2013 metais Lietuvos rinktinė pralaimėjo prancūzams Europos čempionato finalą, po metų nusileido rungtynėse dėl pasaulio čempionato bronzos, o šįkart Kinijoje nesėkmė 75:78 užkirto kelią į planetos pirmenybių ketvirtfinalį.
Nankine rungtynes iš tribūnos stebėję Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai po mačo jo komisarui iš Pietų Afrikos Respublikos Charlesui Saundersui pateikė protestą dėl teisėjavimo ketvirtame kėlinyje.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) pažadėjo jį apsvarstyti skubos tvarka sekmadienį.
Tačiau panašūs protestai paprastai esmės nebekeičia.
Iškart po rungtynių Lietuvos krepšininkams buvo sunku susitaikyti su tokia atomazga ir laukiančia ankstyva kelione namo.
Ypač – su arbitrų ignoruotu epizodu likus žaisti 30 sek., kai Rudy Gobertas rezultatą išlyginti galėjusio Jono Valančiūno nuo baudų metimų linijos mestą kamuolį numušė ranka kliudydamas lanką.
„Man atrodė, kad Gobertas trenkė į lanką, ir gana stipriai“, – vos nulipęs nuo parketo sakė Edgaras Ulanovas.
„Akivaizdžiai daužė ranka į lanką. Kiek žinau taisykles, jei liečiama krepšio konstrukcija, lankas, netgi tinklelis, taškas turi būti įskaitytas. O ten visiškai aiškiai mušė ranka į lanką“, – antrino A. Butkevičius.
J. Valančiūnas, bendravęs su žiniasklaida kiek vėliau, nebeturėjo jokių abejonių.
„Mačiau pakartojimą – nieko ten nereikia sakyti, ir taip aišku“, – akmeniniu veidu kalbėjo vidurio puolėjas.
Tuo metu D. Adomaičio išraiška buvo visiškai kitokia: specialistas atvirai niršo, svaidėsi žaibais ir keiksmais, oficialioje spaudos konferencijoje anglų kalba, tiesiogiai transliuojamoje visam pasauliui, piktinosi FIBA ir teisėjais.
„Pasakė teisybę. Ačiū treneriui, kad užstoja žaidėjus, taip negali būti. Čia buvo ne vienų rungtynių klausimas, prieš australus irgi buvo... Viską treneris pasakė“, – dėl D. Adomaičio reakcijos dėkingas buvo J. Valančiūnas.
Bet ne tik pyktis dėl išorinių faktorių liks lietuvių atsiminimuose apie pasaulio čempionatą Kinijoje.
„Apmaudu. Viskas buvo mūsų rankose, prisiminsime tik tai, ką galėjome padaryti geriau. Skaudžiausia, kad leidome įmesti varžovams daug „lengvų“ taškų, atakuoti tokiose situacijose, kurias labiausiai ir akcentavome. Gaila, kad šitos dvejos rungtynės taip baigėsi“, – atsiduso E. Ulanovas.
Kaip ir rungtynėse su Australija, dvikovos pradžia su prancūzais lietuviams buvo baisi.
Pirmoje dalyje komandos šoko pagal paryžietišką melodiją. Evanas Fournier buvo neįkandamas nei Mariui Grigoniui, nei vėliau jį keitusiam Renaldui Seibučiui, o Vincento Collet auklėtiniai jau pirmo kėlinio pabaigoje turėjo 14 taškų persvarą.
Regis, galinga pradžia kiek atpalaidavo prancūzų nervus, nes vos prasidėjus antram ketvirčiui Nando De Colo jau žaidė publikai: pabandė atlikti perdavimą pro nugarą žiūrėdamas į kitą pusę.
Kitoje aikštės pusėje Prancūzija pasitiko aklina gynyba, kurią galingais blokais puošė Nicolas Batumas. Bet lietuvius iš aklavietės tempė nuo suolo pakilęs Lukas Lekavičius, greitai ir įžūliai sumetęs 7 taškus.
Kur kas sėkmingesnis buvo ir antrasis J. Valančiūno pasirodymas aikštėje: Manto Kalniečio raginimų ir plekšnojimų per veidą išjudintas bokštas pelnė 8 taškus iš eilės, ir 16-ą min. Lietuva atsiliko tik 28:32.
Vis dėlto 16 taškų per du kėlinius susmaigstęs E. Fournier ir 13 pridėjęs N. De Colo leido tautiečiams baigti pirmą mačo dalį pirmaujant 50:40.
„Įtampos buvo, gavome porą blokų, pradėjome bijoti žaisti po krepšiu, metimai buvo neužtikrinti. Gindamiesi padarėme nemažai klaidų, leidome varžovų lyderiams įsižaisti, o po to jie jau primėtė ir sudėtingų metimų“, – pirmais kėliniais nusivylęs buvo E. Ulanovas.
„Paleidome juos, įmetė tritaškių. Gerai, kad po pertraukos charakteriu grįžome į rungtynes, ir buvo įdomi kova“, – komentavo J. Valančiūnas.
„Neįvykdėme savo planų gynyboje, kartojome tą patį per tą patį. Antroje pusėje išėjome visai kitaip psichologiškai nusiteikę, įjungę galvas. Kai pradėjome daryti tai, ką reikėjo, iškart sugrįžome į kovą“, – antrino A. Butkevičius.
Pažabojusi prancūzų puolimą Lietuvos rinktinė trečio kėlinio pabaigoje nukirpo savo deficitą iki vienženklio skaičiaus.
Prasidėjus paskutiniajam ketvirčiui prancūzai švaistė pro šalį, iki tol spindėję lyderiai pasislėpė šešėlyje, tuo metu M. Kalnietis ir J. Valančiūnas surengė spurtą 9:0, ir po L. Lekavičiaus tritaškio 37-ą min. žalieji jau buvo priekyje 69:68.
Kova prasidėjo iš naujo, tačiau iš gilios duobės lietuviai, panašiai kaip ketvirtadienį mače su australais, iškopė tik tam, kad slystelėtų dėdami paskutinį žingsnį.
Prasidėjus paskutinei minutei E. Fournier mestas kamuolys, atšokęs nuo lanko aukštai į orą, nusileido į krepšį, ir prancūzai susigrąžino persvarą 76:74.
Nepataikė M. Kalnietis, bet lietuviai atkovojo kamuolį, prancūzai prasižengė prieš J. Valančiūną. Jo baudų metimai tapo plačiausiai po mačo aptarinėjama tema, o viskas baigėsi tuo, jog N. De Colo šaltakraujiškai paleido dvitaškį iš vidutinio nuotolio.
Per likusias 15 sek. Jonas Mačiulis tritaškiu dar galėjo išplėšti pratęsimą, bet šovė netaikliai.
„Mūsų bėda šitame čempionate buvo ta, kad rungtynių pradžioje prisidirbame, o paskui tų sugrįžimų nebeužtenka. Galbūt ir dabar reikia vertinti ne tik paskutinį kėlinį, o visas rungtynes, susivokti, kiek daug klaidų buvo pridaryta“, – savikritiškas buvo E. Ulanovas.
J. Valančiūnas, paprašytas įvertinti visą komandos pasirodymą turnyre, pavartojo žodį „prastas“.
A. Butkevičius, kuriam tai buvo pirmasis stambus tarptautinis turnyras, nėra toks kategoriškas.
„Daug gerų dalykų nutiko su šita komanda, daug liks atsiminimų. Aišku, norėjosi aukštesnės vietos, ilgesnės kovos čempionate. Kartėlio yra, bet toks gyvenimas“, – filosofiškai nusiteikęs buvo puolėjas.
Su Kinija Lietuvos komanda (2 pergalės/2 pralaimėjimai) atsisveikins po pirmadienio rungtynių su Dominikos Respublika (2/2), kuriose paaiškės, kas užims trečią vietą L grupėje.
Nugalėtojams bendroje įskaitoje atiteks 9-12 vietos, pralaimėjusiems reikės tenkintis 13-16 pozicijomis.
Šiaip ar taip galutinis rezultatas šiame pasaulio čempionate lietuviams bus prasčiausias istorijoje. 1998 ir 2006 metais Lietuvos rinktinė planetos pirmenybėse buvo septinta, 2010-aisiais pelnė bronzos apdovanojimus, o 2014-aisiais užėmė ketvirtą vietą.
Tiesa, šįkart pasaulio čempionate dalyvavo daugiau ekipų nei kada nors anksčiau – 32.
Prancūzija (4/0) dėl L grupės lyderių pozicijos pirmadienį kovos su Australija (4/0).
Primename, kad pirmame čempionato etape prancūzai laimėjo visus tris mačus (78:74 prieš Vokietiją, 103:64 prieš Jordaniją, 90:56 prieš Dominikos Respubliką), Lietuvos komanda įveikė Senegalą (101:47) ir Kanadą (92:69), bet buvo sutramdyta australų (82:87).
