Dar birželį į „Active Vilnius“ sistemos klaidas pirštu bedė Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija, o agresyviausiai Vilniaus miesto savivaldybės kūrinį kritikavo Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vadovai. Savivaldybės atstovai sutiko pakoreguoti sistemos kriterijus, tačiau ramybė įsivyravo neilgam.
Nors garsiausiai šiame konflikte skamba abiejų Vilniaus krepšinio mokyklų balsas, susiklosčiusi situacija ypač aktuali ir kitų sporto šakų atstovams. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto sporto centre treniruojasi 2,5 tūkstančių jaunųjų sportininkų, „Tauro“ sporto mokykloje – 1,1 tūkstančio moksleivių.
Įtaria manipuliavimą sistema
Pirmadienį paskelbti salių nuomos konkurso rezultatai ne tik neįnešė žadėto aiškumo ir sąžiningumo, bet ir vėl ne juokais suerzino Vilniaus krepšinio visuomenę. Pagal sudėtingą „Active Vilnius“ formulę, daugiausiai galimybių laimėti konkursą turėjo tos organizacijos, kurių auklėtiniai gyvena šalia konkrečios sporto bazės ar bendrojo lavinimo mokyklos, kurios patalpas konkurso dalyvė ir siekė gauti. Be to, remiantis daug diskusijų sukėlusia formule, geresnius šansus laimėti konkursą turėjo mažos organizacijos, po savo vėliava neturinčios šimtų ar tūkstančių auklėtinių.
Siekdami laimėti sporto bazių konkursą, SKM vadovai per pastarąsias savaites įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose įsteigė ir užregistravo 103 klubus.
Pavyzdžiui, vien Erfurto g. 4-26 adresu įsteigta mažiausiai 30 klubų. Keli iš jų – Jono sporto centras, Viršaus sporto centras, Sporto tyrimų centras, Malūnėlio sporto klubas.
Tokia sistemos logika visiškai nesuprantama Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) treneriui Gintautui Reginai. Pasak Joną Valančiūną, Rimantą Kaukėną ir kitus žymius Lietuvos krepšininkus ugdžiusio stratego, šiuo metu vyksta sunkiai suvokiami dalykai:
„Jeigu viskas vyktų sąžiningai, būtų atsižvelgiama, kiek mokykla turi vaikų, kokios meistriškumo grupės, viskas būtų tvarkoje. Dabar matome, kad įkuriama begalė mistinių klubelių. Neaišku, kas juose sportuoja, kiek juose vaikų, koks jų amžius ir kokie jų sportiniai pasiekimai. Susidaro dvejopas įspūdis – kur mes gyvename ir kokiu keliu einame?, – nusivylimo neslėpė G. Regina. – Pradirbus tiek metų, matai, kad praktiškai esi metamas iš salės lauk. Ir neaišku dėl ko. Dėl to, kad dirbi su aukšto meistriškumo komanda, su kuria atstovauji Vilniaus miestui? Atvirai pasakius, vyksta nesuvokiami dalykai.“
Pasigenda diskusijos prie apskrito stalo
VKM tarybos pirmininkui G. Reginai pritaria ir mokyklos tėvelių bendruomenė.
Vienas iš tėvų atstovų mokyklos taryboje Liutauras Adomaitis apgailestauja, jog sudarant „Active Vilnius“ formulę savivaldybė nesivargino kalbėtis su konkurso dalyviais.
„Įspūdis toks, kad kažkas vyksta po vandeniu. Nežinau, kaip su kitomis organizacijomis, bet su VKM atstovais net nebuvo kalbėtasi. Man atrodo, kad savivaldybė turėtų kalbėtis ir tartis su visomis suinteresuotomis pusėmis. Su kokiomis problemomis konkurso dalyviai susiduria ir kokius bendrus sprendimus galima rasti? Pavyzdžiui, kodėl didesnės vaikų grupės salių negauna, o mažesnės – gauna?
Labai keistas organizavimas ir kriterijai. Dabar yra rugsėjo pabaiga, vaikai ir tėvai jau susiplanavo savo veiklas, įvairius būrelius, pamokų tvarkaraščius. Įvyko konkursas, kuris vėl įneša sumaišties. Dabar bet kokie treniruočių tvarkaraščio pokyčiai absoliučiai sugriautų vaikų ir tėvų planai. SKM, būdama privati mokykla, bando prisitaikyti prie situacijos, bet kažkokie sąžiningumo kriterijai privalo galioti“, – įsitikinęs L. Adomaitis.
Nusipelnęs Lietuvos treneris G. Regina čia pat priduria, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų įvesti gerokai daugiau aiškumo.
„VKM steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Jeigu treneris ar bet kuris kitas darbuotojas neturi jokių prasižengimų, yra pakankamai geros kvalifikacijos, savivaldybė, būdama mokyklos steigėja, privalo jiems užtikrinti darbo vietą ir darbo sąlygas. Mes, kaip mokykla, negalime patys daryti kažkokių sprendimų. Jeigu savivaldybė nori kažkokias mokyklas reorganizuoti, tas turėtų būti aiškiai įvardinama, nes dabar tvyro visiška nežinomybė.
Man, pavyzdžiui, kyla klausimas, ar tie klubeliai, kurie įkurti prieš kelias savaites, gali apskritai dalyvauti „Active Vilnius“ konkurse? Vienu adresu įkurta maždaug 30 klubų ir jie, išvedus formulės koeficientą, laimi konkursą. Tai – neadekvatu. Neįsivaizduoju, kaip ta pati SKM planuoja dalyvauti jau šį savaitgalį prasidedančiame MKL čempionate, – kalbėjo G. Regina. – Manyčiau, logiškiausia būtų anuliuoti konkurso rezultatus, atidėti jį vėlesniam laikui arba atidžiai peržiūrėti jo sąlygas. Tarkime, jeigu viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujanti įstaiga padaro kažką blogai, stengiasi apeiti sistemą, ji turi būti šalinama. Čia irgi turėtų būti kažkas panašaus.“
Veltui švaistoma energija
Racionalumo grūdo „Active Vilnius“ projekte pasigenda ir kitas VKM tėvelių bendruomenės narys Ainius Kavaliauskas.
„Tai yra akivaizdus manipuliavimas situacija. Galbūt pagaliau reiktų vadovautis sveiku protu ir logika? Bet kuri efektyviai veikianti organizacija turėtų užkirsti kelią tokioms manipuliacijoms. Tarp mokyklų vyksta nelabai teisinga konkurencija. Daugiau lankstumo turinčios mokyklos bando daryti žingsnius, kurie diskriminuoja savivaldybei priklausančias mokyklas. Nuo to gali nukentėti jaunimo ugdymas ir pats krepšinis, – pastebi VKM tėvelių atstovas.
– Matome, kad tam tikros mokyklos išskaido savo veiklą ir taip įgauna konkurencinį pranašumą. Visiems turi būti vienodos sąlygos. Kiekvieną rudenį tarp mokyklų matome paaštrėjusią konkurenciją, nes vis iš naujo skirstomi resursai ir bazės. Kaip ir visoje švietimo sistemoje, taip ir sporte, reiktų turėti ilgalaikę viziją ir vystymo strategiją.
Pasaulyje įprasta praktika prioritetą teikti ilgametes tradicijas turinčioms mokykloms. Žinoma, atsiranda startuoliai, kurie judresni, guvesni. Tačiau pažiūrėkime į Oksfordo, Londono universitetus. Galų gale, pažvelkime į geriausias Lietuvos ugdymo įstaigas. Jeigu yra stabilumas, aiškumas, tai duoda geresnį rezultatą. Vietoj to, kad žmonės kiekvienais metais fokusuotųsi ir eikvotų energiją dėl galimybės gauti sporto sales, energiją būtų galima nukreipti į renginių, seminarų organizavimą, trenerių mokymą, naujų specialistų pritraukimą. Tai būtų kur kas tikslingiau. “
Kodėl Lietuvos sostinėje, mieste, kuris savo skaidrumo ir technologijų standartais turėtų būti kelrodė žvaigždė visiems kitiems šalies miestams, nesugebama įvesti elementarios sistemos tvarkos?
„Sudarinėjant formulę, tikriausiai, nebuvo pagalvota apie tai, kad atsiras dalyvių, kurie bandys apeiti sistemą. Turbūt niekas nesitikėjo, kad ta pati SKM konkurse dalyvaus ne kaip juridinis vienetas, o išskaidys savo auklėtinus po 100 klubų. Kodėl kažkoks „X“ klubelis, įsteigtas prieš 5 dienas, tampa prioritetiniu savivaldybės organizuotame konkurse?“, – klausimą kelia G. Regina.
Didelių permainų artimiausiu metu nebus
„Savivaldybė turėtų susizgribti ir ištaisyti spragas. Dabar sistema ydinga, neparuošta ir neapgalvota. Visiškai neatsižvelgiama į meistriškumą. Aš, pavyzdžiui, turiu U16 grupę ir sportuoju mokykloje, kurioje nesimoko nė vienas meistriškumo grupės narys. Taip jau yra, kad meistriškumo grupę sudaro gabiausiai to amžiaus moksleiviai, kurie dažniausiai gyvena skirtingose miesto dalyse. Ir būtent aukšto meistriškumo grupės labiausiai nukentės. Jos praktiškai eliminuotos iš konkurso.
Meistriškumo grupės, kurios reprezentuoja miestą Lietuvoje ir užsienyje, kaip tik turėtų įgyti pirmumą tokiuose konkursuose. Juk nelogiška, jeigu perspektyviausi ir geriausi vaikai treniruosis mažų išmatavimų nušiurusioje salėje. Kodėl vaikai, kurie yra Lietuvos jaunimo rinktinių kandidatai, miestui yra nereikalingi? Pagal tai, kas vyksta, rinktinių kandidatai nustumiami į paraštes“, – kalbėjo Eurolygos ir NBA kalibro krepšininkus ugdęs VKM treneris G. Regina.
Tuo metu naujasis Vilniaus miesto sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas, pareigas einantis nuo liepos 17 d., ramino įsiplieskusias aistras ir tikino, kad artimiausiu metu jokių dramatiškų pokyčių neįvyks:
„Man dabar sudėtinga komentuoti, kokie bus tolimesni žingsniai ir kaip tai bus sprendžiama. Jeigu yra abejonių, trūksta aiškumo, sporto bazes nuomojančios mokyklos taip pat turi laisvę matyti ir vertinti pareiškėjus. Man, kaip sporto žmogui, kliūna tam tikri vertybiniai dalykai. Pagal dabartinę informaciją, kurią turiu, labai gaila, kai bandoma įvairiais būdais spręsti savo klausimus greitai steigiant klubus. Tai jauniesiems sportininkams siunčia žinutę, kad už aikštės ribų leistinos visos priemonės. Vadinasi, visos priemonės leistinos ir aikštėje?, – retoriškai klausė E. Eimontas.
– Niekada nebūna taip, kad sistema ideali. Visada yra galimybių ją tobulinti. Manau, mes turime kalbėtis su visomis suinteresuotomis pusėmis. Nesame visažiniai ir turime kalbėtis, nes tai yra racionalu. Negalėčiau pasakyti, kada įsigalios nauja tvarka, tačiau artimiausiu metu jokių didelių lūžių tikrai neįvyks. Kol kas vaikai treniruosis pagal tokį patį tvarkaraštį, kaip ir rugsėjį.“
