Šį sezoną po beveik 16 taškų NKL čempionate renkantis talentas „Ryto“ tinklalaidėje papasakojo apie pirmuosius savo žingsnius krepšinyje, patirtį augant, panašumus ir skirtumus su tėčio žaidimo stiliumi bei kosminę atmosferą derbyje su Kauno „Žalgiriu-2“.
Apie krepšinio pradžią
Manau, kad tas krepšinio kelias prasidėjo dar tada, kai net nežinojau ir nesuprasdavau, jog tėtis žaidė. Nuo mažų dienų turėdavau tą pakabinamą krepšį ir tai buvo mano mėgstamiausias žaislas. Krepšinis mane sužavėjo jau nuo gimimo. Pamenu, tėtis atvedė mane į savo krepšinio mokyklą, atėjau, viskas kaip ir buvo gerai, ir 6 metų jau pradėjau sportuoti.
Apie patirtį „Perlo“ komandoje
Pradžioje buvo labai keista žaisti prieš vyrus, kurie yra gero lygio. Gavau labai daug pasitikėjimo ir pamokų iš Arvydo Gronskio, tad norėčiau jam padėkoti, nes duodavo avansu minučių ar tiesiog įmesdavo į ugnį, tai gavau daug patirties. Iš tikrųjų atėjęs iš Moksleivių krepšinio lygos net nebuvau supratęs, kiek platus tas krepšinis ir kiek yra įvairių detalių. Per praėjusius metus išmokau tikrai panašiai kaip per tuos visus metus MKL. Pernai buvo įdomūs ir svarbūs metai.
Apie tėčio įtaka krepšiniui
Tėtis tikrai nemažai prisidėjo, nes žinai, kad turi žmogų, kuris gerai supranta krepšinį ir žino, kada nuraminti, žino, kas blogai, kas negerai, kur reikia tobulėti. Kadangi nuo mažų dienų jis matė, kaip aš augu ir ko man reikia, ko negaliu daryti ar ką reikia tobulinti. Kartu žiūrime nemažai krepšinio, analizuojame, ties krepšiniu jis bando visko išmokyti, atiduoti, ką turi sukaupęs.
Apie panašumus ir skirtumus su tėčio žaidimu
Tėčio stipri savybė buvo veržtis, aš irgi šį elementą dažniausiai naudoju. Tačiau man trūktų fizinės jėgos ir tų duomenų, nes jis iš prigimties labai stiprus buvo, aš to nepaveldėjau gaila (juokiasi). Mes panašūs tuo, kad abu veržlūs, kibūs gynyboje. O skiriamės tuo, kad tėtis buvo toks labiau renkantis taškus, o aš labiau mėgstu vadovauti, tą perdavimą atiduoti. Aš pranašesnis gal tuo aikštės matymu šiek tiek. Na, tikiuosi (juokiasi). Save įsivaizduoju labiau kaip kuriantį progas kitiems žaidėją.
Apie namų rungtynes prieš „Žalgirį-2“
Buvo vienareikšmiškai įspūdingiausios rungtynės gyvenime. Net keista buvo išeiti, kai mes dažniausiai išeiname apšilti likus 30 min. iki rungtynių, nes būna keli žiūrovai, toks ramus išbėgi. O dabar išėjus prasidėjo skanduotės, apšilimą darai ir šiurpai bėga, nors dar daug laiko, žiūrovai renkasi, „B tribūna“ skanduoja.
Iš tikrųjų to spaudimo aišku yra, čia tiek žmonių žiūri, bet kažkaip išeini, išmeta ginčo kamuolį ir po to jau tik malonumas. Visi skanduoja, tu susikoncentruoji į krepšinį ir atsijungia smegenis. Įmeti taškus, atsisuki, visi tave palaiko. Man per apšilimą tikrai kojos truputį drebėjo, kūnas visas ėjo šiurpais, buvo to tikrai.
Apie Eurolygos jaunimo titulą
Turbūt viena pagrindinių priežasčių, kodėl laimėjome, tai kosminė atmosfera. Žiauriai linksma, visi palaikėme vienas kitą. Kaune, kai buvo atranka, tai nelabai nustebino, nes ten dideliais skirtumais laimėjome. O vėliau žaidžiau MKL rungtynes ir sužinojau, kad su „Real“ grupėje būsime, tai truputį suabejojome. Kai juos nugalėjome, supratau, kad privalome laimėti ir kai tai padarėme, buvo kažkas beprotiško.
Apie laisvalaikį
Turiu nedaug laisvo laiko, darbo dienomis jo išvis beveik nėra. Namie sėdėti mane nervina, tad būna įvairiai, kad ir su draugais į miestą išeiname, turiu tą žmonių ratą, su kuriais galiu praleisti laisvalaikį. Aišku, mėgstu ir prie kompiuterio pasėdėti. Būna, kai išeina NBA 2K naujausias, tai nuo rugsėjo iki gruodžio žaidžiu 2K, nuo gruodžio iki vasario „League of Legends“, „Counter-Strike“, įvairiai. Futbolą irgi žaidžiu, domiuosi.
Apie „B tribūną“
Mano nuomone, Lietuvoje nėra tokios palaikymo komandos, kuri turi tokią didelę bendruomenę, kuri gali surinkti daug žmonių ir į išvykas, tai Lietuvoje jie yra geriausi. O man asmeniškai šeštadienį žaisti buvo kosmosas, taip jausti tą šeštą žaidėją aikštelėj, iš tikrųjų sunku apsakyt tikrai. Kieti bičai.
Apie „Ryto“ reikšmę
Tai reiškia daug, nes nuo vaikystės žiūrėdavau tą krepšinį ir kai būdavo parašyta „Vilnius“ tai net nėra tų klausimų, jog gali sirgti už kitą komandą. Ir kai nuo mažų dienų palaikai, domiesi, tai įaugo į kraują ir dabar sunku būtų įsivaizduoti palaikant kažką kitą. Būdamas 7-8 metų žiūrėdavau per televizorių, o dabar yra ir realių galimybių praverti tas pagrindines komandos duris. Tai yra viena iš tų siekiamybių.
