1. Kirkilų apžvalgos bokštas. Tai – 32 m aukščio bokštas, kuris primena stačią valtį. Nuo jo atsiveria įstabus vaizdas – Kirkilų draustinio ežerėliai, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu nusidažo įvairiomis spalvomis. Be to, atvykę vis kitu metų laiku išvysite alternatyvų vaizdą – 30 karstinių įgriuvų būna apsemtos skirtingais lygiais. Na, o netoliese dar galite pamatyti aukščiausią beržą Lietuvoje, kuris 2 metrais aukštesnis už apžvalgos bokštą.
2. Žaidimai. Panašu, kad kuo mažesnis kraštas, tuo labiau jis bando išsiskirti. Biržiečiai kenčia nuo nuolat atsiveriančių smegduobių, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mantagailiškių dvaro parke netolygus žemės paviršius „Rinkuškių“ alaus daryklos savininką Sigitą Kalkį įkvėpė sukurti montebolą. Šis žaidimas buvo sugalvotas 2010 metais ir pirmą kartą išbandytas Mantagailiškio dvaro 20 ha peizažiniame parke. Šio žaidimo principas pataikyti specialų kamuolį į parko pievoje įrengtas duobutes atliekant kuo mažiau spyrių.
Montebolo žaidimas įtraukia, nes tenka įveikti unikalias kliūtis, kurios yra natūraliai susiformavusios įgriuvos. Žaidžiant svarbiausia nekliudyti kito žaidėjo kamuolio. Paprastai tariant – tai futbolo ir golfo derinys, kuris netikėtai įtraukia. Trukmė 3-4 valandos, įveikiamas tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, o dalyvių skaičius gali būti nuo 5 iki 63. Verta pradėti treniruotis jau dabar, nes 2020 bus organizuojamas montebolo čempionatas.
Kita anksčiau negirdėta pramoga – karavas. Pasirodo, tai kortų žaidimas, kuris lošiamas šiaurės Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje. Jis žaidžiamas poromis. Išskirtinis aspektas – jo metu žaidėjai negali vienas su kitu kalbėtis, o su porininkais gali bendrauti tik sutartiniais ženklais, kuriuos priešininkai bando nuspėti. Nuo to, ir priklauso, kam nusišypsos sėkmė.
Šio žaidimo pavadinimas suteiktas ir vienam barui Biržuose. Į jį mus nuvežė tam, kad patirtumėme autentišką miestelio gyvenimą. Ir iš tikrųjų, ten buvo susirinkusi didžiulė vyrų kompanija, kuri pliekė kortomis ir nekreipė į virš 20 į juos spoksančių nepažįstamųjų.
3. Karvės ola ir Ievos duobė. Karvės ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje. Speleologai spėja, kad jai – apie 200 metų. Į ją galima nusileisti laiptais, tačiau rudenį ir žiemą būkite atsargūs – jie būna gan slidūs, be to yra pakrypę, tad nejučia kiaurymę galite pasiekti ir greičiau.
Biržų turizmo centre galima atrasti informacijos, kad per vieną medžioklę Mantagailiškio dvarininko skalikas, besivydamas kiškį, skuodė taip arti Karvės olos krašto, jog paslydęs įsivertė į ją. Šeimininkas, gailėdamas brangiai įsigyto šuns, už 25 rublius tuoj pat pasisamdė vieną raumeningą vyriškį jį gelbėti. Šis, surišęs kelias vadeles ir vienu galu persijuosęs, o kitą apsukęs apie medį, nusileido į gilią prarają, kur inkšdamas plūduriavo skalikas. Susirinko nemažai smalsuolių. Ilgokai palaukus, bet vis negirdint sutarto signalo, buvo nekantriai timptelėtos aukštyn vadelės ir ištrauktas nebegyvas šuns gelbėtojas. Apsižiūrėta, kad be pėdsakų kiaurymėje jau dingęs ir numylėtasis skalikas.
Taip pat sklinda legendos, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas. Juokaujama, kad nuo to ir kilo įgriuvos pavadinimas. Be to, yra kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves.
Ievos duobė yra netoli žymiosios Karvės olos. Tai mažiau žinoma ir tyrinėta karstinė smegduobė šiaurės Lietuvoje, įtraukta į valstybės saugomų geologinių objektų sąrašą 2007 m. Be to, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, galima rasti ir daugiau žymių įgriuvų, tai – „Geologų“, „Velykų“, „Lapės ola“. Taip pat kraštovaizdžio draustinyje yra įrengtas smegduobės „Barsuko ola“ pažintinis geologinis pėsčiųjų takas.
4. Biržų pilis. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė tokia Lietuvoje. 1989 m. pilies rūmuose atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“. Dabartinė šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė atskleidė daug paslapčių apie pilį, tačiau labiausiai prajuokino jos pateiktas faktas, kad senuose metraščiuose pateikiama švedų diplomatijos pamoka, kaip reikia įžengti į LDK per Livonijos sieną. Svarbiausias taikinys buvo Biržų pilį juosianti siena, dėl to kareiviai pirmiausia turėjo patekti į biržiečių kiemus. Tad švedams tekdavo išmokti tris žodžius, kurie padėtų pasibelsti į biržiečių širdis. Vargu, ar tai jums bus netikėta – tie žodžiai buvo – „gal turite alaus?“
5. Maistas. Pasirodo, Biržai garsėja ir keliais neįprastais maisto patiekalais. Kokorai primena žemaičių blynus. Tai – senovinis lietuvių valgis. Tradiciškai kokorai kepami ant riebalais išteptos skardos krosnyje ar orkaitėje. Jų forma – plokščia ir apskrita kaip maltinių arba pailga, o viduje gali būti troškinti arba rauginti kopūstai. Skonis nenuvylė – vis kažkas naujo ir, žinoma, žemaičių blynų alternatyva vegetarams. O, jei dar šalia sviestinis padažas...
Nors laikas Biržuose neprailgo net prastu oru, tačiau tikrai norisi visa tai patirti ir vasarą!
