HELLOMoliūgai 2020

Moliūgai, moliūgai ir dar karta moliūgai. Jau tradiciniu tapęs „Hello Moliūgai“ renginys šiemet ketina nustebinti ne vieną didelį ir mažą lankytoją Užupyje. Organizatoriai šventės įgyvendinimui prašo ir renginio svečių pagalbos – prašoma atnešti savo išskaptuotus moliūgus nuo Užupio Pasienio Posto per Užupio Meno Inkubatorių iki Tibeto skvero! Vienas ryškiausių šių metų renginio akcentų – moliūgų upė, kurią renginio organizatoriai su dalyviais mėgins sukurti šiurpiausią metų vakarą. Vaizdelis tikrai turėtų būti pribloškiantis.

Vieta: Užupis
Laikas: Spalio 31 d. nuo 11.00 val.



Moliūgų labirintas Lazdynuose

Painiausias moliūgų labirintas Lazdynuose Lazdynų „Ryto“ bendruomenė spalio 31 d. kviečia Helovynui sukurti painiausią moliūgų labirintą Lazdynų Šeimų parkelyje, prie Architektų g. 158 namo. Ką reikėtų daryti? Nuo spalio 30 d. 16 val. atnešti savo moliūgą į Lazdynų Šeimų parkelį ir padėti šalia pasivaikščiojimo tako. Moliūgus galite nešti iki pat vėlaus 31 d. vakaro. Savanoriai padės suformuoti tikrą moliūgų labirintą. Moliūgų parodą bus galima aplankyti iki lapkričio 1 d. vakaro.

Vieta: Lazdynų Šeimų parkelyje, prie Architektų g. 158 namo
Laikas: nuo Spalio 30 d., 16 val.


Moliūgų miestelis Kaune

Lietuviškoji moliūgų pramogų zona šiemet įsikūrė Kauno prekybos miestelyje „Urmas“.
Raudonajame pasaže, lauke, bet po stogu esančioje erdvėje jis užima apie 160 kv. m. Čia – gausi moliūgų rūšių ekspozicija nuo didžiųjų pūstažandžių, skirtų maistui, iki įvairiausių formų ir spalvų dekoratyvinių mažylių.

Visas Moliūgų miestelis papuoštas artėjančio Helovino tema. Dėmesį traukia ne tiek šiurpūs, kiek smalsumą keliantys šikšnosparniai, skeletai, voratinkliai, todėl čia gausu stilingų ir įdomių vietų išskirtinėms nuotraukoms pasidaryti.

Vieta: Pramonės pr. 16, Kaunas
Laikas: nuo spalio 15 d.


Senamiesčio moliūgų šventė

Koks Helovinas be moliūgų? O jų tikrai nepritrūks Klaipėdoje. Mat Helovino vakarą miesto senamiestyje jau šeštus metus iš eilės vyks moliūgų šventė. Čia taip pat vyks gražiausio moliūgo rinkimai, tad visi dalyviai kviečiami atnešti savo išskaptuotą moliūgą, registruotis konkurse bei laimėti šaunių prizų. Tad jei norit pajausti tikrą Helovino dvasią, užsukit į Klaipėdos centrą.

Kur? Žvejų gatvės krantinė (Žvejų g. 4), Klaipėda
Kada? Spalio 31 d. 16.00 val.



Šiurpnaktis Kirkilų pramogų parke

Šiemet šalia įspūdingo Kirkilų draustinio lankytojams duris atvėręs naujas Kirkilų pramogų parkas kviečia į tikrą siaubo miestelį. Šiame Helovyno mieste lankytojų laukia daugybė rudens dekoracijų, moliūgų, vaiduoklių, raganų, šiurpių būtybių bei gravitacinis siaubo namas.

Organizatoriai pasiūlys įsigyti užkandžių, karšto vyno, cukraus vatos, karštų vaflių bei kitų gardumynų.

Vieta: Mokyklos g. 13, Kirkilų kaimas, Biržų r.
Laikas: nuo spalio 27 dienos


Košmaras „Adomaitynėje“

Nepamirštami, siaubą keliantys vaizdai ir įspūdžiai, pokalbis su šmėkla, tikro kirvio svaidymo dartai, akistata su miško vaiduokliais – šios ir dar daug kitų pramogų laukia pramogų ir poilsio parko „Adomaitynė“ lankytojų.

Šiurpą keliančios ekspozicijos – nuo karo vaizdų, raganų medžioklės iki voratinklių su milžiniškų vorų kolonijomis. Išdrįsite?
Sušalus lankytojai bus kviečiami šildytis prie degančių laužų bei vaišintis čia pat verdama moliūgiene su tikromis vištų kojomis...

Vieta: Pramogų ir poilsio parkas „Adomaitynė“, Dembnės kaimas 4, Kėdainių raj.
Laikas: nuo spalio 18 d.

Istorijos, kolekcionuojantiems šiurpuliukus

Vaiduokliai romantikai Siesikų pilyje

Ieškantiems romantiškų nuotykių su adrenalino prieskoniu, turėtų patikti Siesikų pilis. Anot pasakojimo, prieš daugelį metų vieno iš Daumantų kunigaikščių jaunoji žmona pamilo riterį iš svetimos šalies. Kalbama, kad naktimis ji išsprukdavo iš pilies ir skubėdavo į slaptus pasimatymus ant Siesikų ežero kranto. Sužinojęs apie tokią išdavystę kunigaikštis taip įpyko, kad savo žmonai paskelbė negailestingą nuosprendį – užmūryti ją pilies bokšte. Vietiniai gyventojai kalba, kad dar ir dabar tamsiomis naktimis galima išvysti kunigaikštienę, einančią prie ežero, kur jos laukia mylimasis.

Vieta: Daugalių k. 1, Ukmergės r.

Šūklių dvaras–vaiduoklis ir slaptasis lietuviškumo simbolis

Ramybėje, tyloje, medžių ir žolių apsuptyje šiandien stūksantis Šūklių dvaras su užkaltais langais priima tik vieną lankytoją – pro tarpus prasiveržiantį vėją. Tiesa, kalbama, kad akylesni dvare gali išvysti šmėžuojančius šešėlius ir išgirsti keistus, durų trankymą primenančius garsus ar vaikų balsus. Ne veltui istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise buvo gautas leidimas šiame pastate įsteigti vaikų prieglaudą–darželį, taip pat, kad čia veikė slapta lietuviška mokykla.

Vieta: Gustaičių 2, Gustaičiai, Vilkaviškio r.

Kauno požemių dvasios
Pasak senovės legendų, po Kauno miesto grindiniu slypi puikiai išvystytas požemių labirintas, jungiantis daugelį senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių nuo kryžiuočių paspruko Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Vaiduokliai, nakvišų alsavimas, grandinių žvangesys – visus šiuos potyrius dar ir dabar galima patirti Kaune, ekskursijos metu. Ir nors vietiniai kalba, kad patirtis nėra gąsdinanti, reikia pripažinti, kad norint susidurti su požemių dvasia ir neįprasta atmosfera vis tiek reikia drąsos.

Vieta: Rotušės a. 15, Kaunas


Paslaptingieji senųjų Kėdainių tuneliai

Jeigu susidūrimas su vaiduokliais jums atrodo kiek per baugiai, tačiau smalsumo troškulys nepalieka Jūsų ramybėje, pasidomėkite paslaptingaisiais Kėdainių požemiais, kurie, sakoma, slepia ne vieną legendą. Manoma, kad po senaisiais Kėdainiais glūdi daugybė tunelių, kuriais galima ne tik vaikščioti, bet iš vienos Nevėžio pusės pereiti į kitą arba nukakti į parką. Sklinda kalbos, kad iš evangelikų reformatų bažnyčios skliautuotas tunelis veda į Šv. Jurgio bažnyčios požemius, kuriuose palaidoti nuo lietuvių antpuolių besigynusių kryžiuočių palaikai, paslėpti jų ginklai ir šarvai.

Vieta: Kėdainiai

Čičinsko kalnas

Upytės, arba dar kitaip – Čičinsko kalnas, kuriame seniau tyvuliavo Vešetos ežeras ir stovėjo pilis, taip pat garsėja įdomiomis istorijomis apie čia gyvenusį nedorą poną Čičinską, kuris buvo žiaurus ir piktas, nuolat kankindavęs savo pavaldinius. Tiesa, daugybė legendų gimė dėl piliavietėje esančio įdubimo su užpelkėjusiu dugnu. Pasak vienos iš jų, kartą Čičinskas Kalėdų išvakarėse iškėlė tikrą velniavą ir su sėbrais padegė šalia esantį kaimą. Tačiau Kalėdų dieną iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir bejojantį žiaurųjį poną užmušė. Kalbama, kad po to dvaras ėmė skęsti atsivėrusioje kalno pelkėje ir pamažu grimzdo net septynerius metus. Anot vietinių gyventojų, žmonės ir dabar naktimis vis girdi iš prasmegusio dvaro baubiančius jaučius, giedančius gaidžius ir kitus šiurpą keliančius garsus.

Vieta: Panevėžio r.

Padykęs mažojo grafo vaiduoklis Rokiškio dvare

Šis dvaras puošia Rokiškį jau daugelį metų. Tiesa jis neapleistas, o kaip tik žavi savo išore ir interjeru lankytojus ištisus metus. Vis dėlto, muziejaus darbuotojai pasakoja įtariantys, kad dvare gyvena padykęs mažojo grafo Jasiaus Pšezdzieckio vaiduoklis. Anot jų, po nakties ar po laisvų dienų, muziejuje tvarkingai iškabinti paveikslai išsikraipo į visas puses, o eksponatai mistiškai atranda naujas vietas.

Vieta, Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis



Žiauriojo barono žingsniai

Dvarų–vaiduoklių kategorijai galėtų būti priskirtas ir Pakruojo dvaras, kurį kadaise valdė baronas von der Ropas. Turtais ir žiauriais poelgiais garsėjęs turtuolis, pramintas Hermanu Žiauriuoju, siaubingai kankino baudžiauninkus. Kalbama, kad dar nuo tų laikų rūmuose dažnai girdimi keisti žingsniai, savaime užgęsta arba užsidega lempos, atsidaro durys, langai. Pakruojo dvare įsikūręs muziejus netgi turi kankinimų kambarį, įkvėptą istorijų apie dvarą valdžiusį baroną.

Šiuo metu Pakruojo dvare atvertas ir panoptikumas – keistenybių ir prabangių artefaktų kolekcija, kuri pasakoja tamsiąją turtingųjų gyvenimo pusę.

Vieta: Pakruojo dvaras, Karčiamos g. 9, Pakruojis

Senoji Šv. Roko ligoninė – siaubo filmų režisierių lobis

LDK didikų giminės Tyzenhauzų garbei pavadintoje gatvėje stovinti, dabar jau apleista ligoninė veikiau primena tikrus rūmus. Trijų aukštų neorenesanso stiliaus pastatas vilioja ir kino kūrėjus. Būtent čia buvo filmuotos kai kurios siaubo filmo „Džekas Skerdikas“ scenos.

Vieta: Tyzenhauzų g., Vilnius

Mistinė vila „Anapilis“

Palangiškių legenda byloja apie mistinės vilos „Anapilis“ savininkės Sofijos Tiškevičienės kiek neįprastą pomėgį bendrauti su vėlėmis. Sakoma, kad grafienė viloje virš palėpės buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Pasakojama, kad vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš vilos sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Manoma, kad grafienė Sofija Tiškevičienė buvo itin silpnos sveikatos ir tik pasijutusi blogiau eidavo klausytis šių vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai padėdavo nusiraminti.

Vieta: Birutės al. 34 A, Palanga


Norviliškių pilis

Būta gandų, kad XVI a. kone įstrigusioje Norviliškių pilyje čia nakvojančius ar besisvečiuojančius gąsdina... maža mergaitė. Anot legendos, šioje pilyje kadaise gyvenęs vienuolis stipriai pamilo merginą, tačiau dėl savo duotų įžadų negalėjo sau leisti pradėti šeimyninio gyvenimo. Tam, kad įžadai būtų panaikinti, vienuolis turėjo nuvykti į Vatikaną, tad taip ir padarė. Belaukdama savo mylimojo, jo išrinktoji susilaukė mergaitės ir pavadino ją Emilija. Tačiau namo sugrįžęs vienuolis nei mylimosios, nei savo mergaitės pilyje taip ir neberado – manoma, kad jos žuvo sukilimo metu. Tačiau čia besilankantieji tikina jaučiantys ir matantys mažosios Emilijos išdaigas ir vis paslaptingai 6-tame kambaryje sujudantį medinį arkliuką.

Vieta: Norviliškės, Šalčininkų r.

Tiesa šios istorijos ar ne, niekas gerai nežino, tačiau ir patikrinti ne kiekvienas drįsta. Ir vis dėlto, jei joms likote neabejingi, apsilankykite oficialioje Lietuvos turizmo svetainėje ir atraskite daugiau paslaptingų pasakojimų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)