aA
Lankytinų vietų žemėlapis pamatykLietuvoje.lt ir jo kūrėjų komanda visą vasarą aktyviai kvietė Lietuvos žmones keliauti, pamatyti, patirti ir naujai atrasti savo šalį. Vilioję keliauti pažintiniais takais, dvarais, piliakalniais ir kitomis įdomybėmis, vasaros pabaigai siūlo „pačių pačiausių“ Lietuvos vietų sąrašą.
Labanoro apžvalgos bokštas
© DELFI (I.Urbonaitės-Vainienės nuotr.)

Iš daugiau kaip 3000 žemėlapyje esančių objektų išrinko ir jums pristato net 15 didžiausių, aukščiausių, storiausių, seniausių ir kitaip „iausių“ objektų Lietuvoje:

Aukščiausias apžvalgos bokštas

Labanoro apžvalgos bokštas – pastatytas 2015 metais tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.

Aukščiausia Lietuvos vieta

Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.

Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.

Aukščiausia atodanga

Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Pūčkoriai opening
Pūčkoriai opening
© Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija

Didžiausias akmuo

Barstyčių akmuo – didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© G.Andriekaus nuotr.

Didžiausias upių akmuo

Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.

Giliausias urvas

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis – 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.

Giliausia duobė

40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta – Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.

Velnio duobė
Velnio duobė
© VSTT nuotr.

Didžiausi šaltiniai

Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) – didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą.

Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai

Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© DELFI / Domantas Pipas

Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.

Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.

Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas
© VSTT nuotr.

Ilgiausias kabantis tiltas

Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.

Aukščiausias pėsčiųjų tiltas

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m.), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.

Ilgiausias automobilių tiltas

Jurbarko tiltas – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gražiausios iškylų gamtoje vietos visoje Lietuvoje (3)

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais,...

Pažintis su atgimstančiu Lietuvos kurortu: romantiškas gamtos kampelis, kuriame galima ir pailsėti, ir sveikatą sustiprinti (10)

Apie Kulautuvą tarpukariu buvo kalbama, kad tai puiki vieta pailsėti ir nervus sustiprinti. Pagal...

Ką be Lajų tako dar galima veikti Anykščiuose: nuo žygių dviračiais – iki gurmaninės virtuvės (22)

Gaudome pirmuosius pavasarinius spindulius ir kviečiame visus į pasimatymą su maloniai stebinančiu...

Birštonas jau ruošiasi vasaros sezonui: rekomenduoja, kur geriausia atsigerti ypatingo vandens (1)

Mineralinio vandens šaltiniais garsėjantis Birštono kurortas pradeda ruoštis vasaros sezonui. Nuo...

Siūlo neįprastą būdą pažinti Šiaulius: žada mankštą ir kūnui, ir protui (1)

Kasmet, balandžio 23–29 dienomis visose šalies bibliotekose vyksta Nacionalinė Lietuvos...

Top naujienos

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (46)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (1331)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Dėl traumų nusiskundęs Obradovičius: dabar labiausiai norėčiau sveikų žaidėjų

„ŽalGIRIŠ“ – taip Kauno ekipos pavadinimą ketvirtadienį perrašė Stambulo „Fenerbahče...

Pavojingam reiškiniui traukiantis – staigus perspėjimas: jau netrukus viskas keisis (2)

Likusią šios savaitės dalį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas.

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (69)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“ , gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (917)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...

Puteikis kreipėsi į Skvernelį ir iškėlė jam dvi sąlygas (6)

Kandidatų į prezidentus siūlymai, kaip mažinti korupciją viešuosiuose pirkimuose, išskyrė. LRT...

„Fenerbahče“ jėgą pripažinę žalgiriečiai negailėjo sau priekaištų: jie įveikė mus šešiese ši serija – lyg karti piliulė (11)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai baigė savo žygį Eurolygoje pralaimėdami ketvirtąsias...

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (920)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...