Kaimyninė Latvija lietuvius vilioja savo pajūriu. Aišku, daugelis lietuvių apsilankė Rygoje. Dažniausiai tai ir viskas, kur nuvažiuoja lietuviai. O mūsų kaimynės teritorijoje yra žymiai daugiau įdomių vietų, kurias būtina pamatyti kiekvienam. Juk tos vietos susijusios su XIII amžiaus lietuviais.
© Shutterstock

Koks buvo pirmasis užrašytas lietuviškas žodis? Ir kur jis buvo ištartas? Kaip latviai nuo lietuvių slėpdavosi? Kur stovėjo lietuvių pilis Rygoje? Kaip prie Kuoknesės lietuviai taikos sutartį nutraukė? Kur Žvelgaitis savo galvą prarado? Cėsių pilies paslaptys ir kaip lietuviai prie pirmojo mūro prisidėjo? Intriguojantys klausimai? O atsakymus rasite Latvijoje ir savo akimis pamatysite, kur nutiko šios istorijos.

Kaip Tautvilas norėjo nugalėti Mindaugą?

Nuo kur pradėti kelionę po Latviją, jei ne nuo Rygos? Tai labai senas miestas, kurį įkūrė vyskupas Albertas (1165–1229) 1201 metais. Jis buvo ir Kalavijuočių ordino įkūrėjas. Tikriausiai visi turistai aplanko gražią Rygos aikštę prie Katedros, kurią vadina "Rigas Doms". Lietuviai turėtų įsiminti šią vietą, nes čia galėjo spręstis Lietuvos likimas XIII amžiaus viduryje.

Lietuvos valstybės vienytojas yra Mindaugas, pirmasis mūsų karalius. Tačiau istorija galėjo pasisukti ir kitaip. Ir kas žino, galbūt šiandien prisimintume ne Mindaugą, bet mažai kam šiandien žinomą Tautvilą. Jis susipyko su Mindaugu ir pradėjo atvirą kovą prieš jį. Tautvilas sutelkė rusėnus, dalį jotvingių ir žemaičių. Tačiau Mindaugas buvo galingas, todėl jis nusprendė užsitikrinti Rygos ir Livonijos ordino pagalbą. Apie 1250 metus prie Rygos vartų pasirodė pagonis Tautvilas su savo kariauna. Vyskupas jį maloniai priėmė, nes šis pasižadėjo apsikrikštyti, o tuomet jam buvo pažadėta pagalba kovojant prieš Mindaugą. Jis buvo krikštytas šioje katedroje. Aišku, XIII amžiuje ji atrodė kitaip, tačiau šioje vietoje klostėsi dramatiški įvykiai.

Intriguojanti istorija – kodėl latviai nuo seno bijojo lietuvių?
© „Būk detektyvas“ nuotr.

Beje, ar žinote, kaip Mindaugas išsprendė šią problemą? Ogi pasiuntė savo žmones su dovanomis pas Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį ir pažadėjo dovanas padvigubinti, jei magistras nužudytų Tautvilą: „Mat pasiuntė daug aukso ir sidabro ir indų, ir sidabrinių, ir auksinių, ir gražių, ir daug žirgų tardamas „jeigu užmuši ir papjausi Tautvilą, dar daugiau gausi". Nežinia, kiek aukso, sidabro, kiaunių kailių ar kitų gėrybių atvežė Mindaugo pasiuntiniai. Tačiau Andriui Štirlandiečiui ne tai buvo svarbu. Jo galvoje gimė kitas planas – Mindaugui pasiūlyti apsikrikštyti, o tuomet jis išrūpins karūną. Mindaugui toks planas tiko. Taip jis tapo karaliumi.

Pirmasis mūras rytinėje Baltijos jūros pakrantėje

XIII amžiuje Lietuva buvo medinė, tačiau lietuviai prisidėjo prie mūro atsiradimo dabartinėje Latvijoje. O mūras gerokai nustebino kitus baltus – žiemgalius. Ir visa tai nutiko Ikškilėje. Tiksliau pasakius jums reikės pasiekti salą, esančią Dauguvoje. XIII amžiuje tai buvo pakrantė, sala ta vietovė tapo tik XX amžiuje Dauguvoje pastačius hidroelektrines ir ją užtvenkus. Atvykus jūs pamatysite apgriautą bažnytėlę. Tai pati seniausia bažnyčia šiame regione. Kaip ji atsirado? Be lietuvių nebuvo apsieita.

Gyveno kilnus ir garbingai pražilęs vyras, vardu Meinardas, švento Augustino vienuolyno Sigerberge dvasininkas. Jis atvyko kartu su vokiečių pirkliais šiuose kraštuose skleisti krikščionybę. Tai jam leido Polocko kunigaikštis Vladimiras. Sunkus buvo jo apaštalavimas, nes lyviai nelabai norėjo priimti krikšto. O 1185 metais įvyko kažkas, kas privedė prie pirmojo mūro šioje Baltijos pakrantėje atsiradimo. Ogi 1185 metų žiemą čia atjojo lietuviai ir nusiaubė šias žemes. Kas galėjo, slėpėsi miške nuo karingųjų lietuvių. Kartu su lyviais slėpėsi ir Meinardas. Lietuviams pasitraukus, šis pamokslininkas pradėjo lyvius kaltinti neprotingumu, nes jie nestato jokių pilių, jokių įtvirtinimų, todėl lietuviams jie yra lengvas grobis. Ir pasiūlė pastatyti pilį, jei jie apsikrikštys. Lyviai pažadėjo, Meinardas taip pat tesėjo savo pažadą.

Pilis kartu su bažnyčia, kurios likučius matote, pradėjo kilti. Beje, kaip rašo Henrikas Latvis savo kronikoje, kai pilis buvo baigta statyti, nesikrikštiję atsisakė krikštytis, o krikštą priėmusieji atsimetė. Beje, ar žinote, kaip jie tai darydavo? Ogi maudydavosi Dauguvoje, nes tikėjosi, kad taip nusiplaus jų krikšto vanduo. Tačiau tai dar nebuvo istorijos pabaiga. Tada į areną žengė dar viena baltų gentis –žiemgaliai. 1187 metais jie čia atplaukė ir pabandė nugriauti pilį. Tačiau jie kai ko nežinojo. Nežinojo, kas yra mūras.

Intriguojanti istorija – kodėl latviai nuo seno bijojo lietuvių?
© „Būk detektyvas“ nuotr.

Štai kaip Henrikas Latvis aprašo savo kronikoje: "1187 m. bandė sugriauti Ikškilės pilį. Šis pasakojimas veikiausiai galėtų būti apibūdinamas kaip padavimas, tačiau neatmestina buvus priešiškų veiksmų, nukreiptų į besikuriančią svetimšalių kaimynystę: "Tuomet kaimynai pagonys žiemgaliai išgirdę apie pastatą iš akmens ir nežinodami, kad akmenys suklijuoti kalkėmis, atėjo su drūtomis laivų virvėmis ir norėjo neišmanėliai pilį nutempti į Dauguvą. Sužeisti strėlėmis jie pasitraukė nieko nepadarę.“

Štai kokios dramos čia virė XII amžiaus pabaigoje. Bet kuriuo atveju tai ankstyviausia krikščionybės vieta šioje Baltijos jūros pakrantėje. Tikrai verta ją aplankyti. Beje, šiek apie Meinardą. Jį dar ne kartą apgaudinėjo lyviai žadėdami krikštytis, tačiau taip ir nesiruošdami to daryti. Negana to, jam ir jo padėjėjams ne kartą grėsė mirtinas pavojus.

Štai tokį jo pagalbininką Teodoriką lyviai norėjo paaukoti savo dievams, kad būtų derlingi laukai, tačiau tam reikėjo mesti burtus: ant žemės buvo paguldyta ietis, o ją peržengti turėjo žirgas. Žirgas net kelis kartus žengė gyvybei skirta koja. Taip Teodorikas išsigelbėjo. Tačiau vėliau 1191 metų birželio 24 dieną įvyko Saulės užtemimas, Teodorikas buvo tarp estų ir jie jį nusprendė nužudyti, nes šis, anot jų, prarijo saulę. Nesaldu buvo Meinardui. Jis buvo senyvo amžiaus ir greitai mirė. Buvo palaidotas čia, Ikškilės bažnyčioje po altoriumi. O pats Meinardas buvo paskelbtas šventuoju.

Kur buvo rogės, pilnos lietuvių galvų prikrautos?

O dabar mūsų laukia kita vieta ir kita istorija. Nelabai maloni mums, lietuviams. Kaip žinia, lietuviai plėšdavo šiuos kraštus. Tačiau ne visada sėkmingai. 1205 metais toks lietuvių karo vadas Žvelgaitis išsiruošė į žygį. Pas estus. Prisigrobti grobio ir belaisvių. Tuo metu su Ryga buvo sudaryta sutartis, tad lietuviai pro čia ėjo sėkmingai. Ir sėkmingai prisiplėšė Estijoje. Paėmė daug belaisvių. Tikriausiai būtų sėkmingai ir sugrįžęs, jei ne Viestardas, legendinis žiemgalių vadas.

Šiandien jis Latvijoje yra laikomas didvyriu. Kaip pas mus Vytautas ar Gediminas. Yra net jo vardo ordinai. Tad štai šis Viestardas Žvelgaičiui pasirodžius atjojo pas rygiečius ir juos po ilgų kalbų įtikino pasitikti grįžtančius lietuvius. Ir tai nutiko kažkur čia – netoli Ropožės. Kova lietuviams nebuvo sėkminga – jie pralaimėjo. O tada nutiko labai baisus, mūsų akimis žiūrint, dalykas. Žvelgaitis buvo sunkiai sužeistas, žiemgalis, tai pamatęs, pribėgo ir nupjovė jam gavą. Ją įmetė į roges, kurios jau buvo pilnos lietuvių karių galvų.

Ką darydavo vėliau su tomis galvomis? Pasirodo, kad tai irgi buvo turtas. Ogi vėliau tas galvas išpirkdavo žuvusiųjų artimieji. XIII amžiuje galvos buvo prekybos objektas. Beje, sužinojus apie lietuvių pralaimėjimą, viename kaime pasikorė 50 moterų, nes jos norėjo būti kartu su savo vyrais. Tad tas Žvelgaičio žygis buvo labai nesėkmingas.

Pirmas užrašytas lietuviškas žodis ir lietuvių kerštas už Žvelgaitį

XIII amžiuje lietuviai buvo kerštingi. Už Žvelgaičio nesėkmę turėjo būti atkeršyta. Ir keršto valanda išmušė po dviejų metų. Per pačias šv. Kalėdas. Norint sužinoti šią istoriją, reikia vykti į Tureidą. Štai kas ten nutiko 1207 metais: „Lietuviai, prisiminę savuosius, prieš dvejus metus žuvusius nuo rygiečių ir žiemgalių, pasiuntė šauklius po visą Lietuvą ir surinko didelę kariuomenę. Persikėlę per Dauguvą, visą naktį Kristaus gimimo išvakarėse jie ėjo į Toreidą, anksti rytą perėjo Koivą ir pasipylė po visus kaimus, ir kadangi jie šitam krašte nesutiko kokios nors kariuomenės pasipriešinimo, tai nemažai žmonių užmušė ir daugelį paėmė į nelaisvę“.

Aplankykite Tureidos bažnytėlę. Būtent ją XIII amžiuje apiplėšė lietuviai. Ir būtent dėl to buvo įrašytas pirmas lietuviškas žodis į kronikas. Garsas, jog lietuviai puola pasiekė Tureidos tikinčiuosius tada, kai šie klausė šventų mišių bažnytėlėje. Visi išsibėgiojo. Liko tik kunigas su patarnautoju. Jie baigė mišias. O kas tada įvyko? Paskaitykite: „Dievo malone baigę šv. Mišias, nuima nuo altoriaus apdangalus ir visus indus, sudeda juos zakristijoje į kampą ir pačiame kampe susėdę pasislepia. Iškart po to vienas iš priešų įeina į bažnyčią, apeina ją iki pat zakristijos ir, išvydęs tuščią altorių ir nematydamas ko nugriebti, taria „Ba“ ir išeina pas saviškius. Pasiėmę viską, ką tik rado, lietuviai savo keliu patraukia atgal“. Toks pirmasis užrašytas lietuviškas žodis.

Intriguojanti istorija – kodėl latviai nuo seno bijojo lietuvių?
© „Būk detektyvas“ nuotr.

O ar žinote, koks buvo pirmasis latviškas užrašytas žodis? Ogi „draugas“. Ir užrašytas labai įdomiomis aplinkybėmis. Kalavijuočiai apgulė Dabrelės pilį, kurią gynė latvis Rusinas. Po ilgų mūšių, Rusinas užlipo ant pylimo, norėdamas pasikalbėti su savo draugu – lotyniškoje kronikoje parašytas šis latviškas žodis – Vendeno magistru Bertoldu. Jis nusiėmė šalmą ir nusilenkė. O tuo metu paklydėlė strėlė pataikė jam į galvą ir jis mirė.

Dar žiauresnė istorija yra susijusi su pirmaisiais užrašytais estiškais žodžiais, kurie skambėjo taip: „Lauli, Lauli, pappa“. Tai reiškia: „Giedok, giedok, tėve“. O ar žinote, kokioje situacijoje jie pasakyti? Dvasininką Frederiką Celį pagrobė estai, ir kai šis pradėjo melstis, tuomet jį pradėjo mušti lazdomis per nugarą ir galvą, sakydami: „Lauli, lauli, pappa“. O toliau vyko baisūs dalykai. Leiskime kalbėti kronikininkui: „Po to jie nugalando ylas, badė jomis panages, draskė kūno dalis, kūrė po jais ugnį, pagaliau kirto kirviais perpus tarp pečių; jie, be abejo, išvarė jų sielas į dangų, į kankinių bendriją“.

Daugeručio tragedija Cėsiuose

Cėsio pilis tikriausiai pati lankomiausia pilis Latvijoje. Čia gyveno Livonijos ordino magistras. Ji buvo didelė, tvirta ir įspūdinga. Šiandien jos griuvėsiai nuteikia romantiškai. Tikrai verta aplankyti ir pamatyti, kaip ir kur gyveno tie, su kuriais kovojo lietuviai. Sužinoti istoriją, kuri susijusi su šia vieta ir kuri nutiko 1213 metais.

Tuo metu Lietuvoje gyveno stiprus kunigaikštis, vardu Daugerutis. Jis savo dukterį buvo išleidęs už Jersikos kunigaikščio Visvaldžio. Šiuo metu Jersikoje nėra išlikę nieko, kas minėtų šiuos šlovingus laikus. Galime tik stebėti Dauguvą ir įsivaizduoti, kaip atkeliavę lietuviai valtimis persikelia iš vieno upės kranto į kitą. O tai buvo svarbus punktas lietuviams, kurie, kaip jau žinome, buvo pamėgę keliauti į šiuos kraštus ieškodami grobio. Tačiau sugrįžkime į 1213 metus. Daugerutis su palyda patraukė į Naugardą, norėdamas sudaryti taiką. Viskas pavyko, tačiau pavojus slypėjo grįžtant. Jį paėmė į nelaisvę Livonijos ordinas ir laikė uždarę Cėsių pilyje. Daugerutį aplankė draugai iš Lietuvos. Po šio vizito jis nusižudė: pasismeigė ant kalavijo, taip nusinešdamas paslaptį, ką jam jo draugai pasakė, kad jis pasirinko tokią lemtį.

Intriguojanti istorija – kodėl latviai nuo seno bijojo lietuvių?
© Shutterstock

Beje, reikia papasakoti ir kitą istoriją, kuri čia nutiko beveik po penkiasdešimties metų. Tuo metu gyveno toks Mindaugo seserėnas Lengvenis. Jį Livonijos ordinas paėmė į nelaisvę. Tačiau jį, skirtingai nei Daugerutį, draugai išpirko (apie 50 kilogramų sidabro sumokėjo, tai milžiniška suma). Ir Lengvenis sumanė atkeršyti. Atjojo iki čia – Cėsių. Ir kažkur įvyko mūšis, kurį laimėjo Lengvenis. Devyniems riteriams nukirto galvas, o dešimtą paliko gyvą, tačiau jam į rankas įdavė komtūro galvą, kurią turėjo nešti iki Lietuvos. Štai tokios žiaurios istorijos.

Koknesė ir iečių paslaptis

Jums siūlome aplankyti Koknesės pilį. Kažkada ji buvo labai stipri. Jos galybę liudija iki šiol išlikę mūrai. Jie tikrai sukelia pagarbią baimę. Tačiau mes esame čia tam, kad atskleistume iečių paslaptį. Čia įvyko vienas labai keistas epizodas. Atjojo lietuvis ir iš kitos Dauguvos pusės paleido ietį į pilies pusę: „Lietuviai nesirūpindami sudaryta su teutonais taika atėjo prie Dvinos ir iškvietę nekuriuos iš Koknesos pilies metė ietį į Dviną, kaip draugystės ir taikos su teutonais, atsisakymo ženklą. Surinko didelę kariuomenę, ir persikėlę per Dviną atėjo į letų (latgalių) žemes, išplėšė jų kaimus ir daugelį išmušė“. Kodėl paleido ietį? Paslaptis paprasta – tuo metu sudarant taikos sutartį, būdavo apsikeičiama ietimis. Tad kai nutrauki sutartį, tai tą ietį grąžini. Viskas logiška.

Tad tokią kelionę po Latviją Jums siūlo LRT laidos „Istorijos detektyvai” komanda! Būk detektyvas – atrask, kas paslėpta šalia Tavęs!

www.bukdetektyvas.lt

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

#MeToo Lietuvoje: taisyklė čia viena (187)

Jei vyras nejaučia, ar moteriai jo asistavimas yra priimtinas ir malonus, ar atgrasus, jis turi...

Skambutis iš taksofono – Naujosios Vilnios „Maximoje“ sprogmuo evakuojami žmonės (52)

. Policijos departamentas informavo, kad gavo pranešimą, jog Vilniuje, S. Batoro g. 43,...

Siaubas Šiauliuose: įtariama, kad moteris iš balkono išmetė savo vaiką ir iššoko pati moteriai galimai sutriko sveikata (810)

Šiauliuose iš balkono (ketvirtas aukštas) iškrito 6 metų mergaitė. Pirminiais duomenimis, po...

Autoritetingas teisininkas abejoja VRK patikimumu

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ), institucija, kurios galioje kontroliuoti politinių partijų...

Moksleivei darbas prekybos centre virto pragaru – keikė nuo valytojos iki vadybininkės (42)

Esu moksleivė, tačiau tam, kad padėčiau savo tėvams bei galėčiau save aprūpinti, ieškojau...

„Samsung“ pristatė naujus telefonus-flagmanus „Galaxy S9“ ir „Galaxy S9+“ (76)

Pietų Korėjos elektronikos gamintoja „Samsung Electronics“ sekmadienį mobiliųjų technologijų...

Lietuvės kelionė Tanzanijoje: visi juokėsi, kai genties apeigose pasielgiau nederamai (11)

Važiuojant legendinio Serengečio parko link užsukame į masajų kaimą. Skurdžios žemos lūšnos,...

Valdininkams blogos žinios: bent trečdalio jų planuojama atsisakyti (375)

Mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas – taip skamba vienas iš trijų...

Dažnai šia liga sergantys net nesigydo: gydytoja įspėja apie pasekmes (43)

Grybelis gali užklupti bet kurį iš mūsų – ši nemaloni, od ą, nag us ir gleivin ę...

Muravjovas: turime problemų su korupcija, jos prevencija – tai signalas vyriausybei (10)

„ Transparency International “ korupcijos suvokimo indekso rezultatai skelbia, kad korupcijos...