Tačiau po to, kai galutiniame kandidatų sąraše neliko pripažinto snaiperio Artūro Milaknio, o sekmadienio vakarą nuo pareigos ginti savo šalies garbę Kinijoje buvo atleistas ir taikliarankis paskutinių sekundžių meistras Adas Juškevičius, kyla natūralus klausimas: o kas dabar tuos tritaškius pataikys?
A. Juškevičius ir A. Milaknis – abu taikliausi pastarojo olimpinio ciklo (2014-2018 m.) Lietuvos artileristai. Per šį laikotarpį jų vienintelių, jei neskaičiuosime tų žaidėjų, kurie dalyvavo tik viename turnyre, metimų iš trijų taškų zonos taiklumas viršija 40 procentų.
Adas apskritai tapo mūsų rinktinės rekordininku pasaulio čempionatų istorijoje, kai 2014-aisiais į Pietų Korėjos komandos krepšį įpyškino net 6 tritaškius iš 7-ių.
Stebuklus jis išdarinėjo ir vėliau: 2017 m. Europos pirmenybių mače su Izraeliu pataikė kosminę bombą iš savo aikštės pusės, o vokiečiams patiekė akrobatinį tritaškį su pražanga. Maža to, tą patį rudenį SuperAdas suplėšė į skutelius ir Europos taurės turnyro metraščius, kai vien per pirmą kėlinuką atseikėjo 7 tritaškius iš eilės Podgoricos „Budučnost“ ekipai.
Ne kartą savo vertę įrodęs A. Juškevičius buvo tarp favoritų apsivilkti oficialius Lietuvos rinktinės marškinėlius ir šiemet, bet Dainius Adomaitis su savo trenerių štabu nusprendė kitaip – Adą kartu su Gyčiu Masiuliu ir Martynu Echodu atkabino pirmiausia.
Ar nepaskubėta ir neprašauta? Kas iš likusių rinktinės kandidatų gali pretenduoti į snaiperio vardą? Kaip lietuvių žaidimą pakeitė Domanto Sabonio prisijungimas? Kam iš dabartinio penkioliktuko taip pat gresia ankstyva padėka? Ir ar girdint kokios netektys ištiko varžovų gretas išaugo lietuvių šansai Kinijoje žygiuoti toli?
Pokalbis apie tai – artėjančiam pasaulio čempionatui skirtoje DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su treneriu Tomu Purliu.
– Tomai, lietuviai, skirtingai nei rusai Iranui, namuose suomiams nepralaimėjo (80:60), tačiau ir svečiuose ispanams neįkando (70:78). Kaip reikėtų vertinti tuos pirmus du pasirodymus – koks buvo bendras vaizdas ir įspūdis?
– Labiau teigiamai. Reikia suprasti, kad rinktinė kartu teturėjo tik keturias-penkias treniruotes. Žinant, kokia dabar pasiruošimo stadija ir kad rungtynėse su Ispanija neturėjome nei Jono Valančiūno, nei D. Sabonio, vaizdas aikštelėje buvo tikrai labai neblogas. Mano manymu, komanda per metus yra paaugusi, o atskiri žaidėjai – padarę pažangą. Matyti ir tai, kad tie atrankos langai turėjo didelę naudą naujokams – jie neatrodo pasimetę.
– Po itin sudėtingo ir traumomis nusėto sezono susitikime su suomiais starto penkete pasirodė 35-erių su puse metų veteranas Paulius Jankūnas. Kaip, jūsų akimis, jam sekėsi tvarkytis su savo užduotimis?
– Atvirai pasakius, jo fizinė forma iš tikrųjų kelia labai daug abejonių. Tiek gynyboje, tiek puolime mes nematome to P. Jankūno, kurį norėtumėme matyti. Bet mes tikimės, nes jis reikalingas aikštėje. Šiemet jam dar trūksta žaidybinės praktikos – per pastarąjį pusmetį jis sužaidė labai mažai minučių.
– Pirmose dvikovose gal kam kiek netikėtai, bet puikiai užsirekomendavo Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius, atkarpomis neblogai atrodė ir Martinas Gebenas. Ar jau galima teigti, kad ši trijulė braunasi į galutinę sudėtį?
– Kalbant apie ją, turbūt ramiausia yra gynėjų situacija: įžaidėjai – Mantas Kalnietis ir Lukas Lekavičius, atakuojantys gynėjai – Marius Grigonis ir Renaldas Seibutis. Savo ruožtu A. Juškevičiaus atleidimas reiškia, kad R. Giedraitis, kuris gali žaisti ir antru, ir trečiu numeriu, jau tikrai važiuos į Kiniją. O kad ir kaip gerai atrodo ir kokią milžinišką pažangą yra padaręs Žygimantas Janavičius, ko gero, jam šiais metais vietos rinktinėje visgi dar neatsiras.
Daug šansų, kad į čempionatą bus paimtas M. Gebenas, nes ten vykti su vienu tikru penktu numeriu būtų labai rizikinga. Kadangi labai ankšta trečioje pozicijoje, manyčiau, kad Mindaugas Kuzminskas didžiąją dalį laiko turės žaisti kaip sunkus kraštas. Taigi kai ateis lemiamos kovos, o tai, kaip mes žinome, nutiks jau pačioje pradžioje, spėčiau, kad Jonas Valančiūnas, D. Sabonis ir M. Kuzminskas turėtų pasidalinti tarpusavyje tas 80 minučių, o M. Gebenas, jeigu pateks, galbūt gaus keletą minučių.
Dabar pagrindiniai pretendentai atskristi – tai Ž. Janavičius, A. Butkevičius ir E. Bendžius. Eimantas kol kas nerodo gero žaidimo, nors tie jo pramesti metimai net nėra pati didžiausia blogybė. Didesnė bėda – dažnai priimami neteisingi sprendimai, dėl kurių treneris labai pyksta.
– Turbūt galime nė neabejoti tuo, kad pasaulio čempionate varžovai dvigubins J. Valančiūną ir D. Sabonį, todėl kaip oras bus reikalingi taiklūs tritaškiai. Tačiau kol kas jie nekrenta: vienintelis Jonas Mačiulis atakuoja solidžiai (4/6),o visi likusieji tepataiko tik kas ketvirtą tolimą bandymą (10/40). Ar tai gali tapti rimta problema?
– Tai, kad dabar nepataikome, iš vienos pusės gal net gerai. Vadinasi, mes dar turime, kur tobulėti (šypsosi). Manau, kad per tą pasiruošimo periodą bus pagerinta ir fizinė forma, ir išmesta tiek metimų, jog jie pradės kristi.
– A. Juškevičius 2014, 2016 ir 2017-ųjų čempionatuose tritaškius šaudė net 48,1 procento taiklumu (25/52) ir pagal tai buvo be konkurencijos geriausias tarp visų lietuvių. Antras rezultatas, beje, priklauso taip pat į Kiniją jau nepaimtam A. Milakniui (40,6 proc.). Nestebina, kad nė vienas iš jų neprasimušė į rinktinę?
Dėl A. Juškevičiaus patekimo buvau beveik užtikrintas. Bet reikia nepamiršti, kas buvo jo tiesioginis konkurentas dėl tos vietos – tai R. Giedraitis, kuris visą praėjusį sezoną rodė stebėtiną taiklumą (Europos taurėje – 42,1 proc.). Dar jis ir aukštesnis už A. Juškevičių ir geriau veržiasi link krepšio. Todėl panašu, kad šiuo atveju treneris pasirinko tą variantą, kuris visus metus žaidė gerai.
Visi įsitikinome D. Sabonio aikštės matymu ir perdavimų galimybėmis – kaip jis sugeba laiku ir vietoje viską atlikti. Būnant jam aikštėje kitiems reikės tik būti pasiruošusiems ir sulaukus kamuolio paleisti taiklų metimą. R. Giedraitis – vienas iš tų, kurie tikrai gali pataikyti, R. Seibutis – kitas, A. Butkevičius – taip pat pagerinęs savo metimą.
Daug kas priklausys ir nuo psichologijos. Nes kartais stringa ir geri metikai, pavyzdžiui, A. Milaknis paskutiniame Europos čempionate tikrai neblizgėjo, Martynas Gecevičius – irgi. O jie gana vienpusiški žaidėjai ir praktiškai tik tą ir temoka daryti. Tuo metu trenerio vizija – turėti kuo universalesnius ginklus, galinčius apžaisti priešininkus ir vienas prieš vieną.
– Tomai, artėjant čempionatui tęžta jo dalyviai. Štai JAV rinktinė apskritai neturės vos ne 50 garsiausių savo pavardžių. Nieko supergalingo nepavyko surinkti ir Kanadai, kuriai padėti atsisakė NBA desantas – Andrew Wigginsas, Jamalas Murray'us, Tristanas Thompsonas, Dwightas Powellas, Shai Gilgeous-Alexanderis, Dillonas Brooksas, Trey'us Lylesas, R. J. Barrettas ir kiti. Kiek tai keičia svarstykles mūsų grupėje?
– Be abejo, viskas keičiasi. Tai – labai aukšto lygio žaidėjai, vieni savo komandų lyderiai NBA lygoje. Mes džiaugiamės, kad Kanada silpnėja. Bet aišku, čia bus tik vienerios rungtynės ir mes jokiu būdu negalėsime atsipalaiduoti. Jie vis tiek turės kelis NBA žaidėjus, o toje lygoje nėra nė vieno, neverto ten būti. Taigi lengva nebus.
Lietuvos rinktinės žaidėjų tritaškių taiklumas procentais 2014-2018 metų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse (įtraukti tik tie žaidėjai, kurie per šį laiką dalyvavo mažiausiai dviejuose turnyruose):
