Scariolo auklėtiniai buvo per plauką nuo to, kad žygis link aukso nutrūktų. Tačiau nenutrūko – nors ir prireikė dviejų pratęsimų, ispanai sugebėjo palaužti itin ambicingą Australijos rinktinę.

Skirtingai nei kai kurios kitos rinktinės, ispanai prieš pasaulio čempionatą pareiškimais apie auksą nesišvaistė.

„Važiuojame kautis, o kaip bus – parodys laikas“, – tą pačią giesmelę nuo pat pirmos treniruočių stovyklos dienos giedojo ir Ricky Rubio, ir broliai Hernangomezai, ir kiti ispanų ekipos nariai.

Apie ambicijas nekalbėjo ir pats S. Scariolo, tačiau, jau pasibaigus finalo rungtynėms su Argentina, italas pripažino: galimo triumfo nuojautą jis pajuto po pergalės prieš serbus.

Antro etapo grupėje Aleksandro Džordževičiaus kariauną ispanai įveikė 81:69, taip visam pasauliui parodydami, kad Serbijos talentai taip pat yra pažeidžiami, o šią tiesą vėliau dar kartą patvirtino ir argentiniečiai, iš kovos dėl medalių serbus eliminavę ketvirtfinalyje.

Viskas baigėsi tuo, kad savo realią jėgą serbai pademonstravo įveikdami JAV, tačiau tai įvyko ne iš anksto ekspertų prognozuotame čempionato finale, o tik „pusfinalio“ dėl 5-8 vietų rungtynėse. Pasibaigus pirmenybėms apie savo pasitraukimą iš trenerio pareigų paskelbė A. Džordževičius.

„Serbija buvo pati stipriausia komanda šiame čempionate – sudėtis, jėga, branda, pasitikėjimas... Ir kai mes sugebėjome juos įveikti, man atsivėrė akys. Dar kartą supratau, kad kartais galutinį rezultatą nulemia ne vien tik talentas, o visos kitos bendros komandinės savybės – iš jų mes sugebėjome sulipdyti laimintį kolektyvą“, – pripažino S. Scariolo.

Kaip ir kitoms ekipoms, FIBA čempionato „langų“ atrankos sistemos metu S. Scariolo teko verstis be savo NBA žaidėjų, o kelią į Kiniją būsimiems čempionams klojo mažiau pažįstami Ispanijos lygos krepšininkai (pavyzdžiui, Sebas Saizas, Nacho Llovetas arba Xabi Lopezas-Arostegui), kurių dauguma liko už galutinio rinktinės dvyliktuko borto. Vertindamas bendrą rezultatą, treneris nepamiršo ir šių vaikinų.

„Faktas, kad jie yra pusė šios čempioniškos komandos. Kiekvienas iš jų užima svarbią vietą mūsų širdyse, medalį mes norime užkabinti ant kaklo kiekvienam iš vaikinų, bent kažkiek prisidėjusių prie to, kad Ispanijos rinktinė atsidurtų Kinijoje ir sugebėtų triumfuoti tokiame sudėtingame turnyre“, – pažymėjo jis.

Pasaulio čempionate ispanai iškovojo ne tik auksą, bet ir tiesioginį kelialapį į Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyrą. Antrą Europai skirtą kelialapį į olimpiadą nugvelbė bronzą iškovojusi Prancūzija.

Be šių rinktinių, bilietus į 2020-aisiais Tokijuje vyksiančias žaidynes pirmenybių metu iškovojo Australija (Okeanijos atstovė), JAV ir Argentina (stipriausios Amerikos komandos), Nigerija (geriausia Afrikos rinktinė čempionate), Iranas (pajėgiausia Azijos komanda), šeimininkų teisėms ten žais ir japonai.

Dar keturios rinktinės vietas olimpinėse žaidynėse galės gauti per 4 atrankos turnyrus, kurie bus surengti kitų metų liepos 6-20 dienomis. Atrankos varžybose žais ir Lietuva.

Viena iš šių atrankos turnyrų Kaune surengti norėtų ir pati Lietuvos krepšinio federacija, bet trukdžių kyla dar net nesusidūrus su konkurentais, kurie, skatinami panašių motyvų, taip pat pretenduos į teisę dėl olimpinio kelialapio kovoti savoje teritorijoje.

Oficialiai nustatytas mokestis, kurį šeimininkai turės pakloti FIBA, yra 2,3 mln. eurų. Bet tai – minimali suma. FIBA „nedraudžia“ pasiūlyti daugiau pinigų, tad galiausiai atrankos šeimininkų rinkimai virsta savotišku aukcionu, kur viską lemia aukštesnė kaina.

LKF skaičiuoja, kad gali prireikti 3 mln. eurų, nors, neoficialiomis žiniomis, prieš Londono žaidynes Venesuela FIBA į Karakasą priviliojo ant stalo metusi 5 milijonus.

16 jau žinomų atrankos turnyrų dalyvių:

Serbija, Lietuva, Graikija, Rusija, Italija, Turkija, Vokietija, Čekija, Lenkija; Brazilija, Venesuela, Puerto Rikas, Dominika, Kanada; Tunisas; Naujoji Zelandija.

Realiausios pretendentės į likusias 8 vietas:

dvi iš Europos – Slovėnija (FIBA 7), Kroatija (FIBA 9) arba Latvija (FIBA 15);

dvi iš Afrikos – Senegalas (FIBA 37), Angola (FIBA 39), Egiptas (FIBA 52), Kamerūnas (FIBA 58), Marokas (FIBA 60) arba Dramblio Kaulo Krantas (FIBA 64);

dvi iš Amerikos – Urugvajus (FIBA 34), Panama (FIBA 43), Mergelių salos (FIBA 46) arba Bahamos (FIBA 59);

dvi iš Azijos/Okeanijos – Kinija (FIBA 30), Filipinai (FIBA 31), Pietų Korėja (FIBA 32) arba Jordanija (FIBA 49).

Galutinė čempionato rikiuotė

1.Ispanija
2.Argentina
3.Prancūzija
4.Australija
5.Serbija
6.Čekija
7.JAV
8.Lenkija
9.Lietuva
10.Italija
11.Graikija
12.Rusija
13.Brazilija
14.Venesuela
15.Puerto Rikas
16.Dominikos Respublika
17.Nigerija
18.Vokietija
19.Naujoji Zelandija
20.Tunisas
21.Kanada
22.Turkija
23.Iranas
24.Kinija
25.Juodkalnija
26.Pietų Korėja
27.Angola
28.Jordanija
29.Dramblio Kaulo Krantas
30.Senegalas
31.Japonija
32.Filipinai



Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)