Nors abi komandos pasaulio čempionate dalyvauja penktą kartą, iki šiol jų keliai nebuvo susikirtę jokiose varžybose.
Afrikos pirmenybių bronziniams prizininkams veikiausiai norėsis ištrinti iš metraščių ir sekmadienį Donguane užsimezgusią pirmąją pažintį.
„Akcentavome, kad čia – pirmos rungtynės, kad per daug neatsipalaiduotume, nepadarytume sau meškos paslaugos ir nereikėtų paskui gailėtis. Džiaugiamės, kad nuo pirmų minučių buvome susikaupę, kovojome, o rezultatas kalba už save.
Per ilgąją pertrauką tą patį pakartojome – kad negalima atsipalaiduoti, reikia eiti toliau, spręsti savo užduotis, šlifuoti derinius ir sistemas“, – dvikovą komentavo gynėjas Renaldas Seibutis.
„Buvome susikaupę, pradėjome agresyviai, o jie atrodė labai vangiai. Tuo pasinaudojome, ir paskui varžovai nebeturėjo šansų grįžti į rungtynes. Mūsų užduotis buvo varžovus priversti žaisti pozicinį žaidimą, o patiems bėgti. Tą ir išpildėme. Poziciniame puolime jie nežino, ką daryti, ir mes tai išnaudojome“, – pridūrė kitas gynėjas Marius Grigonis.
Lietuviai pradėjo rungtynes taiklių metimų serija ir jau po dviejų minučių privertė Senegalo strategą Moustaphą Gaye prašyti pertraukėlės – jo auklėtiniai beregint atsiliko 2:11.
Pernelyg netrukdoma Lietuvos rinktinė galėjo ramiai žaisti savo krepšinį, o afrikiečiai daugiausiai bandė reikalus spręsti vienas prieš vieną ar desperatiškais metimais atsilošus.
Kuo toliau, tuo labiau ryškėjo totalus žaliųjų pranašumas visuose frontuose, į kurį varžovai neturėjo kuo atsakyti: patys kartais nepataikydami net iš po krepšio, kitoje aikštės pusėje jie leido Lukui Lekavičiui per kelias sekundes vienam išskrosti visą gynybą.
Tai buvo iškalbingas epizodas: nekonkurencingas Senegalas iš esmės buvo priverstas kapituliuoti jau pirmame kėlinyje, kurį pralaimėjo 10:27.
O visos rungtynės labai priminė rugpjūčio repeticiją Espo, kur lietuviai 87:46 sudorojo ne stipriausios sudėties Suomijos komandą.
Tam tikra prasme tai ir buvo lyg dar vienas papildomas pasirengimo mačas, mat Dainius Adomaitis dar iki pertraukos leido pažaisti visiems 12 krepšininkų – tokia rotacija naudojama tik draugiškuose susitikimuose. Ir 9 iš jų pasižymėjo jau pirmąsias 20 minučių.
Vis dėlto pagrindiniai žaidėjai – Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Mantas Kalnietis, Marius Grigonis – ir antroje rungtynių dalyje ant parketo praleido nemažai laiko, tęsdami oponentų triuškinimą. O kai galiausiai buvo susodinti ant suolo, neatsilikti stengėsi ir jų dubleriai.
Efektingiausią epizodą sukūrė atsarginiai: ketvirtame kėlinyje Lukas Lekavičius greitoje atakoje pakabino kamuolį virš lanko Arnui Butkevičiui, kuris nenusileidęs ant žemės sugrūdo jį į krepšį viena ranka.
„Gražesnis buvo Maurice'o Ndouro blokas Kūzei, – paklaustas apie efektingiausią momentą, Mindaugą Kuzminską dėl buvusio komandos draugo Niujorko „Knicks“ klube irašyto bloko per dantį traukė M. Grigonis. – Kalbant rimtai, Arno dėjimas buvo neprilygstamas. Ant suolo net ėmėme kalbėtis, kad šiam žmogui visai nereikia apšilimo – išeina į aikštę ir deda.“
Pats M. Grigonis prie pergalės prisidėjo 12 taškų, bet apgailestavo dėl pramestų dviejų tritaškių.
„Blogai, kad neįkrito. Šiaip ar taip, tikra individuali kiekvieno žaidėjo forma pasimatys kitose rungtynėse, o ne prieš Senegalą. Kokia mano fizinė būklė? Gali būti geriau, bet dabar jau visai neblogai“, – Dievo į medį nevarė po skrandžio uždegimo tik šią savaitę atsigavęs žaidėjas.
Laimėję 54 taškų skirtumu lietuviai pagerino savo pasaulio pirmenybių rekordą. Iki šiol didžiausia pergalė buvo iškovota debiutuojant 1998 metais, kuomet Pietų Korėja sutriuškinta 97:56.
Lietuvos rinktinė taip pat leido varžovams pelnyti mažiausiai taškų per savo pasirodymus planetos čempionatuose. Ankstesnis rekordas pasiektas žaidžiant su tais pačiais korėjiečiais – praėjusiame turnyre jie įveikti 79:49.
Komanda taip pat pakartojo geriausią gynybos rezultatą skaičiuojant visas oficialias varžybas, vykusias po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmąsyk vos 47 taškus į lietuvių krepšį priešininkai tesukrapštė 2001 metais, kai Europos čempionato atrankos varžybose Šveicarija buvo nugalėta 93:47.
Bet R. Seibutis teigė, jog komanda stengėsi ne dėl šių skaičių.
„Rekordai mums nesvarbu. Faktas, kad priešakyje laukia rimtesni varžovai, tik į juos ir koncentruojamės“, – pažymėjo rinktinės senbuvis.
Tuo metu M. Grigonis neslėpė, jog norėjo kuo didesniu skirtumu palaužti Senegalą dėl konkrečios priežasties.
„Visi žino, kad jei turėsime lygiai taškų su Kanada ar Australija, tuomet lems, kas kiek bus sutriuškinęs Senegalą. Tokia ir buvo motyvacija“, – sakė krepšininkas.
Iš tikrųjų, Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) rengiamuose turnyruose dviem ar daugiau komandų surinkus vienodą pergalių skaičių, pirmiausia skaičiuojamos tarpusavio rungtynių baigtys, tuomet – tarpusavio mačų taškų skirtumas. Jeigu šie rodikliai irgi vienodi, pranašumą turi komanda, tarpusavio dvikovose žaidusi rezultatyviau.
Ir tik tuomet atsižvelgiama į bendrą taškų skirtumą visose komandos rungtynėse.
Primename, kad pirmose H grupėje sekmadienį Australija 108:92 pranoko Kanadą.
Su pastarąja lietuviai susitiks antradienį, o australus bandys įveikti ketvirtadienį.
Į kitą etapą iškops dvi geriausios pogrupio komandos, likusios toliau varžysis dėl 17-32 vietų ir kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
