– Savaitgalio išvykos Lietuvoje pavasarį įgauna pagreitį ir tampa vis populiaresnės. Kokias keliones po savą kraštą labiausiai mėgsta lietuviai? Gal galėtumėte išvardyti naujausius turistų traukos objektus Lietuvoje, kuriuos verta pamatyti šį pavasarį?

– Atlikus vietinio turizmo tyrimą, paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai mėgsta leisti laiką gamtoje. Pavasaris – tas metas, kai vėl norime ištrūkti į gamtą, būname pavargę nuo uždarų patalpų. Pažintiniai takai tautiečiams yra viena iš labiausiai patinkančių keliavimo formų, todėl ir šį pavasarį pasitinkame su keliais naujais takais. Vienas jų yra netoli Vilniaus – Neries regioniniame parke. Naujutėliame, 6 kilometrų ilgio Šilėnų pažintiniame take ne tik galima pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta, bet ir puikiose informacinėse lentose sužinoti įdomių faktų.

Dar vienas pažintis takas atidarytas Sirvėtos regioniniame parke, prie Kačėniškių piliakalnio. Jis nėra ilgas – 800 metrų, todėl puikiai tiks keliaujant su mažesniais vaikais.

Anykščiai taip pat stengiasi išlaikyti turizmo žvaigždės statusą ir kasmet pateikia naujovių, šie metai – ne išimtis. Norintiems patirti daugiau adrenalino patiks šiame mieste atsiradusi naujiena – ant lynų kabantis tiltas, visai šalia Lajų tako, todėl net jei jau buvote Anykščiuose, šiemet vėl verta sugrįžti.

– Šiuo metu visame pasaulyje sparčiai populiarėja sveikatinimosi kelionės – ką įdomaus Lietuva turi pasiūlyti, kalbant apie šį segmentą?

– Šiais metais pastebime sveikatos kelionių populiarumo augimą. Tai nėra tik SPA, masažai ir panašūs dalykai. Žmonės daug dirba, nuolat jaučia nerimą ir stresą, todėl keliaudami nori ne tik pamatyti, nusifotografuoti, paragauti, bet ir atrasti savo sveikatos receptą, kurį grįžę namo galėtų pritaikyti kasdienybėje.

Visame pasaulyje populiarėja miško terapija, dar vadinama miško maudynėmis. Jos atsirado Japonijoje, kur dideliuose miestuose gyvenantys žmonės vis labiau pasiilgsta gamtos. Dabar ši tendencija keliauja per visą pasaulį. Mūsų Anykščių šilelis taip pat jau siūlo miško terapiją. Jos metu žmonės tiesiog mėgaujasi miško ramybe, gamtos kvapais, geria arbatą, renka vaistažoles. Tai yra pati tikriausia sveikatingumo kelionių forma.

Šiemet „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Europos Komisija išrinko 5 patraukliausias Lietuvos turizmo sveikatos vietoves.

Ekspertų komisija Ignalinos rajone esantį Paliesiaus dvarą su jo teritorijoje veikiančia fizinio krūvio terapijos klinika įvertino už vietos unikalumą ir įsipareigojimą puoselėti socialinį, kultūrinį bei aplinkos tvarumą.

Tarp konkurso finalininkų pateko ir iš lietuvių literatūros klasikos daugeliui žinomas, unikalia gamta pasižymintis Anykščių šilelis bei penkiais vienuolynais garsėjanti, tyloje ir ramybėje pailsėti kviečianti Kretinga.

Dar viena unikali vieta – Kaišiadorių rajone, Visginų kaime, atokioje vietoje šalia miško, įsikūrusi privatumą užtikrinanti SPA erdvė „Atokampis Boutique SPA & Resort“.

Komisija įvertino ir etnografinę Karklės vietovę Pajūrio regioniniame parke. Tiems, kurie nori įdomių, vaizdingų maršrutų, tiems, kurie mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje, čia įrengti skirtingų ilgių sveikatos takai.

– Keliones po Lietuvą mėgsta ir šeimos su vaikais, todėl išleidote spalvingą knygą vaikams apie keliones Lietuvoje. Papasakokite, kaip ji gimė ir ką joje galima rasti.

– Taip, lietuviai labiausiai mėgsta keliauti šeimomis – nesvarbu, ar dviese, ar su vaikais. Į tokias keliones leidžiasi trečdalis lietuvių. Tai mus paskatino parengti žemėlapį šeimoms, jame yra net 40 idėjų, kur keliauti su vaikais visoje Lietuvoje. Sudarydami šią knygelę, norėjome atsigręžti į kartu su savo atžalomis keliaujančias šeimas.

Knygelėje „Pasaibos kelionė po Lietuvą: ką veikti, kai nežinai, ką veikti?“ pristatomos kelionių vaikams stotelės yra išsibarsčiusios po visą šalį – nuo vieno lankomiausio Lietuvoje Jūrų muziejaus iki Pepės vilaitės Jonavos rajone ir Aukštaitijos „siauruko“ Anykščiuose.

Didelė dalis objektų vienaip ar kitaip susijusi su gyvūnais – tai ir Dubingių žirgynas, ir Varlių namelis Šakių rajone, Pelėdų parkas Vilniaus rajone ir Paukščių kaimas Cijonyse. Dauguma knygelėje pristatomų vietų siūlo mažiesiems pritaikytas edukacijas – Panevėžio gamtos mokykloje vaikai išmoks senųjų piemenų žaidimų, Vinetu kaime – šaudyti iš indėniškos spjaudyklės, o Vaikų literatūros muziejuje – spausdinti mašinėle. Visą knygelę galite rasti ČIA.

– Pernai įdomių patirčių ištroškusiems turistams pristatėte Gastorliavimo ir Ledų žemėlapius, šiemet paruošėte Pirčių žemėlapį. Ar didelis žmonių susidomėjimas tokiomis pramogomis?

– Lietuviams pirtis yra ne ką mažiau šventas reikalas nei suomiams, todėl parengėme žemėlapį, kuriame rasite 30 įdomiausių pirčių. Pirtis piramidė, pirtis jurta, pirtis medyje, gelbėtojų stotyje, kapsulėje, malūne, pirtis iš veltinio ar pirtis iš gintaro, apeiginė, indėniška pirtis bei dvaro pirtis – visa tai galima rasti mūsų šalyje.

Tikra lietuviška pirtis yra garinė, o iš kitų pasaulio pirčių ją išskiria pomėgis gausiai vartoti įvairius vaistažolinius augalus.

Ypatinga lietuviškos pirties procedūra – kūno vanojimas beržinėmis, ąžuolinėmis bei kitų medžių vantomis. Pirties dalyviai vanojasi patys, vanoja vieni kitus arba tai daro pirtininkas. Be šios procedūros, populiarus kūno trynimas druska, maltais kaštonais, moliu, medumi, kitomis natūraliomis priemonėmis. Pirčių žemėlapį galite rasti ČIA.

– Kiekvienais metais poilsiaujantys lietuviai ieško, ką nauja pamatyti. Ar galėtumėte išvardyti naujausius turistų traukos objektus Lietuvoje, kurių sulauksime šiemet?

– Šių metų TOP naujovės, kurios bus prieinamos lankytojams:

Lyduvėnų tiltas – aukščiausias tiltas Lietuvoje, kuris iki šiol yra veikiantis, juo važiuoja traukiniai. O šiemet jis bus atvertas lankytojams ir ekskursijų metu bus galima keliauti po tiltu. Žinoma, tai bus galima padaryti tik užsiregistravus ir su gido palyda, nes tai gana pavojinga vieta, tačiau tai tikrai patiks adrenalino mėgėjams.

Lyduvėnų tiltas

Naujasis Rusnės apžvalgos bokštas, iš kurio matysis Ventės ragas ir Kuršių marios. Lietuviai lankytis apžvalgos bokštuose tikrai mėgsta, todėl jie populiarumo nepraranda. Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 30. Pernai Birštone atidarytas aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje, į kurį turistai plūste plūdo. Neabejoju, kad naujasis apžvalgos bokštas Rusnėje taip pat paskatins daugiau lietuvių nuvykti į pamarį.

Nida šį sezoną pradės su ilgai laukta nauja prieplauka. Joje palikta vieta ir laivui „Raketa“, todėl tikimės, kad šiemet šis laivas jau tikrai pradės kursuoti Kaunas–Nida.

Drevernoje pasitiks atnaujintas kempingas, baseinas, laivai, kurie nuolat kursuos į Kuršių neriją ir atgal. Vandens turizmas kasmet pasiūlo vis daugiau naujų maršrutų, manau, šie metai nebus išimtis.

Druskininkuose bus atidarytas pirmasis miego SPA Šiaurės Europoje.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

Paskutinis mėnesio sekmadienis, kai muziejų lankymas būna nemokamas, padėjo tautiečiams iš naujo atrasti daugybę muziejų.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje, įrengta labai įdomi, interaktyvi ir įtraukianti ekspozicija, kuri pavadinta „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Manau, šią ekspoziciją privalu aplankyti kiekvienam. Didelę parodos eksponatų dalį sudaro Gedimino kalne vykusių archeologinių tyrimų medžiaga ir sukilimą iliustruojantys bei nušviečiantys dokumentai, fotografijos, asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai bei kitos sukilimo relikvijos. Ši ekspozicija įtraukia ne tik suaugusius, bet ir vaikus, todėl paskubėkite apsilankyti, nes ji bus atvira tik iki vasaros.

Kauno šeštajame forte, kuris iki šiol buvo uždaras, atsidarys karinės technikos muziejus. Lietuvos gyventojai mėgsta tamsųjį turizmą.

Energetikos ir technikos muziejus šiemet lankytojus pasitinka atsinaujinęs.

Etnokosmologijos muziejus irgi atsinaujino, todėl netrukus duris atvers su nauja modernia ir interaktyvia ekspozicija.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt