Akis bado netvarka
Prie pagrindinio krašto kelio Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys Gireišių kaime esančio Struvės geodezinio lanko punkto aplinkos tvarkymo projektas įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir rajono biudžeto lėšomis 2012 m. pabaigoje.
Tai yra UNESCO paveldo objektas, prie kurio sustoja pro šalį vykstantys turistų autobusai. Tačiau akis bado neprižiūrimi, atlapomis durimis tualetai. Nors projektui įgyvendinti buvo skirtos didžiulės lėšos – beveik 227 tūkst. litų, tačiau tualetai įrengti kaip viduramžiais. Juose – turistų paliktos „krūvelės“, smarvė, duris laikančios spyruoklės „pavargusios“, o uždaryti duris net labai norėdamas nepajėgsi, nes sunkiai sueina užraktas. Žodžiu, UNESCO paveldo objektą „puošia“ smarvė ir turistų paliktas „turtas“.
Kas atsakingas už aplinkos ir tualetų priežiūrą, kaip žadama taisyti situaciją, pasidomėjome Panemunėlio seniūnės Dalios Dubenčiukienės ir Rokiškio rajono vietos veiklos grupės (VVG) vadovės Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės.
Nekultūringi lankytojai
Seniūnė pripažino, kad atokiau nuo gyvenamųjų namų įkurtas objektas kelia nemažai bėdų. Jos žiniomis, netvarką palieka pravažiuojantys žmonės, o naktį „pasidarbuoja“ jaunimas. Už aplinkos tvarkymą ir tualetų priežiūrą atsakinga seniūnija. Ji samdo įmonę, kuri dukart per metus išsiurbia tualetų duobes. Pastarąjį kartą tai padarė praėjusią savaitę. Anot seniūnės, tualetai ir jų aplinka nuolat apdergiami, į duobes primetama drabužių, kitų nereikalingų daiktų, todėl keblu išsiurbti jų turinį, kartą dėl to buvo sugadinta technika, tad sunku surasti šiuos darbus atliekančią įmonę.
„Tualetai prižiūrimi nuolat – pilamos chlorkalkės, darbininkai tvarko aplinką, tačiau problema išlieka – tai nekultūringi žmonės. Randame net sulaužytus suoliukus, keitėme durų spyruokles. Visus tvarkymo darbus savo lėšomis atlieka seniūnija“, – teigė D. Dubenčiukienė.
Kita problema nuo seniūnijos nepriklauso. Tai tualetus apsemiantis paviršinis vanduo.
Siūlo nepasiduoti
R. Stankevičiūtė-Vilimienė įsitikinusi – negalima pasiduoti vandalams ir belieka kantriai tvarkyti. Ji pasigenda mobilizuoto požiūrio. „Šiam paminklui reikia kultūrinių iniciatyvų, nes kultūrinė erdvė atitinkamai nuteikia žmogų. Muziejuje bet kur nemėtome popierėlių“, – palygino pašnekovė ir teigė, kad tuo turėtų užsiimti Panemunėlio bendruomenė ir visi, kuriems rūpi krašto ateitis. Be to, siūlė organizuoti vietinių gyventojų talkas objektui tvarkyti. „Jei nėra pilietinės iniciatyvos, tai dirba seniūnija“, – situaciją apibendrino R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
Nuvylė
2012 m. įgyvendinus projektą, kritiškai jį vertino ir idėjos autorės architektės Vita Bartininkaitė ir jos kolegės Aistė Rakauskaitė bei Milda Sviatikaitė. Jas galutinis rezultatas nuvylė. Pasak architekčių, įgyvendinta vos 1–5 proc. jų sumanymo, mat statybose įsivyravusi stagnacija: kiekvienas gamina tik tai, ką sugeba, nenori tobulėti, atsinaujinti, todėl visos pakelės, miškai ir sodybos atrodo vienodai, tad šis objektas tapo eiline pakelės poilsiaviete.
