Turkijos, Italijos, Prancūzijos, Lietuvos komandų atstovai sekmadienį finišuojančiame Europos čempionate viešai burnojo dėl nepatenkinamo teisėjavimo lygio.
Turkų bei lietuvių atvejais, buvo ne tik burnojama, bet ir oficialiai protestuojama, teisėjavimo klausimas keltas ne tik rinktinių, bet ir federacijų lygmeniu.
Bet panašu, kad FIBA lieka kurčia visiems maldavimams, reikalavimams ir ultimatumams.
Paskutinę čempionato dieną Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje FIBA Europos padalinio („FIBA Europe“) vadovai nežadėjo jokių permainų arbitrų atrankoje.
„FIBA Europe“ vykdantysis direktorius Kamilis Novakas tikino, jog skundų dėl teisėjavimo šįkart buvo nė kiek ne daugiau nei ankstesniuose čempionatuose.
„Pasižiūrėkite, kiek panašių kalbų buvo 2015-aisiais. Šiame turnyre žaidė daugybė žvaigždžių, lūkesčiai buvo milžiniški, normalu, kad susikaupė daug įtampos, kuri pradėjo kibirkščiuoti.
Bet aš nepasakyčiau, kad teisėjavimas buvo prastas, ypač atkrintamosiose varžybose. Skirtumas tik tas, kad socialinės erdvės įtaka mūsų gyvenimuose smarkiai išaugo, ir kai ten užverda diskusijos, iš jų visiems susidaro įspūdis, jog yra baisi problema“, – tvirtino 55-erių čekas.
Anot jo, teisėjavimas tapo čempionato dalyvių mantra po žioplystės grupių etapo rungtynėse tarp Lietuvos ir Vokietijos, kai skyrę techninę pražangą vokiečiams teisėjai pamiršo už ją priklausantį baudos metimą.
„Tai buvo tikrai neatleistina klaida, kurią būtų sunku net pakartoti. Aš išvis nesupratau, kaip įmanoma taip apsirikti, nes toje konkrečioje situacijoje įsikišti turėjo ne tik teisėjai, bet ir komisaras. Tai metė šešėlį ant viso teisėjavimo čempionate ir vėliau įsuko nuolatines kalbas apie arbitrų darbą.
Visiškai kitokio pobūdžio klaida pasitaikė rungtynėse tarp Turkijos ir Gruzijos, aš pats žiūrėjau jas Tbilisyje. Bet be šių dviejų atvejų visa kita tebuvo įprastiniai pralaimėjusiųjų skundai.
Deja, aš galiu užtikrinti, kad niekada nebus rungtynių be teisėjų klaidų, kaip kad kiekvienose jų klysta ir žaidėjai. Bet mes darome viską, kad tų klaidų skaičių minimalizuotume, mokome savo teisėjus“, – dėstė K. Novakas.
Tiesa, jis čia pat pripažino, jog ir FIBA nebuvo patenkinta teisėjavimu čempionato pradžioje, dėl to turnyro metu pakeitė savo instrukcijas.
„Pradžioje teisėjai rungtynių metu daugiau komunikuodavo su žaidėjais ir treneriais. Bet supratome, kad tai nepadeda, ir vėliau bendravimo jau liko mažiau“, – pažymėjo „FIBA Europe“ vykdantysis direktorius.
Spaudos konferencijos metu jis buvo du kartus tiesiai paklaustas, kodėl čempionate negalėtų dirbti Eurolygos teisėjai.
Vienintelis K. Novako pasiūlytas paaiškinimas – pastarieji neprieinami per atrankos varžybų „langus“, sutampančius su Eurolygos turais, todėl esą negali „švilpti“ ir finaliniuose turnyrų etapuose.
Čekas taip pat tvirtino nesuprantantis, kodėl FIBA teisėjai laikomi prastesniais už kolegas iš Eurolygos – nors tai akivaizdžiai patvirtina šalyse sudaromi nacionaliniai reitingai.
„Nežinau, kokius reitingus turite omenyje – mes tokių neturime. Čempionate dirbo arbitrai, savo valstybių nacionalinėse lygose teisėjaujantis geriausioms komandoms, dirbę ir pasaulio čempionate, ir olimpinėse žaidynėse.
Norėčiau, kad pamatytumėte, kokios teisėjavimo ataskaitos būna parengiamos po kiekvienų rungtynių – 15 puslapių apimties, paliečiant kiekvieną niuansą. Patikėtite, ties teisėjų vertinimu ir atranka rimtai dirbama, yra konkretūs kriterijai, kuriais ir remiamės“, – prisiekinėjo K. Novakas.
Tuo metu „FIBA Europe“ prezidentas Turgay Demirelis teisėjavimo tema nebuvo linkęs pasisakyti – turkui ji turėtų būti ypač nepatogi turint omenyje faktą, kad vienu didžiausių FIBA kritikų tapo jo paties įpėdinis Turkijos krepšinio federacijos prezidento poste Hidayetas Turkoglu.
Tačiau T. Demirelis noriai komentavo permainas Eurolygoje – šią savaitę 22-ejus metus prestižiniam žemyno klubų turnyrui vadovavusį ispaną Jordi Bertomeu pakeitė Serbijos krepšinio legenda Dejanas Bodiroga, nauju vykdančiuoju direktoriumi tapo amerikietis Marshallas Glickmanas.
Praeityje D. Bodiroga priklausė „FIBA Europe“ valdybai ir vadovavo varžybų komisijai, vienu metu jis net buvo įvardijamas potencialiu kandidatu į „FIBA Europe“ prezidento postą.
Todėl FIBA stovykla viliasi, jog ateityje prie derybų stalo sės jai palankesnis žmogus.
„Galbūt jau greitu metu galėsime pranešti, jog atrankos varžybų „languose“ dalyvaus stipresnių sudėčių rinktinės“, – teigė T. Demirelis.
Vis dėlto Delfi paprašius patikslinti, ką turi omenyje, turkas nepasakė nieko konkretaus.
„Galime atnaujinti diskusijas su nauja Eurolygos vadovybe, tikiuosi, kad pasieksime teigiamų rezultatų. Aš iškart pasveikinau D. Bodirogą su naujomis pareigomis, jis yra tikras Europos krepšinio veidas, daug patyręs per savo karjerą ir viską apie krepšinį išmanantis iki smulkmenų.
Mes tikrai ilgai nelaukę bandysime kontaktuoti, tik kol kas D. Bodiroga, aišku, turi savo prioritetų: pirma jam reikia pasikalbėti su Eurolygos akcininkais esančiais klubais. Bet klausimas dėl geresnio bendradarbiavimo tarp rinktinių ir klubų Europoje tikrai bus keliamas“, – kalbėjo „FIBA Europe“ prezidentas.
Primename, kad sekmadienį Europos čempionato uždangą Berlyne nuleis du paskutiniai mačai. Nuo 18.15 val. Lietuvos laiku susitinka dėl trečios vietos konkuruojančios Vokietijos ir Lenkijos rinktinės, nuo 21.30 val. finale susirems Prancūzija ir Ispanija.
