Pirmųjų siaubo namų Alytuje šeimininko Evaldo paklausus, ar nebaisu būti pionieriais šioje srityje, jis kuo ramiausiai atsako, kad ne tik nebaisu, bet ir smagu. Patyręs tatuiruočių meistras teigia, jog viskas prasidėjo nuo pomėgio daryti tatuiruotes su siaubo elementais. Tokios silpnybės, kaip baimės, fobijos, anot Evaldo, taip pat užima svarbią vietą žmogaus gyvenime – žvelgiant per šią prizmę ir buvo pabandyta atrasti kitokių „linksmybių“.

„Aš esu tikras siaubo mėgėjas, man labai patinka išsigąsti, pajausti užplūstantį adrenaliną. Ieškodami tokių linksmybių su žmona nusprendėme apvažiuoti visus Lietuvos siaubo kambarius. Kituose šalies miestuose pabėgimo kambarių – tikra begalė: nuo tamsoje skendinčių kalėjimų iki siaubą keliančių psichiatrijos klinikų ar net faraono kapaviečių, tačiau Alytuje nebuvo nė vieno, – viešbučio atsiradimo istoriją pasakoja alytiškis ir prisimena, kad kai buvo dar visai mažas vaikas, maždaug 1991 metais, Alytaus Jaunimo sodo parke buvo matęs siaubo kambarį. – Tai buvo mažas kambarėlis su veidrodžiais, šalia stovėjo kiti atrakcionai, bet vėliau viskas sugriuvo ir nieko nebeliko. Mūsų miestas Alytus toks nustekentas, nieko mes neturime, todėl norisi kažkaip pritraukti žmonių, nes dabar turistai į Alytų atvyksta tik dėl Baltosios rožės tilto.“

Apžiūrėjęs Lietuvoje veikiančius pabėgimo kambarius Evaldas nusprendė į Alytų „sugrąžinti“ vaikystėje matytą siaubo kambarį, ir ne bet kokį, o tokį, kokio niekas kitas dar nebuvo padaręs.

„Mūsų baimės viešbutis yra pats didžiausias Lietuvoje – jo plotas net 2200 kv. m.
Čia veikia kino, šokių salės ir kitos įdomios erdvės, tačiau negaliu visko išduoti – reikia išlaikyti intrigą.“

Siaubo viešbutyje apsigyveno ne tik siaubo filmų personažai, bet ir mistinio pasaulio atstovai – raganos ir kitos būtybės. „Esu siaubo filmų gerbėjas, o mėgstami siaubo filmai tapo atspirties tašku atrinkti siaubo namų personažus“, – sakė Evaldas.

Viešbutyje yra visos sąlygos, būtinos siaubo namams, – slegianti muzika, pagardinta specialiais garsais, – šauksmais, vabzdžių krebždesiu, vaikišku juoku. Anot Evaldo, čia lyg filmavimo aikštelėje naudojami siaubo filmams būdingi garsai. Savo vaidmenį atlieka ir apšvietimas – prieblanda, žvakių šviesa.

Visa parą, 7 dienas per savaitę dirbantys siaubo namai siūlo dvi programas – dieninę, trunkančią kelias valandas, ir 5–6 valandų trukmės naktinę. Dieninės programos metu visi dalyviai, norėdami ištrūkti iš viešbučio, drauge mėgina įveikti užduotis. „Apsistoti“ siaubo viešbutyje galima tik nedidelėmis grupėmis ir tik iš anksto rezervavus kambarį.

Kam dieną pritrūksta šiurpuliukų, Evaldas kviečia į specialius naktinius seansus. „Ši pramoga skirta aštrių pojūčių ieškotojams. Animatoriai laukia lankytojų pačiose netikėčiausiose vietose ir sukelia tikrą šoką. Be to, visi naktinės programos dalyviai būna išskiriami ir uždaromi skirtinguose viešbučio kambariuose. Bandydami surasti vieni kitus jie klaidžioja koridoriais, susiduria su siaubo filmų personažais, ir visa tai vyksta visiškoje tamsoje, žvakės dega tik keliose vietose. Patikėkite, šios programos metu baimės būna labai daug. Darome viską, kad draugus surasti būtų kuo sudėtingiau. O juk mūsų viešbutyje ir bepročių, ir raganų gyvena, todėl kartais draugams ir pagalbos gali prireikti...“, – pasakojo siaubo viešbučio įkūrėjas.

Dėl lankytojų saugumo visi koridoriai yra filmuojami, todėl organizatoriai mato, kur žmonės klaidžioja, kaip jie reaguoja į animatorius. Pasak siaubo viešbučio savininko, turintiems sunkių širdies ligų tokių pramogų nerekomenduoja, taip pat reiktų pasisaugoti vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Lankytojus įleidžiame nuo 16 metų, tačiau tik su tėvų sutikimu. Esame parengę sutartis, jas atvykus reikia pasirašyti. Vis dėlto mūsų pramogas dažniausiai renkasi asmenys nuo 25 metų ir vyresni“, – sako Evaldas ir priduria, jog lankytojams rekomenduoja atvykti su paprastesniais drabužiais arba atsivežti ką nors persirengti.

„Klausiate, kam tai reikalinga? Kai kurie žmonės net keturiomis bėga, todėl su suknele tai daryti nebūtu patogu“, – intriguoja pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt