Prieš 30 metų Merkinėje esančiame sovietinio prekybcentrio antrame aukšte gyvavo restoranas – nuobodus, blankus ir standartinis, bet, matyt, simbolizavęs, kad tarybiniais laikais prabanga ir damų vakarinės suknelės egzistavo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

O dabar restoranas atgimė visai kitoje vietoje – buvusio „buitinio“ patalpose. „Dzūkynė“ vaišina ir žvėrienos patiekalais, ir tradiciniais dzūkiškais kukorais.

Živilė Valukynienė baigusi maisto gamybos technologijas visa savo esybe pasinėrė į danielių mėsos apdirbimo technologiją. „Tai švariausias ir sveikiausias laukinis gyvūnas. Tinkamai išpjaustyti, brandinti šią mėsą itin sudėtingas procesas“, – šypteli Živilė.

„Dzūkynė“ buvo atidaryta prieš gerus dvejus metus tik prasidėjus karantinui, po to turėta bene dviejų metų priverstinė pertrauka, o iš karto po jos, vaizdžiai tariant, buvo įjungtas penktas bėgis.
„Žmonės tikrai pasiilgę keliauti – skersai išilgai maišo Dzūkiją ir itin dažnai savaitgaliais atsiduria Merkinėje“, – atvirauja Ž. Valukynienė, kuri itin dažnai sulaukia klausimo kada žvėrienos restoranas bus atidarytas Vilniuje ar Kaune.

Itin dažnai čia pat „Dzūkynėje“ norima užsisakyti ir apžvalgines ekskursijas po Merkinę – laimei naujų gidų jau esama. Merkiniškiai yra priversti pramokti ir lenkų kalbos – savaitgalinių grupių ir nebūtinai maldininkų iš kaimyninės šalies apstu.

Ž. Valukynienės 5 asmenų šeima niekur iš Merkinės nežada kraustytis. „Čia mūsų šaknys, čia galvojame tik plėsti svetingumo verslą – viešbučio Merkinėje nėra, todėl mūsų akys krypsta į ten“, – atvirauja Živilė, dabar jau įdarbinusi 18 dzūkų.

Panašios gyvenimo filosofijos laikosi ir sodybos „Paskui saulę ir ožkas“ savininkas Valdas Kavaliauskas. Tarptautinėse bendrovėse dirbęs, per 2 metus Normandijoje ožkų sūrio gamybos technologijas perpratęs jau 15 metus yra įkritęs į Dzūkijos „transą“. Pirmuosius 10 metų tai buvo „Sūrininkų namai“ Dargužiuose, o dabar 5 metai visai netoli Puodžių.

„Darbinė Vilniaus aplinka sukurdavo konfliktų, įvairių įsipareigojimų, pančių. Visus inkarus su sostine nukirtau. Norėjosi gyventi lėtu tempu ir pabėgti į alternatyvą“, – atvirauja Valdas, kurio teigimu, ganant ar melžiant ožkas nereikia žadintuvo – viską lengvai padiktuoja gyvenimo ritmas.

100 melžiamų ožkyčių vasaros metu duoda 250 litrų pieno ir tai virsta 30 kilogramų sūrio. Valdo sūrio gerbėjai pramynė kelius į Puodžius iš visos Lietuvos. Dalis sūrių patenka į turgus Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

„Lėto gyvenimo filosofija diktuoja ir kiek kitą mintį – nepersistenk, elkis kaip šaukia gamta ir tada patirsi palaimą“, – reziumuoja Valdas, kuris teigia, kad ir sūrių paragauti, ir apie gyvenimo filosofiją paplepėti šiemet sulaukiama daug atvykėlių. „Po priverstinio užsidarymo karantine žmonės tiesiog nori pabėgti iš uždaro socialinio burbulo“, – svarsto Valdas.

Žymus keliautojas, impulsyvių kelionių startuolio „hoperfy.com“ bendraįkūrėjas Tadas Kertenis dzūkams siūlo imti pavyzdį iš Sūduvių – ten dvarų parkuose iš lanko gali nusišauti butaforinį fazaną, o jau po gero pusvalandžio mėgautis tikra laukine paukštiena.

Restoranas "Dzukynė"

„Tam tikras nuotykis gamtoje būtinas – nesvarbu ar tai lietuviško kalakuto medžiojimas, ar bebro paieškos. Svarbu, kad būtų atrakcija, – šypteli Tadas. – Pabandykime mūsų siūlomas trasas ar lankytinus objektus įvertinti užsieniečio akimis“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją