Lietuvos kraštovaizdį (gražus jis ar nelabai čia jau kitas klausimas) turime būti dėkingi ledynams, dengusiems mūsų kraštą prieš 10000 metų ir seniau. Būtent jie suformavo kalvas ir lygumas, ežerus ir pelkes, gilias raguvas ir besiraitančias kaip gyvatės į jūrą skubančias upes.
© Asmeninio albumo nuotr.

Vykęs palyginimas, jog Lietuvos kraštovaizdį ledynai formavo tarsi skulptorius, išdroždamas kiekvieną raguvą, išskobdamas kiekvieną slėnį, o kad kūrinys būtų gražesnis visą tą drožinį padabino papuošalais – iš šiaurės atgabentais rieduliais. Didžiausieji rieduliai gamtos paminklais paskelbti, mažųjų – laukuose, pievose ir miškuose tokia galybė kaip žvaigždžių danguje, bet Lietuvoje be atskirų riedulių galima rasti ištisus akmenų ruožus, kuriuos tarsi karolius ant skulptūros užkabino besitraukdamas ledynas.

Keletas tokių akmenų ruožų yra Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje. Nuo seno jie akmenų rūžomis vadinami, ne taip seniai geologų ištirti dabar jie paskelbti gamtos paveldo objektais, o vienas jų lankymui pritaikytas. Tuškinės akmenų ruože 2015 metais įrengtas Akmenų rūžos pažintinis takas, kuriuo vaikščiodami lankytojai gali kiek artimiau susipažinti su šiuo ledynmečiu suformuotu dariniu.

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Važiuojant keliu Tytyvėnai – Šiauliai svarbu nepralėkti Kiaunorių miestelio, ties kuriuo įrengta rodyklė nukreipia į nedidelį keliuką vedantį link pažintinio tako. Už poros posūkių pasirodo atidarytas kelio užkardas, sukeliantis papildomų klausimų – galima važiuoti toliau ar ne? Jokio draudžiamo kelio ženklo nestovi, tačiau įkabinta pakabinama spyna tarsi nebyliai perspėja apie galimybę būti užrakintam. Bus kaip bus ir pravažiavus užkardą už kelių šimtų metrų pasimato aikštelė su stovinčia pavėsine ir informaciniais stendais.

Viskas atrodo kaip nauja. Takas įrengtas vos prieš pora metų, todėl nei piktadarių, nei pačios gamtos daromo poveikio dar nesimato. Pačioje aikštelėje galima susipažinti su akmenų rūžos susidarymo istorija, pasiskaityti sukurtą legendą bei žvilgtelti į pažintinio tako schemą, o praėjus taku pro sukrautus akmenis, tarsi kirtus starto liniją, pasileisti 1,3 kilometro ilgio pažintiniu taku. Jis ne tik neilgas, bet ir lengvas bei neklaidus, todėl jokio papildomo ženklinimo net nereikia (nors vietomis jis yra).

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Praėjus vos šimtą metrų pasirodo pirmieji rieduliai – tai akmenų rūžos demonstracinė atkarpa. Tokios riedulių sankaupos tęsiasi per visą akmenų ruožą, kurio ilgis siekia keletą kilometrų.

Akmenų rūžos pažintinis takas vertas dėmesio ne vien dėl to, kad gyvai pamatyti prieš 10 – 15 tūkstančių metų susiformavusį akmenų ruožą, šis takas tai išsami pažintis su ištisu akmenų pasauliu. Pažintis ne tik skaitant informaciją įrengtuose stenduose, bet ir gyvai matant akmenines iliustracijas ir kompozicijas.

Nuo neatmenamų laikų akmenys būdavo neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Matyt, ne veltui ir vienas istorinis laikotarpis akmens amžiumi pavadintas. Žmonės išmoko apdirbti akmenį, atsirado akmendirbystė. Akmenskaldžiai sako, kad akmuo turi ne tik veidą, bet ir sielą. Senovėje akmenys buvo laikomi šventais ir garbinami, o žmogaus pėdą ir kitokius ženklus turintys rieduliai net iki šių dienų atsinešė įvairias legendas ir padavimus. Tai keletas temų, su kuriomis supažindina stovintys stendai ir informaciją iliustruojantys akmenys, tačiau verta pasigrožėti ir gražiu mišku.

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Priėjus tako pusiaukelę takas sukasi atgal, o pavargusiems atsipūsti įrengtas vienišas suoliukas. Gal ne tik pavargusiems, juk galima ir šiaip pasėdėti ir pasiklausyti miško garsų ir pasimėgauti gamta. Ar bent jau pabandyti tai padaryti, nes sustoti ir pasimėgauti šia akimirka ne taip jau ir lengva įpratus prie ypaį greito gyvenimo tempo. Vytautas Kernagis yra sakęs, kad mūsų gyvenimas tai autostrada, kuria mes kasdien lekiame nematydami nieko, kas dedasi aplink. Sustoti ir apsidairyti reikia pastangų, bet verta.

Pasukam atgal, kur pirmoje tako pusėje buvusias mitologijos ir akmenskaldystės temas keičia informacija apie uolienų susidarymą ir akmenų panaudojimą.

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Akmenys naudoti nuo ugnies įžiebimo iki statybų. Kam neteko matyti akmeninių sienų ar pamatų, akmeninių grindinių ir akmenimis grįstų takelių, akmeninių tvorų ar šulinių? Nors technologijų amžius akmenis keičia pažančiomis technologijomis, bet vargu ar kuo galima pakeisti akmenimis kaitinamą pirtį ar lietuviškose kapinėse tradiciškai statomus akmeninius paminklus? Turbūt ne vienoje kaimo sodyboje dar galima išvysti statinę paraugtų kopūstų ar agurkų paslėgtų akmeniu, bet tai jau tampa egzotika.

Buvo laikai kai iš akmenų buvo gaminami ir ginklai.

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Gyvenome ir vis dar gyvename su akmenimis ir tarp akmenų. Be jų neįsivaizduojama ir tokia gyvenimo sritis kaip menas. Skulptoriai Kęstutis Musteikis, Kazys Venclovas, Jonas Gencevičius, Gintaras Mikolaitis, Mindaugas Jurėnas prisidėjo prie to, kad pasivaikščiojimas Akmenų rūžos pažintiniu taku būtų dar įdomesnis ir malonesnis.

Išvykas po gimtajį kraštą pamėgęs vyras: nemyli Lietuvos? Keliauk!
© Asmeninio albumo nuotr.

Šis takas su akmeninėmis skulptūromis kiek primena Sirvėtos regioniniame parke įrengtą Mitologinį taką, kurį puošia skulptūros mitologine tema. Tik tai nereiškia, kad apsilankius viename take, į kitą važiuoti neverta. Kiekvienas pažintinis takas, kurio vietai parinkti ir jam įrengti buvo įdėtos nuoširdžios pastangos, turi savo aurą. Beveik kaip akmenys anot akmenskaldžių. Tai, ką pamatai vaikščiodamas taku, kokius potyrius jauti jame būdamas, gulasi į nedidelius stalčiukus atminty, kurių kiekviename slepiasi patirti įspūdžiai. Kuo daugiau tų įspūdžiais užpildytų stalčiukų, tuo aiškiau matosi Lietuvos grožis, tuo labiau susitapatinama su ja, tuo stipriau jaučiama meilė jai. Kaip išsireiškė laikinoji Lietuvos turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė – Šeškuvienė: jei nori ką nors gero padaryti Lietuvai – keliauk po ją. Pasakyčiau kiek kitaip: jei nori mylėti Lietuvą – keliauk po ją, jei nemyli – vadinasi per mažai keliauji.

Skaitykite nesedeknamuose.lt

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo planą savaitgaliui: 5 vietos Raseinių rajone, kurias būtina aplankyti (14)

Vasariška šiluma jau vilioja ruoštis į kelią? Galvojate, ką šį sezoną aplankyti Lietuvoje?...

Pietų Lietuvoje rado jūrą, kurioje gyvena itin reti gyvūnai (17)

Ar kas girdėjote, kad Dzūkijoje galima atrasti jūrą? Man iki šiol teko žinoti, kad Lietuvos...

Ieškantiems įdomių maršrutų Lietuvoje: kodėl verta vykti į Panevėžį? (29)

Atšilę saulėti orai masina išsiveržti iš už keturių sienų. Palanga vilioja jūra, Nida –...

Nepraleiskite progos aplankyti Šiaulių: šis savaitgalis ypatingas (18)

Nenumaldomai artėja Europos muziejų naktis , kurios metu muziejai atvers savo duris ir leis...

Savaitgalį Kaunas šurmuliuos – vyks „Hanza dienos“ (5)

Jeigu dar yra tokių, kurie delsia leistis į keliones po Lietuvos regionus, regionai patys atkeliaus...

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (78)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (351)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (180)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (154)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (14)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (162)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (23)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (5)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (16)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (25)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...