Kaip bebūtų keista, bet Birštone lankiausi pirmą kartą. Visada, kai norėdavosi ištrūkti iš sostinės ritmo ir atsipūsti – patraukdavau į Druskininkų kurortą, nes ten ramu, gera ir gražu. O apie Birštoną buvau girdėjusi, kad toks miestukas yra, bet ką ten būtų galima pamatyti – net neįsivaizdavau.
Birštonas
© DELFI / Modesta Meškė

Tad tik atvažiavus į Birštoną, nuvykau į miesto turizmo ir informacijos centrą, kad sužinočiau bent kryptį, kur link turėčiau žvalgytis miestelyje. Ir mintyse sukosi vienintelis klausimas – kodėl aš vis vykstu į Druskininkus, o niekada nesu buvusi Birštone, nors šis kurortas – dar arčiau sostinės.

Tad ėmiau ir paklausiau – kuo jūs skiriatės nuo Druskininkų?

„Mes esame labai aiškiai apsibrėžę savo koncepciją. Niekada nenorime tapti triukšmingu, labai daug pramogų turinčiu kurortu. Stengiame išlaikyti savo tradicijas, nes esame sveikatinimo kurortas, kuriame kiekvienas žmogus galėtų stabtelėti ir pajausti visą tą harmoniją. Juk sveikata svarbiausia, o to padaryti, jei esi šurmuly, tikrai neįmanoma.

Na, o Birštone yra viskas – ir tos ilgametės istorinės tradicijos, ir visos sveikatinimo procedūros, ir nuostabi gamta, kad žmogus sustotų, atsipalaiduotų, pailsėtų ir gilintųsi į save.

Eglės sanatorija
Eglės sanatorija
© DELFI / Modesta Meškė

O jau tada, jeigu yra atgautos ir sukauptos visos jėgos, jisai gali rinktis aktyvų laisvalaikį: keliones laivu, oro balionu, dviračiu arba pasinerti į kultūrinį gyvenimą, kuris, manau, visą tai papildo, ką mes siūlome, tą visą harmoniją ir tylą“, – kalbėjo Birštono miesto mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė.

Galimi aktyvaus laisvalaikio pasirinkimai

  • Pramogos oro balionu Birštone turi senas ir gilias tradicijas. Čia vyko net ir pasaulio moterų oro balionų čempionatas. Taigi tai – išskirtinė pramoga, kurią gali pasiūlyti Birštonas.
  • Taip pat – dviračių turizmas, šiaurietiškas ėjimas, tiesiog ėjimas, vasaros sezonu – irklentės.
  • Laivyba. Laivais plaukioti yra galimybė nuo gegužės iki spalio mėnesio.
  • Šiemet Birštone atsidarė vandenlenčių parkas, kuris tinka labiau ekstremalių pramogų mylėtojams, jaunimui.

Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai teigia, kad tikrai visi pagal savo norus gali rasti, ką veikti. Net ir vaikams užsiėmimo pilna – parke yra riedlenčių ir riedučių pramogos.

Eglės sanatorijos baseinas
Eglės sanatorijos baseinas
© DELFI / Modesta Meškė

Pasak atstovų, jei tėvai nenori savo vaikų vestis į sveikatinimo procedūras, sanatorijose yra įrengti kambariai vaikams, kuriuose vyksta įvairiausi užsiėmimai, paskaitos, edukacinės programos. Vaikai yra užimti tol, kol tėvams ar seneliams yra atliekamos procedūros.

Sanatorijose yra įrengti kambariai vaikams
Sanatorijose yra įrengti kambariai vaikams
© DELFI / Modesta Meškė

Pasidomėjus, ar Birštonas yra brangus kurortas, miesto turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė teigė, kad jis niekada nebuvo pigus, mat kurortas yra mažas, kokybiškas ir patogus.

„Nekilnojamojo turto kainos yra aukštos, pavadinčiau, kaip geroje vietoje Palangoje ar net Vilniuje. Birštonas yra nedidelis kurortas – Nemuno kilpų regioniniame parke, išskirtinėje vietoje, tad natūralu, kad žemės vertė yra didelė. Mes orientuojamės į kokybę, ir jei esi mažas, tai norisi būti visame kame kokybišku.

O dėl to brangumo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kaina – 1500-2000 eurų už kvadratinį metrą. Bet tai bus butas be apdailos“, – aiškino R. Krukauskaitė.

Turizmo informacijos centro direktorė paantrino, kad taip yra investuojama į savo gyvenimo patogumą: „Čia vaikų vežioti niekur nereikia, nes jie patys visur suvaikšto, kur reikia. Tad natūralu, kad tai yra komfortas ir jums. Visos paslaugos – bankas, paštas, vaistinė – aplink, o ir kultūrinis gyvenimas – čia pat vietoje“, – patogumus vardijo R. Kapačinskaitė.

Rūta Kapačinskaitė
Rūta Kapačinskaitė
© DELFI / Modesta Meškė

Pavyzdžiui, anot miesto turizmo informacijos centro direktorės, jau yra tradicija, kad maestro Donatas Katkus su visu orkestru atvažiuoja į naujametinį koncertą.

„Pas mus pigaus popso nėra ir nebus. Taip pat kultūros centre rodomi ir populiariausi spektakliai, kuriuos galima išvysti didžiausiuose šalies miestuose. Kartais žmonės atvyksta iš didmiesčių į kurortą, bet prie to paties aplanko ir spektaklius, tačiau praleidžia laiką kokybiškoje gražioje aplinkoje“, – sakė direktorė.

Kurorto istorija

XIX a. viduryje, gavus leidimą įsteigti Birštono kurortą šalia miestelio, prie mineralinių šaltinių pradėti statyti pastatai besigydantiems. 1885 metais jau stovėjo gydyklos, restoranas, šokių salė su scena ir du viešbučiai, turintys 60 kambarių.

Birštonas
Birštonas
© DELFI / Modesta Meškė

Pirmojo pasaulinio karo metais nukentėjusiam Birštonui padėjo atsigauti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Kurortas buvo modernizuotas: įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, įvestas elektros apšvietimas, pastatytos purvo gydyklos, biuvetė, sanatorijos, viešbučiai, vilos. Tarpukario laikotarpiu gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis. Tuo metu Birštonas pasipuošė R. Steikūno, A. Gordevičiaus, V. Landsbergio-Žemkalnio, J. Dragašiaus, V. Trečioko, B. Elsbergo suprojektuotais stilingais pastatais.

Mažasis viešbutis (Baltoji vila) – vienas pirmųjų kurorto medinių vasarnamių. 1945 metais Birštone gydėsi iš Štuthofo koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas Balys Sruoga. Gyvendamas Baltojoje viloje jis parašė knygą „Dievų mišką“.

Birštono kurhauzas

Birštono kurhauzas
Birštono kurhauzas
© DELFI / Modesta Meškė


Į kurortą atvykstančių poilsiautojų susitikimo, pramogų ir poilsio vieta – kurhauzas. Šis vokiškos kilmės žodis apibūdina kurorto svetainę, poilsio namus. Medinis Birštono kurhauzas minimas nuo XIX a. vidurio. Jame buvo patalpos virtuvei ir bufetui, kambariai stalo žaidimams, biliardui, šokių salė su balkonu ir veranda.

1931 metais nugriovus senąjį kurhauzą, pagal R. Steikūno parengtą projektą pradėtas statyti naujasis. Šiame tautiškumo ir modernumo elementų turinčiame pastate įrengta salė su scena ir drabužinėmis artistams, bufetas, restoranas. Sezono metu kurhauzo lankytojams du kartus per dieną grodavo pučiamųjų ar džiazo orkestrai, koncertuoti atvykdavo ir žymūs solistai bei muzikantai. Bėgant metams kurhauzas buvo gražinamas: įrengta lauko terasa su staliukais po skėčiais, vidus papuoštas dailininko K. Šimonio paveikslais. Birštono kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje dietinio maitinimo įstaigų.

Birštono kurhauzas
Birštono kurhauzas
© DELFI / Modesta Meškė

1944 metais antrojo pasaulinio karo metu sudegė kurhauzo interjeras. Po 1960 metų rekonstrukcijos pakeistos pastato architektūrinės formos.

Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje. 2006 metais jis įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Biuvetė

Biuvetė
Biuvetė
© DELFI / Modesta Meškė


Tarptautinių žodžių žodynas žodį „biuvetė“ jo kilmę aiškina iš prancūzų kalbos. Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Dar XIX a. Birštono mineralinio vandens šaltiniams buvo pastatyti rentiniai ir stogeliai. 1879 metais atrastą ir ištirtą šaltinį kurorto savininkas I. Kvinta pavadino dukters garbei „Viktorija“, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šis šaltinis pavadintas „Vytautas“. Nuo 1928 metų šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo.

Pastačius Kauno HE kurorto simboliu tapusią skulptūrą paskandino patvinęs Nemunas.

1960 metais hidrogeologai atrado mineralinio vandens šaltinį, chemine sudėtimi panašų į istorinio šaltinio skonį. Šiandien šis vanduo teikiamas į „Tulpės“ sanatorijos biuvetę.

Ketvirtajame dešimtmetyje įrengta „Tulpės“ sanatorijos biuvetė yra reprezentatyvios architektūros, pabrėžiančios tuomet vyravusį požiūrį į pagrindinę kurorto egzistavimo priežastį – mineralinį vandenį. Ši biuvetė 2006 metais buvo įrašyta į architektūros paveldo objektų sąrašą.

Dviejų patalpų, apskrito plano pastatas iš abiejų įėjimų pusių pratęstas lenktas pagrindinės struktūros formas atkartojančiomis lodžijomis, kurių kiekvieną sudaro keturios stačiakampės kolonos, laikančios masyvų karnizą. Priekiniame ir galiniame fasaduose tarp galerijų esančiose centrinėse dalyse yra iškyšos su laužtos formos frontonėliais. Kūginės formos stogą (su įgilinimais tarpuose tarp galerijų) užbaigia bokštelis, įmituojantis žibintą.

Mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“

Mineralinio vandens paviljonas
Mineralinio vandens paviljonas
© DELFI / Modesta Meškė


„Birutės vila“ – tai jaukūs, unikalios Birštono gamtos apsuptyje įsikūrę nemokami sveikatingumo namai, kuriame laukiami kurorto gyventojai ir svečiai.

Mineralinio vandens paviljonas
Mineralinio vandens paviljonas
© DELFI / Modesta Meškė

Mineralinio vandens paviljone „Birutės vila“ visais metų laikais veikia mineralinio vandens baseinas, fontanėliai, vandens garinimo siena. Šiuose sveikatingumo namuose galima kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinių vandenų oru, ilsėtis, atgauti jėgas, ragauti mineralinio vandens, įvairių žolelių arbatos. Čia vyksta atviros mankštos, užsiėmimai sanatorijų lankytojams, rengiamos ekskursijos, edukacijos.

Paviljonas pavadintas „Birutės vila“, nes to paties vardo šaltinis – gilią istoriją turinti gamtos dovana.

„...Vytautas nuplaus, Birutė atgaivins...“ – prieš šimtmetį ragino Juozas Tumas-Vaižgantas, didelis Birštono kurorto entuziastas. 1906 metais tuometinis Birštono kurorto vedėjas gydytojas Ivanas Grodeckis atrado naują šaltinį Birštone, kuris buvo pavadintas „Lidija“, kurorto savininkės Lidijos Miller-Kochanovskajos garbei. Vėliau šį šaltinį pastebėjo rašytojas Juozas Tumas-Važgantas, dažnai lankydavęsis Birštone, ir suteikė tautišką pavadinimą „Birutė“.

„Birutės“ mineralinio vandens reklaminis plakatas. Dailininkas – M. Dobužinskis
„Birutės“ mineralinio vandens reklaminis plakatas. Dailininkas – M. Dobužinskis
© DELFI / Modesta Meškė

2016 metais sukako 110 metų, kai buvo pradėtas naudoti mineralinio vandens šaltinis „Birutė“.

Kneipo sodas

Kneipo sodas
Kneipo sodas
© DELFI / Modesta Meškė

„Vanduo gydo viską, vanduo daro stebuklus, profilaktika geriau nei gydymas“, – tai unikali sveikatos filosofija, kurią 19 a. sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas. Būtent ja ir vadovaujamasi Birštono kurorte. Sveikatinimas pagal S. Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Holistinis sveikatos gerinimas remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba.

Pagal Kneipo rekomendacijas, čia yra įrengtas sodas, skirtas procedūroms su šaltu vandeniu organizmo grūdinimui, imuninės sistemos stiprinimui.

Birštono muziejus

Birštono muziejus
Birštono muziejus
© DELFI / Modesta Meškė


Birštono muziejus įsikūręs mediniame pastate, kurį 1932-1933 metais pastatė Stakliškių girininkas Antanas Katelė. Pastatas buvo statomas kaip šeimos vasarnamis, kurį iš aplinkos išskiria dekoratyvūs bokšteliai, ornamentinės puošybos elementai pagrindiniame fasade.

Iki 1941 metų vila buvo nuomojama besigydantiems švietimo darbuotojams. 1948 metais pastatas buvo nacionalizuotas. Po nacionalizacijos jame įrengtas „Tuplės“ sanatorijos vasarnamis „Ramunė“. Nuo 1967 metų čia įsikūrė Birštono muziejus. Birštono muziejaus įkūrėjas ir pradininkas – geografijos mokytojas Petras Kazlauskas, vadovavęs Birštono vidurinės mokyklos kraštotyrininkams.

Karieta, XX a. pr. vežiojusi poilsiautojus maršrutu Birštonas – Kaunas – Birštonas
Karieta, XX a. pr. vežiojusi poilsiautojus maršrutu Birštonas – Kaunas – Birštonas
© DELFI / Modesta Meškė

Apie kurorto praeitį ir dabartį pasakoja archeologiniai radiniai, etnografiniai, buities įrankiai, gydyklų inventorius, istorinės fotografijos, dokumentai, leidiniai. Dalis ekspozicijos skiriama asmenims, garsinusiems ir garsinantiems Birštoną – mokslininkams, sportininkams, menininkams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (931)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Dirbančiųjų viltis dėl naujų mokesčių – didesnės algos (119)

Premjerui Sauliui Skverneliui tikinant, kad Vyriausybė pavasarį pateiks mokesčių reformos...

Orai: žiema pasispardys kaip reikiant – šals iki –20 laipsnių

Antroje vasario pusėje žiema net neketina pasiduoti ir toliau demonsruoja savo charakterį –...

Rimvydas Valatka. Žmogus už valstybės borto (537)

Vienas šimtmetis baigėsi. Kitas prasideda. Su ta pačia gramatine žalvalstiečių klaida. Tais...

Su aukščiausia kvalifikacija ir daugiau nei 10 metų darbo stažu moka vos 460 eurų (208)

Į kovą dėl didesnių atlyginimų kyla ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai. Uostamiestyje...

Jasikevičius: mes šiandien švęsime kaip galime stipriau (36)

„Mes šiandien švęsime kaip galime stipriau. Tai yra titulas, bet po dviejų dienų treniruosimės...

Kate Middleton gudriai išsisuko nuo karališkos aprangos protokolo reikalavimų (18)

Sausio pradžioje savo favoritus paskelbė Britų kino ir televizijos akademija (British Academy of...

Tirpstantys Antarktidos ledynai atveria savo paslaptis (29)

Jūros dugnas, kurį atidengė atitrūkęs ledynas, gali būti iki šiol neatrastų organizmų namai....

Kurtinaitis neapsikentė „Žalgirio“ šventimo: tai pradedam ar važiuoti namo? (148)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Rimas Kurtinaitis po SIL- Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Kaip užuot verkę prie griuvėsių ir panirę į depresiją, japonai visus aplenkė (31)

Andrius Kleiva – Paryžiaus politinių mokslų instituto studentas, metus gyvenęs Japonijoje. Ten...