aA
Lankytinų vietų žemėlapis pamatykLietuvoje.lt ir jo kūrėjų komanda visą vasarą aktyviai kvietė Lietuvos žmones keliauti, pamatyti, patirti ir naujai atrasti savo šalį. Vilioję keliauti pažintiniais takais, dvarais, piliakalniais ir kitomis įdomybėmis, vasaros pabaigai siūlo „pačių pačiausių“ Lietuvos vietų sąrašą.
Labanoro apžvalgos bokštas
© DELFI (I.Urbonaitės-Vainienės nuotr.)

Iš daugiau kaip 3000 žemėlapyje esančių objektų išrinko ir jums pristato net 15 didžiausių, aukščiausių, storiausių, seniausių ir kitaip „iausių“ objektų Lietuvoje:

Aukščiausias apžvalgos bokštas

Labanoro apžvalgos bokštas – pastatytas 2015 metais tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.

Aukščiausia Lietuvos vieta

Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.

Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.

Aukščiausia atodanga

Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Pūčkoriai opening
Pūčkoriai opening
© Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija

Didžiausias akmuo

Barstyčių akmuo – didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© G.Andriekaus nuotr.

Didžiausias upių akmuo

Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.

Giliausias urvas

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis – 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.

Giliausia duobė

40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta – Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.

Velnio duobė
Velnio duobė
© VSTT nuotr.

Didžiausi šaltiniai

Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) – didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą.

Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai

Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© DELFI / Domantas Pipas

Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.

Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.

Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas
© VSTT nuotr.

Ilgiausias kabantis tiltas

Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.

Aukščiausias pėsčiųjų tiltas

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m.), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.

Ilgiausias automobilių tiltas

Jurbarko tiltas – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Marijampoliečiai sukūrė miesto „veidasienę“, kurios gali pavydėti kiti Lietuvos miestai (4)

Marijampolė – septintas pagal dydį Lietuvos miestas, garsėjantis kultūriniais renginiais,...

Lietuvos miestas, kuriame pasijusite tarsi Amerikoje (37)

Dažnas žmogus, planuodamas savo laisvalaikį pasirenka apsilankymą kino teatre ar paprasčiausiai...

Naujoji Vilnia – miestas mieste šalia Vilnios (47)

Naujoji Vilnia – paslaptinga, mitais apipinta, turbūt mažiausiai vilniečiams pažįstama vieta....

Įspūdingi apžvalgos bokštai, kuriuos verta aplankyti ir žiemą (8)

Žiemą gamta ne mažiau žavinga nei šiltuoju metų laiku. Todėl net ir šaltuoju metų laiku verta...

Penkios gražiausios lankytinos vietos Kelmės rajone, kurias būtina pamatyti (9)

Kelmės kraštas kviečia pažinti, atrasti ir pamėgti žinomiausias vietoves Kelmės rajone –...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (559)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (637)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (484)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins (1)

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (219)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (37)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (489)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (35)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...