Galingi kūnai. Laukia fizinė kova – tiek po krepšiu, tiek prie tritaškio linijos. Varžovų ūgis, fizinis sudėjimas tikrai įspūdingi ir išskirtiniai. Krepšininkai, kurie savo klubinėse komandose yra įpratę
žaisti po krepšiu arba sunkiojo krašto puolėjo pozicijose, žaidžia „trečioje“ arba net „antroje“ pozicijose.
Todėl prie perimetro reikia būti labai atidiems, būti prie savo žmogaus, kad varžovai neįgytų didžiulio pranašumo po lenta. O „centruoti“ jie mėgsta. Apskritai tas jų „centravimas“ yra paremtas tuo, kad Senegalo krepšininkai bando pritraukti gynybą, o vėliau rasti metikus. Ir mes privalome žinoti, kada vieni kitiems padėti, o kada nepadėti – kada komandos draugams suteikti teisingą ir reikalingą pagalbą.
Tritaškių lavina. Sulauksime daug metimų, kurie gali būti ir „ne į temą“, bet mes tam turime būti pasiruošę. Jeigu mes apsiginame nuo pirmos jų atakos fazės – tai nereiškia, kad mes varžovus sustabdėme. Nes jie trenks per rankas, nieko nebijos. Puolime jiems treneris suteikia visišką laisvę. O kai žaidėjai turi daug trenerio pasitikėjimo, pataikymo procentai išauga. Matyti, kad jų komandinis klimatas labai geras – suoliukas gyvas, komanda vieninga. Jie mėgsta vienas kitą, vieni kitais pasitiki – tikrai gera dvasia.
Iškeltos rankos. Apskritai tritaškius Senegalo komandoje meta visi – ne tik gynėjai, bet ir aukštesni krepšininkai, todėl privalėsime nuolat būti iškeltomis rankomis. Jų vidurio puolėjai iš toli gal ir meta kiek rečiau, tačiau irgi gali tai daryti. Visgi jie dažniau atakuoja iš vidutinio nuotolio, bando pritraukti gynybą, kad galėtų „centruoti“.
Tie tritaškiai ir atsiranda iš „centravimo“ atvejų. Mes turėsime priversti juos mesti sunkius metimus, o ne tuos metimus, kuriuos jie įpratę mesti.
Bėgimas. Reikės „nukirsti“ jų pigius taškus, ypač greitame puolime. Nes Senegalo rinktinė, perėmusi kamuolį, bėga labai greitai. Ilgomis rankomis jie gynyboje dirba gerai, ir jeigu tik pajaučia kraują, lekia į greitą ataką ir bando rinkti lengvus taškus. Bėga tiek žemi žaidėjai, tiek aukštaūgiai. Ir mes negalime jiems duoti „alley-oop“ momentų, nes jie gali užsivesti.
Antri šansai. Tai vienas iš svarbesnių dalykų, kurį turėsime spręsti bendromis jėgomis. Yra toks posakis „gang rebounding“ – tai reiškia, kad turėsime kovoti kaip tikras gangas, visi kartu kovoti dėl kamuolių, nesuteikti jiems antrų galimybių rinkti taškus iš po krepšio. Jie iš to irgi labai gerai gyvena. Privalėsime išlaikyti koncentraciją gynyboje ir mažinti klaidų skaičių. Nes pasiruošimo etape turėjome rungtynių, kur kamuoliu dalijomės blankiai, atakos ne visada būdavo efektyvios. Atliekant perdavimus reikės būti labai atidiems.
Maurice'as Ndouras. Varžovų lyderis tikrai turi daugiau laisvės, nei jam suteikiama klube. Ir čia jis žaidžia lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, joje atrodo tikrai gerai. Pasižiūrėjus pasiruošimo rungtynes matyti, kad kyla ne tik jo, bet visos komandos žaidimo kreivė. Ndouras išmoko žaisti su jais, jie išmoko žaisti su juo kartu. Iš jo galima tikėtis visko – įkirtimų, agresyvumo, prasiveržimų. To bus labai daug.
Greiti sprendimai. Mums bus būtina priimti greitus sprendimus, žaisti ne per ilgus derinius, kad neatrodytume klampiai. Kuo daugiau galvosime, tuo labiau sulėtėsime, ir tuo žaidimas jiems bus parankesnis. Jeigu mes pradėsime dalinti itin daug perdavimų, gali būti keblumų. Aišku, metikų reikės ieškoti, bet svarbiausia priimti greitus ir teisingus sprendimus.
Mes negalime įsivelti į tą žaidimą, kurį jie mėgsta. Puolime turime būti drausmingi, nesišvaistyti rizikingais ir ilgais perdavimais. Jeigu tik yra proga, ir mes patys turime bėgti. Tai yra mūsų privalumas, kurį turime išnaudoti gerai apsigynę. Jeigu pavyks atsikovoti ar perimti kamuolį, mes turime bėgti ir bandyti pelnyti greitus taškus. Tai privalėsime daryti ir kitose rungtynėse.
