Bevaikštinėjant po išpuoselėtą 4 ha teritoriją, apžiūrint ekspozicijas, galima praleisti kad ir visą dieną. Šešiuose muziejaus pastatuose (name, svirne, klėtelėse, kluone ir kt.) įrengtos modernios interaktyvios ekspozicijos apie bites bei bitininkavimą nuo seniausių laikų. Pateikiama nemažai filmuotos medžiagos, įgarsintų teksto anglų, rusų, vokiečių kalbomis, vaikams pritaikyti įdomūs žaidimai, dėlionės, rašoma Ignalinos rajono savivaldybės pranešime spaudai.

Bitininkystės muziejus (Linos Kovalevskienės nuotr.)

Kasmet gegužės mėnesį minima Bitės diena, birželį švenčiamos baltiškosios Rasos. Liepą muziejus kviečia į liepų žydėjimo šventę, o per Žolines čia vyksta didelė ir graži, daug žmonių sukviečianti Medkopio pabaigos šventė.

„Tai nuostabus gamtos kampelis ir unikalus muziejus. Esame lėto turizmo vieta. Turime liepų kalną su 250 liepų, kurių žydėjimas tiesiog užburia. Atvykstantiems siūlome ir ramų poilsį hamakuose, ir 13 edukacijų – nuo žvakių liejimo iki kvapų terapijos. Muziejus turi ir savo bityną, kuriame gyvena taikios, kilmingos bitės. Esame ne bet koks, o prezidentines bites auginantis muziejus – jau nuo 2005 m. auginame ukrainietiškas bites.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka mūsų prezidentui Valdui Adamkui padovanojo 3 bičių šeimas, kurias ir priglobė mūsų muziejus. 2018 m. „Tarptautinės Bitės dienos“ proga prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo savo bičių šeimą. Taigi svečius vaišiname ir prezidentinių bičių medumi“, – pasakoja šią vietą tiesiog įsimylėjusi muziejaus vadovė Danutė Indrašienė.

Šią vasarą pas bitutes lydi nauja muziejaus ekskursijų vadovė Austėja Snarskytė. Austėja ne tik pagal pašaukimą linkusi prie bičių bei bičiulystės, bet ir pagal vardą jai tinka globoti bites. Kita naujiena – tai naujas interaktyvus „Bičių istorijos“ žaidimas. Gegužės 20-ąją, minint Tarptautinę bičių dieną, atidaryta nauja meniška paroda. Danutė labai džiaugiasi kluono salėje pristatomais menininkės Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės paveikslais ir žolynų kompozicijomis.

Muziejus kviečia pažinti ir pajausti, pamatyti bei išgirsti, pažaisti ir pailsėti. Kalvos šlaite, kur išsidėstę senoviniai gulstieji bei statieji kelminiai aviliai, visus ateinančius pasitinka lietuvių bičių dievo Babilo skulptūra. Aplankius senąją pirkią, pasijaučiama kaip pas bitininką namuose, svirne – kaip dūzgiančioje bičių šeimoje, tvartelyje – tarsi bitininko dirbtuvėse. Austėjos klėtelė atveria iš amžių glūdumos ateinančias mitologines paslaptis, žolelių galias ir kvapus.

Prie klėties – senovės lietuvių aukuras deivės Gabijos garbei. Čia pat ir didingos ąžuolinės skulptūros, vaizduojančios keturių tautų, tarp jų ir lietuvių, mitus. Žalčio klėtelė skirta vienišių meditacijai. Liepų kalne, ant antros kalvos, laukia smagūs pasiūlymai šeimoms – kvietimai paskrajoti sparnuotosiomis sūpynėmis, bičių korio pavidalo smėlio dėžės, gamtos terapija hamakuose po liepomis, bičiuliški pašnekesiai pavėsinėse. Visas muziejus yra ypatingas kompleksas, kur žmogus nurimsta, išgyvena gerus jausmus, leidžia sau tiesiog būti.

Bitininkystės muziejus (Linos Kovalevskienės nuotr.)

Stripeikiai – bene seniausias Aukštaitijos nacionalinio parko kaimas. Pirmąsyk paminėtas Livonijos kronikose 1357 metais, o šalia dunksantis pilkapynas skaičiuoja jau antrą tūkstantį metų. Bitininkystė čia buvo vienas iš svarbių pragyvenimo šaltinių. Duoklę Vilniaus vyskupui priklausančiam Labanoro dvarui kaimas mokėjo medumi ir vašku. Jau tuomet Stripeikiai garsėjo bitininkyste.

Muziejus pradėtas kurti 1978 metais buvusioje sodyboje. Muziejaus sumanytojas, įkūrėjas ir ilgametis vadovas šviesios atminties Bronius Kazlas. Dvasingos asmenybės vizijai buvo lemta išsipildyti. B. Kazlo pastangos ir atkaklumas nulėmė sumanymo įgyvendinimą. Veiklą pradėjęs 1984 metais, muziejus greitai tapo lankomiausiu Aukštaitijos nacionalinio parko objektu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją