40:55 – toks rezultatas degė švieslentėje trečiojo kėlinio pradžioje, tačiau pamažu užsikūręs Lietuvos rinktinės variklis pradėjo artėti, kol galiausiai ėmė alsuoti varžovams į nugaras.
Net du kartus (73:74 ir 80:81) mūsiškiai nuo Kroatijos krepšininkų atsiliko vos vienu tašku, tačiau niekaip persverti svarstyklių savo naudai nepavyko.
Nė sykio akistatoje nepirmavę lietuviai apytuštei publikai galėjo padovanoti dar 5 minutes kovos, tačiau su sirena pražangą išprovokavusiam J. Valančiūnui sudrebėjo ranka metant baudų metimus.
„Mes norime tokio charakterio. Yra lengva sulūžti, kai pralaimi 13-15 taškų. O pabaigoje metimai nebuvo blogi, bet tokius šansus turime išnaudoti geriau, kad perlaužtume rungtynes likus vienam taškui ir pabaigoje nubaustume priešininką“, – po nesėkmės 80:82 mintimis su žurnalistais dalijosi 43-ejų metų rinktinės vairininkas.
Tiesa, trečiasis rinktinės testas galėjo baigtis kur kas skaudžiau. Su Dario Šaričiumi dėl kamuolio kovojęs JV užmynė ant parkritusio kroatų lyderio ir pats susmukęs ant parketo griebėsi už čiurnos. Akimirksniu pribėgęs Martynas Gecevičius D. Adomaičiui pasiuntė nemalonų signalą – reikia keitimo.
Visgi lengviau buvo galima atsikvėpti pamačius, kaip 25-erių centras be jokios pagalbos pats nušlubčiojo link atsarginių žaidėjų suolo. Trumpai apžiūrėję čiurną, atsitraukė ir gydytojai.
Kairįjį sportbatį nusiėmęs 213 cm ūgio Toronto „Raptors“ narys, lydimas Vytenio Trumpicko, nukulniavo link rūbinės. Bet „prasivaikščiojęs“ sugrįžo ir įsiliejęs į komandos pasitarimą pertraukėlės metu D. Adomaičiui parodė pakeltą nykštį.
„Kiekvienam treneriui kiekvieno žaidėjo trauma yra labai... Ypač šiuo momentu, kai reikia, kad kiekvienas būtų sveikas, žaistų, kad įeitų į gerą žaidimo ritmą. Labai svarbu, kad nebūtų tokių traumų. Jam paprasčiausiai užgriuvo ant kojos. Bet ji šaunuolis – sugrįžo“, – tą nemalonią akimirką prisiminė treneris.
– Kaip vertinate Manto Kalniečio prisijungimą? – žurnalistai paklausė D. Adomaičio
– Labai teigiamai, labai. Jūs matote tik 40 minučių rungtynių, o mes visus žaidėjus kiekvieną dieną po du kartus treniruotėse. Atsirado didesnė komunikacija gynyboje, puolime – stengiamės išnaudoti jo stipriąsias puses. Ir kitų žaidėjų – Jonas (Mačiulis) prisijungė ir Donatas. Reikia jiems žaidimo laiko, kad pajustų žaidybinį ritmą.
– Pirmą kartą galėjote išbandyti Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno tandemą. Kaip jis veikė?
– Čia labiau tik bandymas buvo, nes kartu mes net nesitreniravome su jais. Tik peržvelgėme taktiką ir nusprendėme, kaip norime žaisti. Tam reikia laiko, bet manau, kad tai gali būti mūsų jėga.
– Pirmoje rungtynių pusėje nepavykdavo aukštaūgiais įmesti ir iš po krepšio, o vėliau pasipylė tritaškiai, kurių išmetėte net daugiau nei dvitaškių. Galbūt tai po pertraukos ir lėmė norą žaisti ties perimetru?
– Iš pradžių norėjome žaisti po krepšiu, tačiau varžovai spaudėsi. Iš pradžių kai kurie tolimi metimai buvo geri, bet vėliau pradėjome per daug piktnaudžiauti, nors turėdavome gerų situacijų perduoti kamuolį į baudos aikštelę. Per pertrauką akcentavome, kad labiau norime žaisti per didelius ar atakuodami prasiveržimais, todėl antroje pusėje jau buvo geriau.
– Edgarui Ulanovui pavyko puikiai sužaisti. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Mes žiūrime savo tikslus, todėl ne visada žaidimo laikas nusprendžia apie žaidėją, kokioje jis formoje yra, nes kartais reikia ir kitus krepšininkus išbandyti.
Lithuania was 15 behind, but almost caught Croatia. Atfer the final whistle Jonas Valančiūnas had a chance to tie, but missed two free thows pic.twitter.com/cPwfKfxfTK— Jaunius (@JauniusSarapas) August 9, 2017
– Šį kartą vertėtės tik 10 žaidėjų pagalba. Ar galima spėti, kad būtent jie ir bus šios rinktinės pagrindas?
– Tai yra mūsų patyrę žaidėjai, su kuriais turime stiprybių, todėl manau, kad taip. Tik dar visada yra kuo pasipildyti – Evaldas Kairys ir Marius Grigonis namuose likę, kurie dar įsijungs į šią kovą.
– Kaip ir planavote, šiose rungtynėse neeksperimentavote. Bet buvo neregistruoti trys žaidėjai, o ir Eimantas Bendžius su Mindaugu Girdžiūnu nepakilo nuo suolo. Galbūt jiems rytoj bus suteikta daugiau progų?
– Taip, norisi ir jiems duoti šansą, bet supraskite: mes juos matome ir treniruotėse, kuriose jie duoda mums atsakymus. Tikrai ne tik pagal rungtynes spendžiame apie žaidėjų galimybes. Žinoma, kad norisi jiems suteikti šansą ir rungtynėse, tačiau kartais sprendžiame savo tikslus.
– Mindaugas Kuzminskas dažnai po pramestų metimų būna susikrimtęs. Ar tai galima pavadinti nerviniu jauduliu?
– Mes čia turime... Nenoriu sakyti, kad problemą, nes vyrai gerai treniruojasi, o ir treniruotėse tas pataikymas yra tikrai geresnis. Bet yra problema, kad nemažai žaidėjų apskritai seniai nėra žaidę normalaus krepšinio – reikia pajusti ritmą. Būtent jį mums reikia pagauti, nes trečią kėlinį pradėjome su dviem klaidomis, o taip negali būti.
– Artūrui Milakniui sunkiai sekasi susiderinti savo taikiklį. Nestebina, kad jis taip ilgai neranda savo žaidimo?
– Jis yra metikas, kuris turi tikrai gerų pozicijų metimams. Jis paprasčiausiai turi pataikyti tuos metimus ir mes tikime, kad jis įmes.
