Pusfinalyje „Albiceleste“ pirmavo visas rungtynes ir laimėjo 80:66.
Tribūnoje šėlstant palaikyti tautiečių atskridusioms praeities įžymybėms Manu Ginobiliui ir Pepe Sanchezui, aikštėje tą patį darė su jais abiem kadaise rungtyniavęs Luisas Scola.
39-erių aukštaūgis prancūzams atskaičiavo 28 taškus ir atkovojo 13 kamuolių. Į rūbinę dėl užtrukusių interviu dalybų veteranas įžengė paskutinis, o ten komandos draugai jį pasitiko skanduotėmis „MVP!“, kažkas užtraukė vokiečių grupės „Alphaville“ dainą „Forever Young“.
Tai buvo tikra 20 metų nacionalinėje komandoje žaidžiančio puolėjo gulbės giesmė, kuriai skambant „Marselietė“ buvo priversta nutilti.
Net prancūzų gynybos ašis Rudy Gobertas po mačo pripažino – kitokios baigties ir būti negalėjo.
„Visiškas dominavimas. Jie buvo geresnė komanda nuo pirmos iki paskutinės minutės. Mums tiesiog nebuvo kada ištraukti galvos iš vandens“, – vaizdžiai išsireiškė vidurio puolėjas.
Tiesa, jo treneris Vincentas Collet atkreipė dėmesį į nevienodas sąlygas ruošiantis šioms rungtynėms, tačiau taip pat nukėlė kepurę prieš varžovus.
„Mano požiūriu, nesąžininga, kad viena komanda ilsisi dvi, o kita – vieną dieną. Ypač kai turi keliauti aštuonias valandas. Vakar dėl to nerengėme treniruotės, žaidėjai buvo per daug pavargę. Bet nenoriu ieškoti pasiteisinimų, Argentina žaidė puikiai ir nusipelnė pergalės.
Akivaizdu, kad jie buvo agresyvesni už mus. Mums buvo labai sunku žaisti pagal derinius – jie taip spaudė mūsų gynėjus, kad sunku buvo net persivaryti aikštę“, – neslėpė Prancūzijos strategas.
Kaip argentiniečiai rūbinėje sutiko L. Scolą – vaizdo įraše nuo 8:00 min.
Tuo metu jo tiesioginis oponentas Sergio Hernandezas, įkvėptas septintos iš eilės pergalės Kinijoje, pareiškė – laikas nustoti ieškoti staigmenų Argentinos rezultatuose.
„Prieš rungtynes sakiau, kad laimės tie, kurie kontroliuos tempą. Prancūzai puikiai žaidžia penki prieš penkis, bet, pavyzdžiui, ketvirtfinalyje prieš JAV jie per 40 minučių nesurengė nė vienos greitos atakos. Lygiai taip pat jie nemėgsta ir gintis nuo greito puolimo. Laimėjome, nes privertėme juos žaisti mūsų žaidimą.
Taip pat ir dėl savo gynybos – tokios geros nesu matęs per visus tuos 25 metus, kuriuos dirbu trenerio darbą. Bet čia nėra jokio stebuklo – Argentinos žaidėjai tiesiog yra tokio lygio. Nebeverta daugiau kalbėti apie staigmenas – mes laimime, nes žaidžiame geriau už varžovus“, – įsidrąsino 55-erių specialistas.
Spaudos konferencijoje po dvikovos jį ypač pamalonino klausimas apie totalinį krepšinį.
„Turite omenyje 1974-ųjų Nyderlandų futbolo komandą, ar ne?“ – patenkintas šypsojosi argentinietis.
Toks palyginimas vienam iš žurnalistų šovė į galvą dėl to, jog Pietų Amerikos atstovai tiesiog užpildė aikštę nuo vienos užribio linijos iki kitos: ir puolime, ir gynyboje jų buvo pilna visur.
Legendinio Johano Cruyffo kartos Nyderlandų žaidimo taktika pavadinta totaliniu futbolu dėl to, jog statiškos žaidėjų pozicijos joje prarasdavo prasmę: svarbu buvo nuolatinis judėjimas ir išsidėstymas aikštėje.
S. Hernandezui dar atrodo pernelyg nekuklu pretenduoti į krepšinio vadovėlius, vis dėlto jis pats neslepia susižavėjimo savo auklėtiniais.
„Man nepatogu pernelyg gerai atsiliepti apie savo komandą. Bet tai tikrai yra geriausia ekipa, kokią tik esu treniravęs. Nežinau, ar žaidžiame totalinį krepšinį, bet bandome“, – sakė argentiniečių treneris.
Vis dėlto argentiniečiai neturėtų užsimiršti – kad ir kokia nuostabi buvo 1974-ųjų Nyderlandų rinktinė, pasaulio čempionato finale ji pralaimėjo.
S. Hernandezas žadėjo pasirūpinti, kad jo auklėtiniai nepagalvotų sugriebę trofėjų per anksti, mat priešakyje jų laukia finalas su buvusia metropolija Ispanija.
Spaudos konferencijoje treneris kelis kartus pakartojo leisiantis komandai pasidžiaugti pergale pusfinalyje 25 minutes.
„Po to visi išjungs savo išmaniuosius prietaisus, neskaitys žiniasklaidos, nenaršys socialinių tinklų. Nebeliks nieko kito, tik mintys apie finalą. Tai – 40 minučių sukurti istorijai“, – pabrėžė S. Hernandezas.
O kol duotos minutės dar nebuvo ištiksėjusios, Nicolas Laprovittola skubėjo skambinti savo seneliui į Argentiną.
2015 metais Vilniaus „Ryto“ marškinėlius apsivilkęs gynėjas iškeliavo nesulaukęs sezono pabaigos: jam sunkiai sekėsi pritapti Virginijaus Šeškaus treniruotoje komandoje, kuomet nei žaidėjas, nei treneris nemokėjo anglų kalbos.
Nuo to laiko nutekėjo daug vandens: N. Laprovittolai jau nebėra didelis vargas reikšti savo mintis angliškai. Ypač – po tokios pergalės.
„Kiekvieną kartą bandome sunaikinti varžovų žaidimą, dominuoti prieš juos. Kaip mūsų fanai čia, kaip žmonės Argentinoje, taip ir mes patys esame labai aistringi. Ir, mano manymu, tai yra mūsų pergalių priežastis. Neįtikėtina būti šito reiškinio dalimi“, – Krepšinis.lt kalbėjo 7 taškais ir 4 rezultatyviais perdavimais penktadienį pasižymėjęs argentinietis.
– Kaip sugebėjote geriausiai tritaškius pataikiusią pirmenybių komandą šįkart atakuoti iš toli vos 23 proc. tikslumų ir apskritai pasitenkinti 66 taškais? – Krepšinis.lt paklausė N. Laprovittolos
– Mes atstatėme savo kūnus, žaidėme intensyviai, grūmėmės dėl kiekvieno kamuolio. Žinojome, kad prancūzai – fiziškai stipresni, aukštesni. Bet kovojome tokiu intensyvumu, kokio dar nebuvau gyvenime niekur matęs.
– Ką reiškia finalas su Ispanija jums asmeniškai ir visai Argentinos rinktinei?
– Gerai juos pažįstame, juk daugelis mūsų žaidžia Ispanijoje. Norime parodyti, ko esame verti, ir laimėti šį turnyrą.
– Kaip L. Scola būdamas tokio amžiaus išdarinėja tokius dalykus?
– Neturiu žodžių. Jis – pirmiausia mūsų lyderis, jis stumia mus į priekį, verčia kovoti dėl kiekvieno kamuolio, būti geriausia komanda. Kiekvienas pagalvojame: jeigu jau jis tai daro aikštėje, kodėl aš neturėčiau? Luisas yra pavyzdys mums visiems.
– Gal pabuvęs L. Scolos draugijoje pats pasiryšite žaisti iki 39-erių?
– O varge, nežinau, nežinau (juokiasi – Krepšinis.lt). Man iki tokio amžiaus – dar dešimt metų. Neįmanoma pasakyti.
– Kam dedikuojate šią pergalę?
– Savo seneliui. Jis žiūri visas rungtynes namuose ir turbūt yra labai laimingas. Dabar labiausiai ir noriu su juo pasikalbėti.
Tai buvo šeštoji komandų tarpusavio dvikova istorijoje ir penktoji „Albiceleste“ pergalė.
Sekmadienį dėl titulo Argentina kovos su Ispanija, kuri pirmame pusfinalyje po dviejų pratęsimų 95:88 palaužė Australiją.
Finalas vyks nuo nuo 15 val. Lietuvos laiku, prieš tai, 11 val., Prancūzija ir Australija stos į kovą dėl bronzos.
Argentiniečiai pasaulio čempionais yra tapę vienintelį kartą – pačiame pirmame turnyre 1950 metais, surengtame šalies sostinėje Buenos Airėse. Dar sykį finale jie žaidė 2002-aisiais, kuomet titulą iškovojo tuometė Jugoslavija.
Savo ruožtu, prancūzai ant prizininkų pakylos lipo praėjusiame planetos čempionate Ispanijoje. Tuomet rungtynėse dėl bronzos nugalėję Lietuvą „mėlynieji“ pasiekė geriausią savo visų laikų rezultatą.
