Išvykus iš Kauno, pirmas sustojimas laukė netoli Domeikavos miestelio, Radikių kaime (Kauno r.), šalia kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta – čia stūkso ypatingas gamtos papuošalas, Lantainių piliakalnis, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Neries vingius, sužaliavusias pakrantes, tolumoje nusidriekusį bekraštį medžių kilimą.
Sekanti stotelė – maždaug už dešimties kilometrų, greta miško tyvuliuojantis Drąseikių karjero tvenkinys – saulės nutvieksta medžių žaluma ir vandens mėlis sukuria puikų peizažą, kurį neabejotinai verta pamatyti. Tačiau didžiausi įspūdžiai dar buvo priešaky.
Pavažiavus ta pačia kryptimi dar kelis kilometrus, atsidūrėme jau Jonavos rajone.
Dėmesį iškart patraukė nuoroda link Andriuškonių atodangos, esančios maždaug už pusės kilometro nuo pagrindinio kelio. Toliau maršrutas į dešinę driekėsi vaizdingomis apylinkėmis miško keliuku, kuris vietomis buvo šiek tiek apsemtas, molingas, bet lengvai įveikiamas pėsčiomis, tad automobilį palikome prie nuorodos.
33 metrų aukščio, apie 100 metrų ilgio atodanga sukėlė neišdildomus įspūdžius – panorama į Nerį, abu krantus supantį mišką, šlaitus galėtų drąsiai konkuruoti su gražiausiomis Lietuvos vietomis, priversti aikčioti iš susižavėjimo ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio turistus.
Ne mažiau stulbinantys vaizdai atsivėrė ir nuvykus į Mažųjų Žinėnų piliakalnį – nuo Andriuškonių atodangos reikėjo grįžti į plentą ir pavažiuoti juo tolyn ta pačia kryptimi maždaug 1-2 kilometrus, iki atitinkamos antros nuorodos dešinėje.
Reginys nuo 43 metrų aukščio privertė pamiršti, kad egzistuoja aplinkinis pasaulis – čia valandų valandas galima grožėtis ypatingu upės ir miškų, salų, šlaitų paveikslu, kuriam neprilygtų nė vieno dailininko teptukas.
Tiesa, palijus takeliai prie aukšto skardžio čia slidūs, tad vertėtų pasirūpinti patogesne avalyne ir, aišku, nepamiršti atsargumo.
Kitame Neries krante taip pat driekiasi taip pat kerinčios vietos, tik iki jų reikėtų vykti jau kitu keliu – už Karmėlavos sukti į kairę link Senojo Kauno kelio ir privažiuoti Salupių kaimo (Jonavos r.) apylinkes.
Ten nuo skardžio galima ne tik gėrėtis vaizdais į tyvuliuojančius vandenis, bet ir ne vieną kilometrą keliauti pėsčiomis ypač gražiais miško takeliais, šalia kurių įrengta daugybė poilsiaviečių – suoliukai, stalai, pavėsinės, laužavietės.
Lietuvoje yra daugybė puikių vietų, neretai jos būna beveik ranka pasiekiamos nuo kraštų, kuriuose gyvename – reikia tik rasti laiko ir noro jų paieškoms.
