Koks kontrastas palyginus su tuo, ką Prancūzijai teko iškęsti aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje.
Penktadienį kova pirmenybių pusfinalyje atrodė išsikvėpusi vos įpusėjus antram ketvirčiui.
Pergalė 41 taško skirtumu – didžiausia šiame čempionate. Be to, Lenkija fiksavo turnyro rezultatyvumo antirekordą.
Trigubais dubliais „Bialo czerwoni“ gretose šįkart tikrai nebekvepėjo: nė vienas žaidėjas nesurinko nė dviženklio taškų skaičiaus.
Apskritai tokio triuškinančio rezultato Europos pirmenybių atkrintamosiose nebuvo nuo 1987 metų, kai tuometės Jugoslavijos rinktinė 128:81 trypė... tuos pačius lenkus.
„Žinoma, mes nesitikėjome laimėti tokiu būdu – ypač po to, kiek vargo turėjome ankstesnėse atkrintamųjų rungtynėse. Tikrai gana keista nugalėti pusfinalyje 40 taškų skirtumu“, – pripažino gynėjas Thomas Heurtelis.
Prancūzus mobilizavo Lenkijos ketvirtfinalyje Luka Dončičiui ir visai Slovėnijos rinktinei parūpintas kelialapis namo.
„Lenkų pergalė prieš slovėnus darė įspūdį, ypač kaip jie atsilaikė tuomet, kai varžovai pasivijo. Jų pademonstruotas charakteris daug ką pasakė apie krepšinį – aikštėje gali nutikti bet kas. Ypač – vienose rungtynėse. Tai – ne septynių mačų serija, tuo mes patys du kartus vos neįsitikinome. Bet man tokios staigmenos ir yra krepšinio grožis“, – atsiliepė vidurio puolėjas Rudy Gobertas.
„Aišku, negalėjau įspėti, kad laimėsime tokiu skirtumu. Bet mes tikrai gerai padirbėjome ir nusipelnėme tokios pergalės. Prieš tai mes ne kartą strigome puolime, tačiau žinojome, kad išnaudoję savo potencialą gynyboje, būsime labiausiai nenugalima komanda Europoje. Bandysime išlaikyti savo gynybą panašiame lygyje ir finale – pažiūrėsime, ką tai mums atneš“, – pridūrė jo dubleris Moustapha Fallas.
„Po to, kai lenkai nugalėjo Slovėniją, žinojome, kad turėsime reikalų su rimta komanda. Atitinkamai ir nusiteikėme, manau, tai buvo vienas geriausių mūsų mačų. Bet darbas nebaigtas, panašiai turėsime sužaisti ir finale.
Mums šiek tiek pasisekė ankstesniuose etapuose, bet tai yra neišvengiama sporto dalis. Dabar esame ten, kur ir norėjome būti, susiklijavome tarpusavyje, pasitikime savimi ir vienas kitu. Nesirūpiname tuo, ką žmonės apie mus kalba – esame finale ir eisime jį laimėti“, – kalbėjo kitas komandos aukštaūgis Vincentas Poirier.
„Gerbėme komandą, kuri išsirikiavo prieš mus, pasistengėme, kad jai būtų sunku kiekviename žingsnyje“, – trumpai apibendrino geriausias nugalėtojų žaidėjas pusfinalyje Guerschonas Yabusele, pasižymėjęs 22 taškais.
Į Europos čempionato finalą „Les Bleus“ iškopė trečią kartą istorijoje. 2011-aisiais Lietuvoje jie pralaimėjo ispanams, po dvejų metų Slovėnijoje įveikė Lietuvos rinktinę.
Dar vieną sidabrą prancūzai turi nuo 1949 metų, kai turnyras vyko vieno rato sistema – be atkrintamųjų varžybų.
„Šiandien visas rungtynes nė sekundei nesumažinome spaudimo, kurio lenkai tiesiog neatlaikė. Puolime bangavome, bet gynyba buvo tiesiog puiki. Nuo pat šio turnyro pradžios mums sekėsi sunkiai, kelias buvo ilgas, teko kaip reikiant pakovoti. Tikiuosi, sekmadienį sužaisime savo geriausias rungtynes“, – sakė ekipos vairininkas Vincentas Collet.
Rungtynes „Mercedes-Benz“ arenoje stebėjo 11,5 tūkst. žiūrovų, tarp kurių buvo keli tūkstančiai kitokio reginio laukusių lenkų gerbėjų.
Primename, kad antrajame pusfinalyje Berlyne susitinka šeimininkai vokiečiai ir ispanai.
Prieš tai Prancūzija atkrintamosiose varžybose du kartus išsikapstė per pratęsimą – aštuntfinalyje su Turkija (87:86) ir ketvirtfinalyje su Italija (93:85).
Savo ruožtu, čempionato Pelene pasivadinusi Lenkijos komanda aštuntfinalyje nugalėjo Ukrainą (94:86), o ketvirtfinalyje ištrenkė titulą gynusius slovėnus (90:87).
Finalas ir rungtynės dėl trečios vietos laukia sekmadienį.
