aA
Ar nenustebtumėte sužinoję, kad Utena – kardu mojuojanti japonė rožiniais plaukais? Ją išvysite Google paieškos langelyje įrašę šio Aukštaitijos miesto vardą. Animacinio filmo herojė Maištautoja Utena tokia populiari, kad pasiglemžia bent 90 procentų paieškos rezultatų. Lyg pasaka skamba ir faktas, jog airių grupės U2 lyderis Bono jau dešimtmetį yra vienas stambiausių Utenos investuotojų, kuriam priklauso miesto centre esantis prekybos centras. Net miesto pavadinimas kartais juokais užrašomas U2ENA.
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Kur pažvelgsi – visur žalia

Kai, pasak legendos, kunigaikštis Utenis kūrė Uteną, jis tokių sąsajų nė nesapnavo. Tiesa, senoji Utena buvo Narkūnų piliakalnių papėdėje – slėnyje, į kurį suteka Vieša, Krašuona, Rašė ir Utenėlė. Karaliui Mindaugui 1261 m laiške paminėjus ten stovėjusią medinę pilį, laiško data tapo oficialia Utenos gimimo diena. Tas laiškas anaiptol nebuvo smagus – juo Mindaugas kalavijuočių ordinui perleido Utten žemes. Lemtingoji data įamžinta prie Vyžuonos upelio pastatytame dideliame akmenyje su iškalta pasaga. Žvaigždė šalia simbolizuoja laimę – gal todėl Utena laikoma laimingiausiu Lietuvos miestu.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Sukdama pro akmenį, akimis paglostau slėnyje plytintį Vyžuonos parką. Erdvus, žalias plotas, kurio viduriu teka Vyžuonos upelė. Uteniškiams pasisekė – trys ežerai ir keturi parkai mieste. Žingsniuoju palei upę, nepastebėdama kaip Vyžuonos parkas susijungia su Miesto sodu ir laipteliai užveda mane aukštyn, prie pagrindinės Basanavičiaus gatvės. Kartu su Dauniškio ir Krašuonos parkais žalioji zona driekiasi per visą Uteną – kone kiekvieną miesto pakraštį gali pasiekti sukultūrintais gamtos takeliais. Ne veltui Utenos parkai 2014 m. apdovanoti Europos Komisijos prizu.

Fontanų istorijos Utenio aikštėje

Po kelių akimirkų atsiduriu Utenio aikštėje – ten, kur kryžiuočiams XV a. sunaikinus medinę Narkūnų pilį, išdygo naujoji Utenos gyvenvietė. Miestas „pasislinko“ nedaug – tik kelis kilometrus į šiaurės rytus. Šioje vietoje namus ėmė statytis pirkliai ir amatininkai, XV a. atsirado dvaras, o XVI a. jau buvo ir bažnyčia.

Užmačiusi laisvą suoliuką priešais šokančius Utenio aikštės fontanus, sėdu pasižvalgyti aplink. Čia – Utenos senamiesčio širdis, kur galima apžiūrėti seniausius pastatus. Kadaise aikštėje vykdavo dideli turgūs, į kuriuos suvažiuodavo minios žmonių iš tolimesnių apylinkių, o XIX a. pagausėjus gyventojų, aplink aikštę ėmė kurtis atskiri kvartalai.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Prie šokančių fontanų smagu ir pasvajoti – mintyse šoktelėjusi kartu atsiduriu seniausiame aikštės pastate įsikūrusiame Utenos kraštotyros muziejuje. Dar šuolis, ir aš jau prie Savivaldybės, kitas – ir prieš akis išdygsta lauko dailės galerija su saulėje blizgančiais stiklais. Tik šuolis skiria fontanus nuo Civilinės metrikacijos skyriaus, o pasišokėjusi iš visų jėgų, turbūt išvysčiau net Utenos dvarą, tačiau to neprireikia, nes jau kylu nuo suoliuko ir suku link jo. XX a. pastatytuose raudonų plytų rūmuose dabar įsikūrusi Saulės gimnazija.

Pašto keliu kaukšėjo kanopos

Nuklydusi per toli, vėl grįžtu į centrą. Atsiduriu prie Universalinės parduotuvės, kur irgi trykšta fontanas – negausus, miniatiūrinis. Kad atsisėdus prie jo smagu mėgautis saule geriausiai žino katės ir močiutės. Pasirėmusi fontano borto, darsyk pažvelgiu gatvės pusėn ir mintimis nuskriejusi beveik du šimtmečius atgal, išvystu istoriniu Sankt Peterburgas–Varšuva traktu riedančius pašto diližanus ir lėtai linguojančias prabangias karietas, lydimas raitelių tviskančiais pentinais. Išgirstu net botago kirčius ir kanopų caksėjimą suplūkto žvyro grindiniu... Visai čia pat – Senoji Utenos pašto stotis. Pasak Utenos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Jasinevičienės, jį ne vienas atvykėlis supainioja su rūmais. Dabar čia įsikūręs Meno mokyklos Dailės skyrius.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Grojančio fontano šokiai

Galėčiau sukti link netoliese telkšančio Vyžuonaičio ežero, bet suku link kito – Dauniškio ežero, nes jame kaip tik smaginasi grojantis fontanas. Šiltuoju metų laiku jis kasdien užgroja vidurdienį, o kai užgroja, purslai sušvinta lyg vaivorykštė. Šią brangią ir spalvingą dovaną Utena gavo 750-ųjų miesto įkūrimo metinių proga 2011 metais. Ežere plaukiojančios gulbės, antys ir narai greit susigyveno su nauju kaimynu: giedromis dienomis suka ratus aplink, susiliedami į vienumą su vandenyje atsispindinčiais pūkiniais debesėliais.

Savaitgalių vakarais vandens spektaklis trunka ilgiausiai ir būna spalvingiausias – fontanas piešia lazerių projekcijas danguje ir ežero paviršiuje muzikai netylant visą pusvalandį. Praleidai spektaklį –ne bėda, nes fontano dramą galima užsisakyti bet kada trumposiomis SMS žinutėmis.

Krankliai, paplūdimiai ir tinginiai

Ežero krante žaliuojančiu Dauniškio parku traukiu link Kultūros centro. Prie takelių žydi krūmai, linksta pinavijų galvos. Galėčiau eiti ir lygiagrečiai nusidriekusia Aušros gatve, bet parkas man patinka dėl čia gyvenančių varnų, kranklių ir kovų. Žiemą ir vasarą virš galvos girdėti ta pati pušų vainikuose besisūpuojanti melodija. Dažnai tyčia einu pro parką paklausyti. Tiesa, pro labiausiai karksinčius medžius derėtų vaikščioti atsargiai.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Karštomis dienomis prie ežero sutiksi daug žmonių: tėvai trypčioja ant žolyte nuklotų paplūdimių, vaikai mirksta vandenyje. Dugnas smėlėtas, atabradas ilgas. Šis ežeras masina tingiausius saulės ir maudynių mėgėjus, nes telkšo pačiame centre, patogiu atstumu veik nuo visų rajonų. Vos už pusantro kilometro nuo jo nutolęs Vyžuonaičio ežeras karštą dieną irgi apgultas nuo ryto iki vakaro. Trečiasis ežeras, dar vadinamas Klovinių užtvanka, kiek toliau – nueiti reikia pusvalandžio, nors nuvažiuoti – vos penkių minučių. Nuo Dauniškio ežero iki jo trys kilometrai, tik į priešingą pusę.

Kai Dauniškio paplūdimiai apgulti, ramybę galima rasti ant Partizanų kalnelio, prie krante baltuojančios Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčios. Vėsu, ošia pušų vainikai, girgžda kamienai, kvepia sakais. Nuo apsamanojusių akmenų laiptelių dvelkia drėgme ir kerpėmis. Kitas pasaulis, kur pasivaikščioti tarp paminklų ateina ieškantys vienumos. Šią vietą, kaip ir paplūdimėlius, fontanus bei poilsio vietas jungia aplink ežerą nutiestas pėsčiųjų takas su suoliukais. Žingsniuodami juo prieisite net pagarsėjusį Bono prekybos centrą.

Švenčių trikampis

Dar vieni fontanai „šoka“ prie Kultūros centro. Pasukusi Aušros gatvės link, iš tolo išvystu keletą ant šaligatvio šokinėjančių vaikų, o priartėjusi pamatau ir fontanėlius. Vėjui papūtus nuo ežero, prie jų girdėti ir „Didžiojo brolio“ iš Dauniškio ežero programa. Girdėti ir kranklių melodijos. Sėdusi ant betoninės kaladėlės, atsiremiu į betoninį rutulį dar truputį jų pasiklausyti.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Šalia fontanų įrengtą lauko sceną vasarą supa žydinčių gėlių darželiai. Čia ir visame plote nuo ežero iki Kultūros centro, dažnai vyksta koncertai ir kitoki renginiai. Didžiausi – Kalėdos, Velykos ir miesto šventė rugsėjo mėnesį. Aušros gatvė uždaroma, nes abiejose jos pusėse prekystalius susistato maisto ir suvenyrų pardavėjai, o minios zuja pirmyn atgal nuo ryto iki vakaro.

Žvelgiant nuo fontanų, akį kliudo iš abiejų pusių įstiklintoje sienos nišoje įkurdinta lauko dailės galerija, kurioje išdėstyti uteniškių ir kitų Lietuvos menininkų darbai. Dar labiau dėmesį traukia prieš keletą metų buvusiame kino teatre „Taurapilis“ įsikūręs Meno industrijų centras. Šiuolaikinis dizainas, daug medžio, tinko, stiklo. Tai erdvės pradedantiems Utenos krašto verslininkams ir menininkams. Viduje įrengtos parodų, konferencijų ir koncertų salės, kinoteatras. Čia įsikūręs ir Utenos Turizmo informacijos centro filialas, kurio pagrindinis biuras – buvusioje geležinkelio stotyje, prie kelio į Vilnių. Ten pat galima aplankyti ir Laisvės kovų muziejų, bet iki jo kojos nebeneša. Verčiau suku ton pusėn, iš kur sekmadieniais girdėti skambantys varpai.

Duetas prie Vyžuonos parko

Su bažnyčiomis Utenai nesisekė – kelios pirmosios medinės sudegė, ir tik 1882-1884 m. miesto centre iškilo Kristaus žengimo į dangų mūrinė bažnyčia. Jos varpų aidas sekmadieniais girdėti visur aplink Utenio aikštę. Naujoji Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurios varpus sekmadieniais girdi kita pusė miesto, iškilo tik šiame tūkstantmetyje. Numatytame statybos plote ilgai niekas nevyko, tik kai prekybos centras suderėjo pastatyti bažnyčią mainais už plotą šalia, darbai ėmė rūkti kaip iš pypkės. Puiki vieta, geras duetas: iš mišių – į parduotuvę, iš parduotuvės – į mišias. Išalkai per ilgą pamokslą – gali nubėgti barankų ir vėl grįžti į suolą kunigui nespėjus nė minties užbaigti. Kramsnojant trupinius smagu apžiūrėti ir vieną didžiausių naujosios bažnyčios vertybių – Kazimiero Morkūno erdvinius vitražus languose.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Paparčio žiedas

Atokiau esantį Klovinių ežerą išvystu tik kitą dieną. Šalia jo trykštantis fontanas – lyg išdykėlis, įšokęs į Rašės upelį pasislėpti. Prieš keletą metų jis įsitaisė kaip tik ten, kur uteniškiai, susėdę pievoje, švęsdavo Jonines. Slėnyje daug metų skambėdavo dainos ir užkalbėjimai, liepsnodavo Joninių laužai. Galiausiai lyg paparčio žiedas čia išdygo fontanas.

Pokštininkas fontanas pasitinka sodriu ošimu, lyg būtų dešimtkart didesnis. Kad garsą skleidžia kitoje takelio pusėje nuo betoninės sienos krintanti užtvankos srovė, suprasi tik užlipęs ant tiltelio. Palypėti verta ir dėl vaizdo: karpyti krantai, vienur geltonuojantys paplūdimėliais, kitur užsitraukę pušų garbanomis, išduoda, kodėl šį vandens telkinį daugelis vadina ežeru.

Utena
Utena
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo kaitros slepiuosi po pušų vainikais, kur pasislėpęs ir Vestuvių kalnas. Ant jo ratelį trypia daugiau nei dešimt medinių skulptūrų: bernas rankose laiko armoniką, diedas griežia smuiku, plačialūpė moteriškė išsižiojusi traukia dainą. Keleto tautodailės meistrų 1987 m. sukurtus ąžuolinius stogastulpius, vaizduojančius vestuvių apeigas ir jų dalyvius, 2011 m. atnaujino tautodailininkas Pranas Kaziūnas.

Pušynėlis nuo kaitros negelbėja, prieš grįžtant į miestą tenka šokti į ežerą atsivėsinti. Gerai, kad ne visi paplūdimiai pliki. Dalis šešėlyje, po medžiais. Traukiu prie didžiausio laisvo medžio ir ilgai negaišusi brendu į vandenį. Kai vėsa užlieja perkaitusią galvą, mintys praskaidrėja. Tikrai gerai gyventi žaliame mieste.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.6512

Gražiausias Utenos pastatas, kuriame lankėsi net prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (24)

Įvažiuojantiems į Uteną iš Vilniaus ar iš Kauno pusės net naktį į akis krinta nedideli...

Pristatomas naujas pajūrio maršrutas: lietuviai nustemba, kiek daug gražaus jie dar nematė ir neišbandė (6)

Jeigu ilgąjį Žolinių savaitgalį pasirinkote praleisti Lietuvos pajūryje, turizmo specialistai...

Už Baltijos jūrą senesnis Lietuvos ežeras traukia turistus: čia pareigūnai gali pareikalauti asmens dokumento (27)

Kartais visai smagu tiesiog paslampinėti pakampiais, todėl vieną gaivų vasaros šeštadienį...

TOP 10 nuostabių vietų Žemaitijos nacionaliniame parke: jos vertos jūsų laiko (14)

Kad susiplanuoti kelionę į Žemaitijos nacionalinį parką būtų paprasčiau pateikiame...

Išskirtiniai fontanai Lietuvoje – vandens šokį, šviesas ir muziką apjungiantys meno kūriniai išrinkite gražiausią (7)

Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku daug rečiau dangų puošia margaspalviai ugniniai fejerverkai, o...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Ne tik Baltijos kelio 30-metis: ar ne per greitai mes užmirštame skaudžias istorijos pamokas?

Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiandien iškilmingai mini Baltijos kelio 30-metį. Tačiau dažnai...

Kas sieja Seimo narę ir Rusijos žvalgybininką: abiejų karjeros šuoliams įtarimai nesutrukdė (81)

Tylus, mandagus, gerai informuotas, atidus klausytojas. Taip apibūdintas Rusijos konsulas Klaipėdoje...

Absurdas: įsigaliojus naujai tvarkai gali tekti blokuoti tarptautines el. prekybos svetaines (70)

Pagal paruoštą naują tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios, Valstybinė...

Kūdikio mirtimi pasibaigęs gimdymas namuose: gydytoja papasakojo, kokia moters būklė (138)

Ketvirtadienį žiniasklaidą pasiekė žinia, kad Vilniuje paryčiais namuose vykdytas gimdymas...

Vytautas Landsbergis: šis agresyvus Kremliaus planas – tai jau karas (110)

Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje statybos...

Per masinę avariją Vilniuje nukentėjo nėščia moteris ir paauglė susiformavo didelės spūstys, patikslinta (37)

Penktadienį Vilniuje , Liepkalnio gatvėje , susidūrė dvi transporto priemonės. Pirminiais...

Ieškomas valstybės tarnautojas – alga 8580 eurų (99)

Aplinkos ministerija paskelbė konkursą valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“...

Pranckietį jau puola ir opozicija: tai labai rimta Seimo vadovo klaida (212)

Opozicija neatmeta, kad dėl interpeliacijos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui galėtų...

4 prietaisai, kurie naudoja elektrą, net jeigu yra išjungti (19)

Ar žinote, kad kai kurie prietaisai gyvena slaptą gyvenimą ir tęsia darbą net ir tada, kai...

JAV kariniai laivai taip bijo šnipinėjimo, kad ėmė naudoti metodą, kurį taikė per Antrajį pasaulinį karą

Modernios technologijos, žinoma, suteikia daug galimybių. Jau vien jos stipriai palengvina...