aA
Lankytinų vietų žemėlapis pamatykLietuvoje.lt ir jo kūrėjų komanda visą vasarą aktyviai kvietė Lietuvos žmones keliauti, pamatyti, patirti ir naujai atrasti savo šalį. Vilioję keliauti pažintiniais takais, dvarais, piliakalniais ir kitomis įdomybėmis, vasaros pabaigai siūlo „pačių pačiausių“ Lietuvos vietų sąrašą.
Labanoro apžvalgos bokštas
© DELFI (I.Urbonaitės-Vainienės nuotr.)

Iš daugiau kaip 3000 žemėlapyje esančių objektų išrinko ir jums pristato net 15 didžiausių, aukščiausių, storiausių, seniausių ir kitaip „iausių“ objektų Lietuvoje:

Aukščiausias apžvalgos bokštas

Labanoro apžvalgos bokštas – pastatytas 2015 metais tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.

Aukščiausia Lietuvos vieta

Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.

Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.

Aukščiausia atodanga

Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Pūčkoriai opening
Pūčkoriai opening
© Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija

Didžiausias akmuo

Barstyčių akmuo – didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© G.Andriekaus nuotr.

Didžiausias upių akmuo

Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.

Giliausias urvas

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis – 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.

Giliausia duobė

40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta – Velnio duobė, yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.

Velnio duobė
Velnio duobė
© VSTT nuotr.

Didžiausi šaltiniai

Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) – didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos - Dubysos kanalą.

Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai

Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.

Aukščiausios, giliausios ir kitos ypatingos Lietuvos vietos
© DELFI / Domantas Pipas

Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.

Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas. Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bio-įvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.

Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas
© VSTT nuotr.

Ilgiausias kabantis tiltas

Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.

Aukščiausias pėsčiųjų tiltas

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m.), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.

Ilgiausias automobilių tiltas

Jurbarko tiltas – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pristatomas naujas gidas po Užupio Respubliką: atradimai laukia už kiekvieno posūkio (4)

Vingiuojanti Vilnelė , siauri skersgatviai ir kiemeliai – kaip Užupyje pamatyti įdomiausias...

Tobulas maršrutas Bobų vasaros savaitgaliui: gražiausios Panevėžio vietos (14)

Vasarą gidais tapę ir internetinę kelionių laidą po Aukštaitiją pristatę Mantas Katleris ir...

Turistai iš Panevėžio išsivežė kartėlį: darbuotoja teisinasi nesutvardžiusi emocijų (190)

Populiaraus projekto „Surink Lietuvą“ dalyviai – keliauti mėgstanti kauniečių šeima –...

Pirmą kartą Lietuvoje – milžiniškų Kinijos žibintų festivalis (16)

Šią žiemą pirmą kartą Lietuvoje vyks amžių tradicijomis alsuojantis šviesos festivalis...

Naujoji Jeruzalė Lietuvoje: ką pamatyti ir išbandyti Tytuvėnų vienuolyne

Dabar esate naujojoje Jeruzalėje , ne Tytuvėnuose, portalui LRT.lt sako Tytuvėnų piligrimų...

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (144)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Šadžius aiškinasi krizės tyrėjams: finansų ministras neturi būti ekonomikos ekspertas (57)

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius krizės tyrėjams teigė, kad nėra...

Oro uoste suniokoto „Audi“ savininkai šokiruoti: tikėjosi saugumo, gavo 40 tūkst. eurų nuostolių (296)

Vilniečių šeimynos atostogos netikėtai apkarto. Iš Kauno oro uosto pailsėti į užsienį...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (117)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Medikė ragina suklusti: giriasi, kad įteisino medicinines kanapes, tačiau jos neegzistuoja (7)

Praėjusią savaitę Seimas pritarė siūlymui leisti kanapes, kanapių dervą, kanapių ekstraktus ir...

Penki žingsniai, kaip be vargo išsiderėti didesnę algą (2)

Mergina, vardu Sarah, turėjo rimtą problemą, dėl kurios dieną naktį suko galvą: ji norėjo...

Apie žalgiriečių atsakomybes prabilęs White'as: nerodome naujokams tinkamo pavyzdžio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (1)

Kauno „Žalgirio“ senbuviai neslepia, kad komandai sezono pradžioje trūksta susižaidimo,...

Valdžios ir žurnalistų konfliktas: kodėl visuomenė taip nemėgsta pastarųjų? (5)

Ar girdite, kaip tyliai cypia žurnalistai apie atimamą žodžio laisvę, politinį spaudimą ir kaip...

„Regitra“ perspėja apie sukčių siautėjimą: susirenka ir asmens dokumentus (3)

„ Regitra “ praneša, jog pastaruoju metu padaugėjo sukčių, siūlančių įgyti teisę vairuoti...

Naktį Plungę sudrebino sprogimas: trys suaugusieji ir mažametė mergaitė išvežti į ligoninę (40)

Spalio 17-osios naktį, 1.51 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad Plungėje, name, sprogo dujų...