Citata: „Jei vieną gražią vasaros dieną jūs išsirengsite į didelę ir labai įdomią kelionę mėlynuoju Nemunu, pasiimkite su savimi ir šią knygą. Ji padės „nepaklysti“ Nemuno vingiuose. Prieš išplaukiant į kelionę norisi kai ką patarti bei nurodyti.“
© DELFI / Andrius Ufartas

Ką pagalvojote perskaitę šias eilutes? Reklaminis tekstas ar ištrauka iš knygos „Nemunu per Lietuvą“, kurią parengė žymus gamtininkas, vaikų rašytojas, fotografas Selemonas Paltanavičius? Nieko panašaus! Jūs esate neteisūs! (bet tikiuosi, kad yra bent keletas skaitytojų, kurie įtarė klastą ir suabejojo...) Tai – ištrauka iš 1959 metų knygos „Nemuno vingiuose“, kurią po ekspedicijos Nemunu parašė vaikų rašytojas Anzelmas Matutis. Kas galėtų suabejoti, kad vaikų rašytojai – pramuštgalviai keliautojai, rašoma pranešime spaudai.

Nemuno aukštupys, fotografas Aivaras Vilkas, UAB „Media 3“ Anzelmas Matutis pieštuku matuoja Nemuno gylį, V. Stanionio nuotrauka iš knygos „Nemuno vingiuose“
Nemuno aukštupys, fotografas Aivaras Vilkas, UAB „Media 3“ Anzelmas Matutis pieštuku matuoja Nemuno gylį, V. Stanionio nuotrauka iš knygos „Nemuno vingiuose“
© Organizatorių archyvas

Keliaujame ir mes. Aš, Danguolė Kandrotienė, leidyklos direktorė, ir knygos „Nemunu per Lietuvą“ sudarytojas Selemonas Paltanavičius. Keliaujame panemuniais pristatydami naujai išleistą knygą. Prie mūsų draugijos prisijungia dar vienas ar du ekspedicijos dalyviai, todėl renginys kiekvieną kartą – vis kitoks. O ir pasiklausyti mūsų suguža pilnos salės, daugelis jų sutiko ir palydėjo nacionalinės ekspedicijos dalyvius 2015 ir 2016 metais.

Žmonėms įdomu, kas vyko už kadro, kas nutiko, ko nebuvo parodyta LRT laidose (ar buvo nepadoru rodyti). Pokalbiai – šilti, draugiški, tai ir paplepėti norisi kaimyniškai, ne valdiškai. Tai daugiau nei natūralu, bet paliksim šiuos „saldainėlius“ kitam kartui.

Nors daugelis gyvena prie Nemuno, bet retas kuris domisi pačia upe, daugiau ekspedicija, todėl tenka kamantinėti pačiai.

– Selemonai, jūs tas žmogus, kuris matė visą Nemuną. Koks jis pačioje pradžioje? – klausiu ir prašau parodyti žmogiškai.

Žymus gamtininkas šypsosi ir dažniausiai plačiai išskečia rankas:

– Kaip du Selemonai, – sako. – O iš tikrųjų tai Nemuno pradžia nelabai romantiška – paprastas melioracijos griovys. Įsibėgėjęs peršoktum, nes tos pelkės, iš kurių Nemunas išteka, – jau žmogaus rankos palytėtos. Kaip ir nemažai šaltinių ar upeliukų Lietuvoje.

2016 metų ekspedicijos metu Nemuno ištakų Selemonas Paltanavičius ieškojo kartu su Zita Kelmickaite. Nebuvo paprasta jas surasti, nes niekas nuorodų į melioracijos griovius nestato. Ima vandens šaltinį žymėti tada, kas šis ima žmogui diktuoti savo sąlygas: kerta kelius, klampina ratus ir priverčia keisti kelionės kryptį. Kam įdomus nedidelis upeliokas?

Nenuostabu, kad beieškodami keliautojai pametė kelią, tad teko klausinėti vietinių žmonių. Sustojo prie dirbtinėmis gėlėmis apkaišyto kryžiaus ir dairėsi. Bet Zita Kelmickaitė nebūtų Zita, tą ekspedicijos dalyviai puikiai žino – ji gali ir akmenį prakalbinti. Pakalbino pirmą pro šalį skubantį ir ėmė klausinėti, kas ir kada kryžių puošia, ko visi taip ryškiai tvoras dažo ir kur tas Nemunas pasidėjo. Vietiniai savo ryškių tvorų nesibodi, sako, kad jos labai gražios ir jų kaimą puošia. O štai Nemuno reikia ieškoti ta kryptimi. Ir ranka pamoja.

– O Nemunas? – Zitai vėl smalsu. – O kaip jūs vadinate Nemuną?

– Nemunas – tai mūsų tėvelis. Mūsų upelė. Turime ir ežerų, bet Nemune vanduo švarus, visokių žuvų plaukioja, – atsako vietiniai, pamalonindami lietuviams širdis.

– Plaukioti tai gal ir plaukioja, – šypsosi Selemonas Paltanavičius, – bet labai mažos žuvys, nes tas mūsų tėvelis – nedidukas. Sunku net įsivaizduoti, kad mūsų Nemunas gali toks būti. Pradžioje ir vadintas taip, kaip atrodo, – Nemunėliu, Nemunioku. Nemunu jis jau tampa priglobęs daug stambesnius pirmuosius savo intakus – Usą ir Lošą.

– Ir plaukti Nemuno aukštupiu – nemažas iššūkis. Ir dėl jo seklumo, ir dėl daugybės vingių, ir net ne gamtinių kliūčių, – priduria laivadirbys ir 2016 metų nacionalinės ekspedicijos laivo kapitonas Simas Knapkis. – Kai kur vandens – vos per sprindį, tėkmė nepaiso fizikos dėsnių. Rėvos, akmenys, medžių rąstai. Su baidare gal ir praplauktum, o čia – mediniai sunkūs laivai!

– O ne gamtinės kliūtys? – smalsauju.

– Saugomi objektai! Ir seniokai pareigūnai su aprūdijusiais šautuvais. Baltarusijoje kiekvienas tiltas yra supersaugomas strateginis objektas. Nemažai reikia liežuviu pamalti, kad be leidimo po kokiu mediniu tiltu praplauktum. Nekalbant jau apie užtvankas ir elektrinę – ten jau teko traukti laivus lauk ir apsivežti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (16)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (36)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (7)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (170)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (160)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Valionis: bandymus dabar gaivinti santykius su Lenkija reikėtų vertinti atsargiai (69)

Nors atkurti šiltus santykius su Lenkija reikia, tačiau bandymus juos gaivinti būtent dabar...

Mokslininkai mano suradę atsakymą, kodėl pasimatymai taip jaudina (5)

Jūs tikriausiai žinote tą jausmą. Sukaupę visas jėgas ir drąsą ir apgalvoję pačius...

Neįtikėtinai daug lietuvių stresą patiria kasdien: gydytoja pataria, kaip su tuo kovoti (23)

Žmonijos pradžioje stres o sukeliamos fiziologinės reakcijos buvo labai reikalingos – nuo jų...

Nijolės Pareigytės-Rukaitienės gyvenime – pokyčiai: kelia sparnus iš uostamiesčio (18)

Atlikėja ir renginių vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė jau kuris laikas su šeima gyvena...

Pro suknelės kraštą pasirodžiusi krūtis šokėjos ant ledo pasirodymą pavertė košmaru (87)

Prancūzijos sportininkė Gabriella Papadakis ant ledo olimpinėse žaidynėse patyrė moteršką...