26 taškais pranokę egiptiečius (93:67) ir 30 taškų skirtumu sutriuškinę meksikiečius (96:66) lietuviai kol kas grynai statistiškai atrodo geriau net už JAV žvaigždes (2-0, +55), su kuriomis jau aišku, kad tikrai susitiks antrajame etape.
Būtent nuo šiandien mūsiškiams prasideda tikrieji iššūkiai ir visi smagumai. Tą supranta ir vyriausiasis nacionalinės komandos treneris Kazys Maksvytis.
„Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Bus sunkiau, bet manau, kad esame pasiruošę“, – tikino jis.
Strategui pritarė ir vietą starto penkete Margiriui Normantui antrame ture užleidęs Tomas Dimša.
„Be abejo, kaip visi ir kalba, pirmos dvejos rungtynės buvo kaip kontrolinės, o dabar laukia sunkus išbandymas. Tikrai nebebus tokių skirtumų, ir pats žaidimas bus visai kitas. Juodkalniečiai turi NBA žaidėją, kitų lyderių, bus sunku juos stabdyti. Reikia pamiršti, kad prieš tai laimėjome 30 taškų persvara, ir neva jau esame kažkokie labai geri. Ne, tai nieko nereiškia, viską pamatysime antradienį“, – pabrėžė žalgirietis.
Lietuviai nuo 15 val. 30 min. dėl pirmos D grupės vietos susikaus su taip pat dvi lengvas pergales turnyro starte pasiekusia Juodkalnija, kurią pažįsta dar iš atrankos į šių metų planetos pirmenybes varžybų. Tuomet Lietuvos rinktinė laimėjo tiek namuose (90:73), tiek išvykoje (56:65). Tiesa, juodkalniečiai abu sykius vertėsi be savo lyderio, dukart NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvio Nikolos Vučevičiaus, Maniloje renkančio po 21,5 taško ir po 8,5 atkovoto kamuolio.
„Žaidėme su jais pernai, tik du žaidėjai pasikeitę, bet vienas pasikeitimas yra labai svarbus. N. Vučevičius – žaidimą keičiantis žaidėjas. Su juo komanda yra visai kitokia. Reikėtų pradėti nuo jo. Yra ir natūralizuotas amerikietis Kendrickas Perry. Jie yra fiziški su Bojanu Dubljevičiumi, savo aukštaūgiais ir pataikančiais mažiukais“, – pabrėžė K. Maksvytis.
Pergalės antradienio mūšyje kaina – ne tik D grupės nugalėtojų vardas, bet ir geresnės pozicijos prieš kitą etapą. Savo ruožtu suklupusi rinktinė, norėdama žengti į ketvirtfinalį, teisės klysti per akistatas su JAV ir galimai Graikija (arba Naująja Zelandija) praktiškai nebeturės, jei nenorės visko patikėti palankių rezultatų kituose mačuose laukimui.
„Kalbant apie mūsų rinktinę, dabar dominuoja liaupsės ir pozityvas, nes sutriuškinome abu pirmuosius varžovus, bet aš nesuabsoliutinčiau lietuvių stiprumo. Mano galva, egiptiečiai ir meksikiečiai kaip oponentai buvo tikrai labai labai skysti.
Dauguma kalba apie rinktinės privalumus, o aš nenoriu kartotis ir paieškosiu sliekų – paminėsiu kelis žaidimo trūkumus. Pirmas dalykas, mane labiausiai neramina Jono Valančiūno fizinė forma. Jis vasarą vėliau pradėjo sportuoti ir gana sunkiai juda aikštėje. Nors jo tiesioginiai oponentai buvo žemo meistriškumo, ir tai jį a. takavo. Tad kai teks žaisti prieš N. Vučevičių ir kitus galingus centrus, gali kilti problemų.
Antras dalykas, spragos ginantis vienas prieš vieną ir komandinėje gynyboje, ypač varžovams žaidžiant du prieš du. Mes labai vėluojame į pagalbas ir kažkiek net pasisekė, kad meksikiečiai prametė daug laisvų metimų. Šiek tiek liūdina ir klaidos perduodant kamuolį, kurias lemia tai, kad dažnai žaidžiama pagal derinį ir vengiama improvizacijos. Bet tai – menkos bėdos. Dabar laukia rimtas juodkalniečių iššūkis. Tikiu, kad lietuviai gerins savo formą ir toliau skins pergales“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ porino šiuo metu Filipinuose viešintis komentatorius Vaidas Čeponis.
Susidaryti visą vaizdą apie rinktinę kol kas buvo sunku ir treneriui Gintautui Reginai. Jo teigimu, viskas daugiau mažiau taps aišku antradienį.
„Darome labai daug klaidų ir stipresnės komandos baus mus už tai. Jei nepataikius ar neatkovojus kamuolio, tą varžovų greitą puolimą dar gali kažkaip stabdyti, tai po klaidų, ypač perduodant ar pametant kamuolį, apsiginti nuo kontratakų yra beveik neįmanoma. Žaidimo metu matyti, kad žaidėjų tarpusavio supratimas dar nėra nugludintas. Reikia tiktai džiaugtis, kad pradžioje mums papuolė pora rungtynių su silpnais varžovais ir mes tai galėjome išnaudoti kaip pasiruošimą ateinančioms kovoms.
Rungtynės su Juodkalnija labai daug ką parodys – rinktinė yra pajėgi kovoti dėl aukščiausių vietų ar yra vidutiniokė su keliais ryškesniais žaidėjais, nelabai dar pasiruošusi kautis dėl apdovanojimų. Tai turėtų pasimatyti artimiausiose rungtynėse“, – svarstė vienas pirmųjų Jono Valančiūno trenerių.
Būtent JV laukia kol kas rimčiausia mikrodvikova šiame čempionate su NBA žvaigžde N. Vučevičiumi, kuris yra kiek kitokio plano aukštaūgis ir mėgaujasi metimais iš vidutinio nuotolio bei tritaškiais, kas vers Joną palikti savo pozicijas po krepšiu ir ginantis pakilti aukščiau, taip atveriant kelius galimiems juodkalniečių prasiveržimams.
„Tie Jono dvigubi dubliai, kurie buvo atlikti iki šiol, tikrai nieko nesako. Galbūt K. Maksvytis, jei J. Valančiūnui nepavyks susitvarkyti su N. Vučevičiumi, pbandys ir šiek tiek judresnio Donato Motiejūno gynybą. Bet problemų mes tikrai turėsime, reikės geros komandinės pagalbos ir visų žaidėjų pastangų baudos aikštelėje apsisaugant nuo varžovų atakų“, – kalbėjo G. Regina.
Antruoju smuiku juodklaniečių gretose griežia natūralizuotas amerikietis K. Perry, vidutiniškai pasiūlantis po 13,5 taško ir 7 rezultatyvaus perdavimo bei esantis neabejotinai pagrindinis N. Vučevičiaus pagalbininkas.
„Tokių žaidėjų sulig kiekvienu maču vis daugės, ir jie bus vis rimtesni. Po to reikės žaisti prieš graikus ir amerikiečius – ten gynėjai bus dar geresni. Reikia daryti savo darbą: Rokas, Vaidas, Margo, aš turėsime dengti K. Perry ir kiek įmanoma apsunkinti jam komandos valdymą“, – tvirtino T. Dimša.
Įdomu, kad vienintelį kartą, kai Lietuvos ir Juodkalnijos rinktinės susitiko didžiajame turnyre lietuviai jame nužygiavo iki pat finalo ir pasidabino sidabro medaliais. Tai nutiko 2013-ųjų Europos čempionate Slovėnijoje, kai mūsiškiai savo pranašumą 77:70 įrodė tik per pratęsimą.
