aA
Darbo dienomis Vilniaus rajone esančiame Rudaminos kaime vienas po kito važiuoja mokykliniai autobusai, o savaitgaliais – šeimų pilni automobiliai. Visų jų tikslas – „Pelėdų parkas“, kuriame galima savo akimis išvysti pelėdų, daugiau apie jas sužinoti ir net palaikyti rankose.
© DELFI / Andrius Ufartas

Atvykę į parką lankytojai patenka į didelę aptvertą teritoriją, kurios kieme įrengti pelėdų ir kitų paukščių voljerai. Viduryje kiemo esančiame tvenkinyje karštomis vasaros dienomis atsigaivina ne tik šeimininkai, bet ir svečiai, o šalia vandens telkinio pastatytoje erdvioje pavėsinėje švenčiamos įvairios šventės.

Neįgudusiomis akimis ne iš karto pastebime paukščius, todėl dėmesį prikausto raganos ant šluotos iškamša, o ant kalnelio stovintis mažutis pasakų namelis nebyliai užsimena apie čia užsukančius ir dūkstančius vaikus.

Tvyrančią ramybę nutraukia mus pasitinkantys „Pelėdų parko“ šeimininkai – Slavomiras ir Mažena Tabero. Nuo praėjusios vasaros pabaigos lankytojams atvertas parkas susidomėjimo nestokoja, šeimininkai ką tik išlydėjo mokyklinukų grupę. Išskirtinė galimybė susipažinti su vienais paslaptingiausių paukščių masina ir šeimas – jos čia plūsta savaitgaliais. Pasak komplekso šeimininkų, iš čia visi išvažiuoja šypsodamiesi.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas



Be išankstinės registracijos patekti nepavyks

Kadangi pelėdų gyvenimas yra ganėtinai slaptas ir dažnai paprastiems žmonėms nepastebimas, parko šeimininkai kiekvieną lankytoją supažindina su jų gyvenimu: suteikia galimybę pamatyti šiuos paukščius iš arčiau bei skiepija meilę mieliems ir be galo įdomiems sparnuočiams.

Į „Pelėdų parką“ gali atvykti visi norintieji, tačiau be išankstinės registracijos patekti nepavyks, nes susidomėjimo išties netrūksta. Ekskursijų metu lankytojams pristatomi visi parko paukščiai, papasakojama daugybė įdomių faktų apie plėšriuosius miško sparnuočius, o turbūt laukiamiausia ekskursijos dalis – galimybė palaikyti juos rankose, nusifotografuoti drauge.

„Visus svečius raginame prieš atvykstant paskambinti ir rezervuoti laiką. Mums patiems nesmagu išprašyti neplanuotus lankytojus, jei tuo metu parkas užsakytas, pavyzdžiui, gimtadienio šventei. Čia lankytojai švenčia įvairias šventes – gimtadienius, mergvakarius/bernvakarius, išleistuves, taip pat rezervuojame laiką fotosesijoms su pelėdomis, todėl dirbame be išeiginių“, – pasakoja Mažena Tabero ir pridūria, jog parkas lankytojams atviras ištisus metus, net ir žiemą atsiranda norinčių susipažinti su pelėdomis.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, M. Tabero rekomenduoja nevažiuoti per lietų – nors augintiniams krituliai nerūpi, tokiu oru jie tikrai neatrodo žaviai ir fotogeniškai.

Valandos trukmės pažintinė ekskursija su parko šeimininkais suaugusiems kainuoja 10 eurų, vaikams nuo 3 metų – 5 eurai. Darželinukų ir mokyklinukų grupėms kaina šiek tiek mažesnė, asmeniui – 4 eurai.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas

Hobis, virtęs pramoga lankytojams

Domėjimasis pelėdomis – parko šeimininko Slavomiro Tabero hobis, juo užsiima jau maždaug 20 metų. Pirmą paukštį vyrui atnešė draugas. Radęs sužeistą pelėdą jis kreipėsi į Slavomirą, kuris taip pat, kaip ir jo tėvas, domėjosi šiais paukščiais. Vyras jį priglaudė, išgydė.

Be leidimo namie laikyti laukinius paukščius draudžiama, o iš miško negalima imti jokio paukščio, tad vyras paruošė paukščiams tinkamas sąlygas – erdvius gardus su laktomis – ir gavo leidimą laikyti pelėdas bei kitus paukščius. Netrukus pelėdų jo valdose ėmė daugėti, taip atsirado visas parkas. Prieš du mėnesius išsirito keturi apuokų jaunikliai, o šiuo metu peri baltoji pelėda, todėl paukščių nuolat daugėja.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas

Vos išsiritusiems jaunikliams šeimininkai duoda vardus, tačiau jų lytis paaiškėja tik atlikus DNR tyrimus, nes vizualiai atskirti jaunų patelių nuo patinų beveik neįmanoma. Parke gyvena 9 rūšių pelėdos, keli sakalai, vanagai, o šiemet šeimininkams draugas padovanojo kranklį.

„Pas mus apsilankę žmonės įsigeidžia namie auginti pelėdą, tačiau tai beveik neįmanoma. Tai nėra taip paprasta, kaip įsigyti šuniuką. Reikia gauti leidimus iš gamtosaugos, iš veterinarijos tarnybos, turi būti įrengti tinkami voljerai. Visa tai padarius galima įsigyti pelėdą. Tai galima padaryti pas mus, jei mes turime jauniklių. Pas mus didžiausia pelėdų kolekcija Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – apie pelėdų auginimą pasakoja S. Tabero.

Plėšrūs paukščiai ėda nekondicinius viščiukus, perkamus iš įvairių paukštynų, arba peles, kurias tiekia Klaipėdoje esanti ferma. Per vieną dieną visi parke gyvenantys paukščiai suėda maždaug 150 viščiukų arba peliukų. Tiesa, medžioti jiems šio ėdesio nereikia, jis patiekiamas šaldytas.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas

Parke gyvenantys paukščiai nebijo būti paimti į rankas, net vaikai drąsiai laiko ramius paukščius. „Kiekvienas paukštis turi dokumentus, jog išsirito nelaisvėje, o norėdami juos prijaukinti pratiname nuo pat pirmų dienų – vos išsiritusius iš kiaušinio. Prijaukintos pelėdos yra ramios, o šeimininką pripažįstą kaip mamą ar tėtį“, – teigia S. Tabero.

Iš lankytojų šeimininkai išgirsta įvairių mitų apie pelėdas, tačiau tuo nesistebi, nes tai retai laisvėje sutinkamas paukštis. Pasak S. Tabero, visi mitai kyla iš nežinojimo, ir skuba juos paneigti. „Pelėdos aktyvesnės naktį, tačiau netriukšmauja, ūbauja tik perėjimo metu. Taip pat populiaru manyti, kad jos geriau mato naktį – tai netiesa, dieną jos mato dar geriau. Ir jų akys nežiba, nes neturi elementų pilve“, – juokauja Slavomiras.

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse
© DELFI / Andrius Ufartas

Keli įdomūs faktai apie pelėdas – tai sužinojome „Pelėdų parke“:

Pasaulyje žinoma apie 210 pelėdų rūšių.

Pelėdos galvą liemens atžvilgiu pasuka 270º kampu.

Laisvėje gyvenanti liepsnotoji pelėda per metus sugauna maždaug 1000 pelių.

Minta peliniais graužikais, taip pat vabzdžiais, rečiau paukščiais.

Pelėdos skraido labai tyliai, nes turi purias, minkštas plunksnas.

Miško pelėdos gyvena maždaug 15 metų, o nelaisvėje – iki 40 metų.

Ką tik išsiritusi pelėda atrodo kaip mažas viščiukas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
4.6000

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (57)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

Pažintinis takas, kuriame už poilsiavimą teks susimokėti krauju (3)

Tik spėjau grįžti iš Aukštaitijos ir besikasydamas uodų sukąstas vietas randu DELFI uodų...

Įkvepiančios edukacinės programos Anykščiuose: stabtelkite ir nors akimirkai pagaukite laiką

Anykščiai kviečia atrasti įkvėpimą bei išlaisvinti savo kūrybines galias edukacinėse...

Prezidentinis turizmas – teminė kelionė po Lietuvą su netikėtomis stotelėmis (28)

Prezidentės pyragas, prezidento dvaras, prezidentinė skrynia ar net prezidento kalnas... Naujojo...

Dzūkas sugalvojo unikalią pramogą: bričkele – po reto grožio Lietuvos kampelį (20)

Keliauti automobiliu į tokią vietą, kaip Šlavanto kraštovaizdžio draustinis, ko gero būtų...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (153)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (62)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado (1)

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (125)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko (95)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (390)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (3)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (128)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (90)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija (113)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada...