Kraštas puoselėja savitas tradicijas, išsiskiria natūralios gamtos grožiu ir žvejų miesteliais. Čia rasite ir modernias prieplaukas, ir jėgos aitvarų bei burlenčių sporto paplūdimius. Kuršių mariomis ir pamariu driekiasi žuvų, gyvūnų ir paukščių migracijos koridoriai. Stebina unikalūs, urbanizacijos nepaliesti biologinės įvairovės ištekliai, kultūros paveldo lobynai, išsaugoti tradiciniai kaimai. Pavasariniai Pamario krašto potvyniai kasmet užlieja apie 400 tūkst. ha pievų. DELFI kviečia pakeliauti po Pamario kraštą kartu.

Dreverna

Kelionę po Pamario kraštą vertėtų pradėti nuo pažinties su kaituotojų ir buriuotojų pamėgta Dreverna – senu žvejų kaimu, įsikūrusiu prie Kuršių marių ir Drevernos upės. Marios, vėjas, smėlis, saulė – sukuria išskirtinę ir nepakartojamą Pamario krašto išskirtinumą, o vaizdai į Kuršių marias ir Kuršių nerijos Mirusiais arba dar vadinamas Pilkąsias kopas užburia kiekvieną šios vietos lankytoją.
Atvykus prie rytiniame Kuršių marių krante įsikūrusio Mažųjų laivų uosto, galima palikti automobilį ir pavaikštinėti marių pakrante. Čia galima apžiūrėti pagal autentiškas tradicijas pastatytą senovinį burinį kuršių marių laivą - reisinę „Dreverną“.

Viena iš patraukliausių lankytinų vietų – 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabi panorama - nepakartojami vaizdai ne tik į apylinkę, į Kuršių marias, bet ir Kuršių nerijos Mirusias kopas.

Apsuptas jachtų, laivelių, Kuršių marių ir Drevernos upės veikia 3 žvaigždučių kategorijos kempingas, kuriame yra 18 namelių, palapinių ir kemperių aikštelės su visais reikalingais prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų. Yra restoranas, konferencijų ir švenčių salė. Kempinge galima išsinuomoti laivus, greitaeigius katerius, valtis, baidares, kanojas, vandens dviračius, irklentes. Veikia kaitavimo mokykla.

Čia rasite ir modulinių namelių kompleksą, iš kurių antrame aukšte esančios didžiulės terasos atsiveria vaizdais į Kuršių marias ir Mirusias kopas.

Vasarą iš uosto nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kelis kartus per dieną kursuoja 50 žmonių talpinantis reguliarus keleivinis keltas į Juodkrantę. Kelionė trunka 20 min., bilietas į vieną pusę kainuoja 5 eurus, vaikams iki 3 metų nemokamai, vyresniems vaikams – su 50 proc. nuolaida.

Drevernoje yra vienintelis etnografinio laivadirbio muziejus - tai vieno turtingiausių šio krašto žmonių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Muziejuje galima ne tik pamatyti istorinius eksponatus, bet ir daug sužinoti apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, taip pat kaip prieš šimtą metų buvo statomi laivai.

Palei Dreverną teka Karaliaus Vilhelmo kanalas. Juo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, taip aplenkdami pavojingas Kuršių marias.

Minijos kaimas (Mingė)

Vis daugiau turistų atvyksta į Minijos kaimą arba Mingę - nedidelį, vos apie pusšimtį nuolatinių gyventojų turintį žvejų kaimą, įsikūrusį Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje. Tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra - Mingės kaimo namai išsidėstę abipus Minijos upės ir fasadais atsisukę į upės pusę. Prie kiekvieno namo yra įrengtos prieplaukos valtims prišvartuoti. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Dėl savo unikalaus gamtovaizdžio Minijos kaimas vadinamas lietuviškąja Venecija.

Urbanistiniu paminklu paskelbtame kaime įrengta puiki jachtų prieplauka su visa infrastruktūra. Vandens transportu iš Mingės galima nuvykti į Rusnę, Ventės ragą, Nidą ir kitas Kuršių nerijos kurortines gyvenvietes. Kaimas – labai nedidelis, tad ir apgyvendinimo vietų čia nėra daug, bet paskutiniu metu čia vis sparčiau vystomas vandens ir kaimo turizmas, tad čia rasite ir keletą kaimo turizmo sodybų. Mingė - gera vieta apsistoti gamtos pasiilgusiam žmogui – žvejybos mėgėjui ir buriuotojui, pasiplaukiojimo, vandens slidžių mėgėjui arba tiesiog pabūti unikaliame gamtos kampelyje.

Svencelė

Pamario regione, 2 km į pietus nuo Drevernos, nuo ankstyvo pavasario iki rudens atgyja tarp marių, pievų ir miškų įsikūręs mažas kaimelis – Svencelė, iš kurio atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas.

Čia jūros vėsai susidūrus su įšilusių kopų alsavimu, vyrauja daug stipresnis nei bet kur kitur Lietuvos pajūryje vėjas, todėl šis kaimas ypatingai mėgstamas jėgos aitvarų mylėtojų.

Vandens sporto - jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių mėgėjams čia yra įrengtas modernus rekreacinis kompleksas, įkurdintas ant Kuršių marių kranto. Vėjas, neaprėpiamos erdvės, vanduo, kopų vaizdai antrapus marių, į kraštovaizdį įsiliejanti moderni gyvenvietė maloniai nuteikia kiekvieną atvykusį.

Norintys apsistoti nakčiai, tai gali padaryti Svencelės Jėgos aitvarų ir buriavimo centre, nakvojant jūrinio tipo konteineriuose, yra palapinių ir kemperių aikštelės, poilsiautojus priima ir dvi sodybos.

Svencelėje galima rasti ir retą istorinės architektūros pavyzdį – 1890 m. statytą raudonų plytų mokyklos pastatą, kuris yra privatus objektas ir jo viduje lankytis negalima. Taip pat yra dvejos kapinaitės, tradicinės architektūros sodyba. Pietinėje dalyje telkšo pelkė.

Rusnė

Keliaujant po Pamario kraštą įdomu aplankyti ir didžiausią salą Lietuvoje – Rusnę, įsikūrusią Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį teka Pakalnės upė). Miestelis pasiekiamas tiltu per Atmatą. Su Šilute jungiasi keliu.

Vienintelis lietuviškas miestelis saloje, tokiu pačiu pavadinimu kaip ir sala – Rusnė, įsikūręs potvynių zonoje. Nuo potvynių Rusnę saugo pylimai, saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.

Ant Atmatos upės kranto įsikūręs taisyklingo aštuonkampio formos 18 m. aukščio Uostadvario švyturys, pastatytas 1876 m. Į apžvalgos aikštelę veda įvijiniai betoniniai laiptai, nuo kurios atsiveria puiki Rusnės ir Minijos apylinkių panorama. Giedrą dieną matosi tolumoje besidriekiančios Kuršių nerijos kopos.

Greta švyturio – naujas ir modernus Uostadvario uostas, kuriame gausu laivų. Beje, Rusnėje, nuomojama visa galybė laivų, burlaivių, katerių, valčių, tad norintys pažinti apylinkes vandens kelius - vietinių visada laukiami. Plaukdami upėmis turėsite progos kitu kampu išvysti Rusnės gyvenimą ir pajusti čia alsuojančią ramybę.

Įkėlus koją į Rusnės centrą pasitinka masyvūs dviaukščiai mediniai namai statyti XX a. pr., o pasivaikščiojimui kviečia aplink juos besirangančios senosios gatvės.

Itin gausiai turistų lankoma vieta - Atmatos krantinėje stovintis paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui.

Ant specialiai supiltos kalvelės istorija besidominčių lankytojų laukia kelis šimtmečius skaičiuojanti istorinė sodyba, čia besilankantiems yra pristatoma senųjų gyventojų buitis. Virš Pakalnės upės rasite besidriekiantį medinį kabantį tiltą, vietinių vadinamą „beždžionių tiltu“.

Rusnės salą su apylinkėmis jungia patogūs dviračių takai. Kasmet Rusnėje vyksta ir tarptautinis country muzikos festivalis bei įvairiais stiliais gyvai grojančių Lietuvos ir užsienio jaunimo grupių konkursas. Festivalio metu vyksta įvairios edukacinės programos apie Pamario krašto amatus. Organizuojamos ekskursijos po kulinarinį paveldą turinčias Rusnės kaimo turizmo sodybas, vyksta daug vandens ir sausumos pramogų.

Rusnė nuo XIV a. garsėja žuvimis. Dabar saloje mielai renkasi žvejai mėgėjai, savo laimę mėginantys Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, Rusnės salos polderiuose. Nepamirškite: pasienio ruože žvejybai reikalingas Rusnės pasienio posto išduotas leidimas.

Ventės ragas

Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje praeitis apipinta legendomis ir tikrais įvykiais. Ventė ne viename senajame jūrininkų žemėlapyje nurodyta kaip ypatingai pavojinga vieta, „tikras visų laivininkų siaubas“, nes čia nusitęsusi akmenuota sekluma. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage, rodantis kelią jūreiviams, buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m.

Užlipus geležiniais jo laiptais, atsiveria nuostabi panorama: Kuršių marios, Rusnės sala, Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius nutolusi Nida ir auksinės kopos, taip pat už 8,5 km esanti Preila.
Pastatytas Ventės 250 m. ilgio molas, baigiantis žiemai, atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus.

Šalia laiptų, vedančių link tako į marias, stovi Meilės akmens skulptūra, ant kurios galima užkabinti meilės spyną.

Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžų ir Pietų Afriką. Tai vienas paslaptingiausių ir jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Būna, kad per parą pro Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. paukščių.

Čia stovinti Ventės rago ornitologinė stotis yra viena seniausių Europoje, įkurta 1929 m. Vėliau atsirado muziejus ir lankytojų centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais, turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Stotyje per sezoną sužieduojama tūkstančius paukščių, gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių.

Ventės rage galima ne tik pasivažinėti dviračiais, taip geriau atrandant įdomias vietas, bet ir išplaukti laivu į marias, kur pajusite vandens ir vėjo galią.

Čia taip pat rasite vieną geriausių Lietuvoje šviežios lietuviškos žuvies restoranų „Šturmų švyturys“, turinčiu savo uostą, žuvies apdorojimo cechą bei rūkyklą. Šalia veikia ir viešbutis.

Kintai

Ant Kuršių marių, kitapus Kuršių nerijos kranto, 8 km nuo Ventės kaimo nutolęs nedidelis miestelis - puošniųjų vėtrungių gimtinė Kintai. Čia įsikūrę apie 800 gyventojų. Į pietryčius nuo Kintų – Nemuno deltos regioninis parkas, į šiaurę nuo jo plyti Kintų miškas ir Kintų botanikos draustinis. Miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia galima išvysti tikrąjį vietinių pasididžiavimą – apie 18 m. aukščio ir 12 m. pločio Kintų didžiąją tują, kuri yra antroji pagal aukštį Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje.

Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje.

1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą.

Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt