Nors šiemet jo vadovauti šalies 19-mečiai liko prizininkų papėdėje – ketvirtoje vietoje, tai vis tiek buvo geriausias rezultatas tarp visų mūsų vaikinų rinktinių, net ir įskaitant nacionalinę vyrų komandą.
Neatnaujintame FIBA vaikinų reitinge Lietuva nusileidžia tik JAV galybei ir dalinasi 2-3 vietą su Kanada, tačiau po dvejų sausų metų, per kuriuos nė viena mūsų jaunimo amžiaus grupė nelipo ant pakylos, akivaizdu, kad tokios aukštos pozicijos išlaikyti nepavyks.
Vis dėlto DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ apsilankęs G. Petrauskas teigė, kad panikuoti nėra ko – visų medalių laimėti tiesiog neįmanoma, o pamaina auga ir tikrai gera.
„Manau, kad auga geras jaunimas, ir tikrai nereikia panikuoti, kas čia pakeis tą ar tą – yra, kas pakeis. Vieta tuščia nelieka. Pažiūrėkite į bet kurią poziciją ir pamatysite, kad visur auga bent po vieną gerą žaidėją: Rokas Jokubaitis ir Arnas Velička – gynėjai, Lukas Uleckas, Deividas Sirvydis ir Martynas Arlauskas – metikai, Marekas Blaževičius ir Erikas Venskus – aukšti.
Šią vasarą jo globota Lietuvos U19 komanda pasaulio čempionato ketvirtfinalyje patiesė Serbiją, o pusfinalyje užšoko ant amerikiečių barjero ir turėjo tenkintis maču dėl trečiosios vietos, kuriame po atkaklios kovos nusileido prancūzams. Beje, šį kartą lietuvių gretose nebuvo vieno lyderių – NBA naujokų biržoje pašaukto Deivido Sirvydžio.
Paklaustas, kokia yra darbo su jaunimu specifika, G. Petrauskas išskyrė norą, su kuriuo jaunieji talentai kimba į treniruotes.
„Didžiulis kaifas dirbti kiekvienoje treniruotėje, nes žaidėjai pasiruošę padaryti viską, ką tik jiems pasakysi. Pavyksta ar nepavyksta, jei apie taktiką kalbėtume, čia jau kitas dalykas, bet noro ir užsivedimo atstovauti savo šaliai prasme tai yra kažkas neįtikėtino. Mums, treneriams, dirbti kartu su jais yra didžiulė garbė ir atsakomybė. Tai – visai kitoks adrenalinas nei klube.
Dirbant kelerius metus iš eilės su tais pačiais jaunuoliais labai smagu matyti jų tobulėjimą – kaip atvažiavęs po metų kiekvienas žaidėjas yra paaugęs. Labai gera prisidėti prie to ir jų pergalių. Gaila, kad tų medalių ne visada būna. Man iš penkių vasarų ši buvo antra, kai likome be jų. Tačiau vėlgi, kaip aš sakau, pasaulyje būti ketvirtiems nėra blogai – ne gėda. Bet vis tiek visada žinome, kad važiuojame kovoti dėl medalių, todėl kažkiek kartėlio yra“, – tikino Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vairininkas.
Jis norėtų stovėti prie jaunimo rinktinės vairo ir ateinančią vasarą, kai 2020-ųjų Europos U20 čempionatą priims Klaipėda.
„Kol kas nežinau, nekalbėjau apie tai su federacija. Jeigu ji manys, kad kitas treneris dirbs geriau ar turės geresnių idėjų, aš visada už. Bet pats dar irgi norėčiau padirbėti. Visgi jau penkeri metai iš eilės su rinktinėmis ir tie rezultatai nėra blogi – trys medaliai, ketvirta vieta pasaulyje ir penkta Europoje. Sutinku, kad būtų fainiausia penki medaliai, bet deja“, – šyptelėjo jis.
Beje, G. Petrauskas po šios vasaros kreipėsi į federaciją dėl pasiruošimo pirmenybėms skiriamo laiko.
„Laiko panašiai turi visos rinktinės. Bet kalbamės su kitų šalių treneriais, tai, tarkime, Rusijos rinktinė pasiruošimui skiria labai daug – beveik septynias savaites. Mes šiemet turėjome tiktai keturias, kas yra pakankamai didelis skirtumas. Aš nuo savęs pateikiau LKF siūlymą, kad optimaliausia būtų penkios savaitės, kaip kad būdavo anksčiau – tai nei per daug, nei per mažai“, – sakė treneris.
2019 m. pasaulio U19 čempionato ketvirtfinalis su Serbija:
2018 m. Europos U18 čempionato ketvirtfinalis su Rusija:
2017 m. Europos U18 čempionato mažasis finalas su Turkija:
2016 m. pasaulio U17 čempionato mažasis finalas su Ispanija:
2015 m. Europos U16 čempionato finalas su Bosnija ir Hercegovina:
